Psichologė Svetlana Puronienė

29/07/2025

Aplinkiniai net neįtaria, kad iš tiesų žmogus išgyvena nuolatinį nuovargį, apatiją ir net emocinį išsekimą. Tokia būsena vadinama „tyliąja“ depresija.

17/12/2024

Tęsinys minčių apie buvimą gyvu, o tai reiškia jaučiančiu įvairias emocijas

https://www.facebook.com/share/r/7So8p8xb669RiY3d/

29/08/2024

Dažnai darbe tenka stebėti, kuomet žmonės, atsidurę ne įtin sunkioje situacijoje, reaguoja į ją ypač stipriai (stipriu nerimu, baime) arba staiga "ne iš šio, ne iš to" pastebi savyje ypatingą jautrumą, nuotaikų svyravimus. Ateina su klausimu "kodėl?". Ir kalbantis neretai iškyla netekties tema, kuri, atrodo, "prie ko čia?", "visai nesusiję", "tai buvo labai seniai, viskas praėjo". Kai šias frazes tariant matau besikaupiančias ašaras žmogaus akyse, suprantu, kad ko gero ne visai praėjo... ir visai gali būti susiję ... Tenka gan dažnai stengtis žmogui paaiškinti kodėl toks svarbus yra gedulo darbas.

Šios kolegės mintys, manau, galėtų padėti įveikti dėl nežinojimo ir natūralaus noro vengti skausmo kylantį pasipriešinimą. Visgi, jei norime būti sveiki, tenka išdrįsti leisti sau jausti ir duoti šiam procesui pakankamai laiko.

Psichologai teigia, kad kartais gedėjimo procesas prasideda artimajam susirgus sunkia liga, tačiau dažniausiai jo pradžia būna žinia apie netektį. Kiekvieną dieną su mirtimi susiduriantys laidojimo namų darbuotojai teigia, kad jiems nuolatos tenka ieškoti paguodžiančių žodžių, tači...

22/08/2024

Labai taiklios kolegės įžvalgos apie tikėjimą terapijos nauda ir asmeninį įsitraukimą.

Paciento požiūris apie terapijos veiksmingumą, naudą - tai save išpildanti pranašystė?

Pacientai, kurie terapiją mato kaip iš esmės naudingą ir prasmingą procesą, gali lengviau gebėti pasitikėti terapeutu, labiau atsiverti, daugiau dalintis, imtis iniciatyvos tyrinėti savo psichiką, labiau priimti terapeuto indėlį, drąsiau naudoti savo išsineštas įžvalgas pokyčiams. Visa tai padidina terapijos veiksmingumą, kas dar labiau sustiprina pasitenkinimą šiuo procesu ir dar labiau motyvuoja bendradarbiauti ir dėti pastangas toliau.

Atvirkščiai, pacientai, kurie nuvertina terapijos svarbą ir netiki jos potencialia ilgalaike nauda, į ją žiūri lengvabūdiškiau, gali būti linkę praleidinėti sesijas, nuvertinti terapeuto indėlį ar bendrai prieitas įžvalgas, slėpti savo jausmus, matyti terapeutą priešiškai (o ne kaip sąjungininką), dalyvauti pasyviau, vengti svarbiausių ir jautriausių temų, neprisiimti atsakomybės už savo pokyčių įgyvendinimą. Visa tai apsunkina terapinį santykį, sumažina apčiuopiamos terapijos naudos tikimybę, progresyviai didina nepasitenkinimą ir nusivylimą terapija, bei lemia motyvacijos mažėjimą.

Pateikiau šiuos kraštutinumus iliustraciniais tikslais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šie procesai nėra statiški ir gali kisti terapijos eigoje, to paties terapinio santykio kontekste, pavyzdžiui po to, kai sesijos metu iškyla stiprūs jausmai. Svarbu pastebėti, ar, pavyzdžiui, pajutus nusivylimą ir pyktį dėl savo nepatenkintų aukštų lūkesčių terapeutui nepradedu pats savo terapijos sabotuoti. O gal galiu pajaustą vilties kibirkštėlę panaudoti savęs motyvavimui terapijoje dalyvauti dar nuosekliau ir inyciatyviau?

19/06/2024

„Padėkite man nejausti...“, prašymas ir lūkestis, kurį viena ar kita forma iškomunikuoja klientai, ieškantys psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Esu mačiusi įvairių šio noro apraiškų. Elementariausias pavyzdys, kuomet žmogus siekia atsikratyti nerimo ar depresiškumo, panikos priepuolių. Būtų tikriausiai nesveika norėti visą tai jausti. To ir ateinama – tikintis palengvėjimo.

Tik paradoksas tame, kad neretai atėjęs žmogus nori greito palengvėjimo, arba vis klausia „ką man daryti“, nuvertina išsikalbėjimo momentą prilygindamas jį naudos neturinčiam užsiėmimui. Yra aišku visokių strategijų įvairių būsenų palengvinimui, kurių be kita ko, pilna internete.

Tačiau jos yra pagalbinė priemonė kelionėje ... į – jausti... O šioje vietoje kyla nesusipratimų: klientas nori būti sausas ir nebekelti kojos į tą upę, balą ar vandenyną, kuris kelia daug nesaugumo. O psichologas kviečia įbristi, kartais negiliai, o kartais leisti sau visiškai pasinerti.

Nerimo upėje netikėtai atsiranda tokių ryklių kaip pyktis, baimė ar gėda, panikos vandenyne - banginio dydžio siaubas, depresijos baloje ar pelkėje – gedulas, apleistumas, skandinantis liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, į dugną nugramzdintas pyktis.

Natūralu viso to vengti, neigti, nusisukti. Bet, kai šalia visgi yra tiek pat stiprus noras gyti, po kurio laiko žmogus susitaiko, kad kito kelio nėra, kaip tik - įbristi.

Įbridus būna tikrai nesaugu, tarsi nepažinta bauginanti sritis: neaišku koks dugnas, kiek gilu, kaip staigiai pasidaro gilu, kokios bangos gali kilti. Labai žmogiška norėti aiškumo, įveikti neapibrėžtumą. Tikimės stipraus vedlio, norime greitų atsakymų. Bet mes, psichologai, jų ... nežinome.

Paradoksalu, juk baigiame mažiausiai 6 metus trunkančias studijas. Bet turime tik orientacinius žemėlapius. Geriausia, ką galime pasiūlyti, tai būti šalia, būti kartu jūsų kelionėje, pabandyti išgirsti ir įvardinti neišsakytas gelmes. Padėti išbūti ir priimti tai, nuo ko bėgote galbūt pusę savo gyvenimo.

Išbuvus kartą-kelis, su laiku darosi mažiau baisu, pakeliama. Kai pradedame jausti, pradedame iš tiesų gyventi. Pradedame pamažu būti saugiau, labiau save suprasti. Kuriame savo gyvenimo žemėlapį.

24/04/2024

Vidinė vs išorinė realybė ...

Na, bet tas raktas atrodo kaip šautuvas 😄

*StarPark iliustacija

28/02/2024

𝐈𝐧𝐟𝐨𝐫𝐦𝐮𝐨𝐭𝐮𝐦𝐨 𝐚𝐩𝐢𝐞 𝐯𝐚𝐥𝐠𝐲𝐦𝐨 𝐬𝐮𝐭𝐫𝐢𝐤𝐢𝐦𝐮𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐢𝐭ė

Tai kasmetinė kampanija, kuri paprastai vyksta paskutinę vasario savaitę. 2024 m. ji vyksta nuo vasario 28 d. iki kovo 5 d.

𝐊𝐚𝐢𝐩 į𝐬𝐢𝐭𝐫𝐚𝐮𝐤𝐭𝐢?

Dalyvavimas Valgymo sutrikimų supratimo/informuotumo savaitėje yra prasmingas būdas paremti asmenis, kenčiančius nuo valgymo sutrikimų, ir prisidėti prie didesnio supratimo.
Skirkite laiko mokytis apie valgymo sutrikimus, jų požymius, simptomus ir galimus gydymo būdus. Pasidalinkite šiomis žiniomis su draugais ir šeimos nariais, kad padidintumėte informuotumą.
Kviečiame apsilankyti mūsų įstaigos svetainėje, kur dalijamės mūsų specialistų parengtų ir išleistų leidinių apie valgymo sutrikimus e-versijomis: https://www.vasaros.lt/leidiniai/
Taip pat kviečiame apsilankyti YouTube kanale ir išklausyti Valgymo sutrikimų srityje dirbančių specialistų paskaitų: https://www.youtube.com//featured

Labai svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar socialinės padėties. Todėl prevencija ir informavimas yra visų mūsų atsakomybė.