12/05/2026
KAIP MŪSŲ EMOCIJOS TAMPA "MOKAMOS".💰🪙
Ar ne keista, kad mes mielai sumokame kitiems, kad jie padėtų mums suprasti ir valdyti emocijas? O gal - kad padėtų susipažinti su jomis?
Mielai mokam koučeriams, psichologams, mentoriams, mokytojams ir kitiems specialistams, kurie tarsi apdovanoti kokiomis magiškomis galiomis aiškinti jausmus arba turi VIP bilietą į jausmų pasaulį...
Kodėl bėgam pas kitus, kad jie padėtų mums išgirsti ir suprasti tai, ką jaučiam? Kodėl nėra savaime suprantama, kad mūsų jausmai - mūsų reikalas, atsakomybė ir galų gale - didelė Visatos dovana.
Taip, manau, yra dėl to, kad nesame iki galo supratę savo buvimo Žemėje esmės ir tikslo. Nes mus mokė, kad jausmai "blogi", "gėdingi", "silpni", "nesvarbūs", "nereikalingi", "pavojingi" ir pan.
Už jausmus žmonės visoje planetoje šimtmečiais buvo smerkiami, baudžiami, atstumiami, niekinami, žudomi, žeminami - tėvų, mokytojų, religijų atstovų, politikų.
O juk Žemė yra vienintelė vieta Visatoje, kurioje galima jausti ir išgyventi jausmus. Sielos ateina čia mokytis būtent šito: patirti save fiziniame kūne ir mokytis Sielos pamokų per jausmus ir emocijas. Emocijos yra pagrindinis įrankis pažinti save, kitus ir išreikšti tai, kas Esi.
Tuo tarpu daugelis žmonių, net neturi tikro supratimo, kas iš tikrųjų yra jausmai: nežino nei ką jie jaučia, nei kada, nei kaip tai vadinasi. Jie dažnai net neturi savo žodyne žodžių tiksliai įvardinti jausmams.
Arba žmogaus Esybė kartais būna yra tokia fragmentuota, kad kūnas gyvena savo atskirą vienišą gyvenimą, siela - kažkur šalimais, o aktyvus ir sąmoningas gyvenimo "formuotojas" yra tik protas, kuris kontroliuoja tai, kas leidžiasi jo kontroliuojama... O tai tas pats, kas važiuoti pirma pavara 80 km/h greičiu...
Tas gyvenimas "prote" tęsiasi tol, kol kūnas "sutinka" kaupti nesuvoktas ir neišjaustas emocijas nesusirgęs. Arba kol nenutinka kas nors, kas sustabdo ar stipriai sukrečia. Tik tada prisimenam, kad yra ir jausmai, kurie, turi savo paskirtį ir reikšmę.
Negana to, mes ne tik jausmų nepažįstam, bet jų ir bijom, vengiam ir mielai PABĖGAM Į LIGAS ar kitokį disbalansą kūne ar sieloje, kad tik nereikėtų turėti reikalų su jausmais ir emocijom.
Bėgdami nuo jausmų, dažnai gadiname gyvenimą sau ir savo artimiesiems, nes gyvename taip, lyg kasdien ieškotume kelio užrištomis akimis.
Mūsų Emocinis kūnas - vienas iš esminių energetinių kūnų. Tad jei bandom jį ignoruoti, "eliminuoti" - išbalansuojam viską savo gyvenime (sveikatą, veiklą, savijautą, santykius) ir kartu liekam nuliniame taške emocijų mokymosi skalėje.
Norint valdyti savo energiją ir savo realybę, būtina išmokti valdyti savo mintis ir emocijas. Kitaip juos valdys kažkas kitas, o mes, aukos rolėje liksime nuošalyje stebėti savo apgailėtino gyvenimo.
Kad imtumės emocijų valdymo, pirma reikia su jomis susipažinti, suprasti jų tikslą, suvokti emocijų NAUDĄ, ŽINUTĘ ir paskirtį. Ir, žinoma, turėti pozityvius įsitikinimus emocijų ir jausmų atžvilgiu...
Tik DŽIAUGDAMIESI jomis, o ne jų bijodami, pajusime emocijų vertę ir išmoksime to, ko ir atėjom - jas valdyti (išgirsti, priimti, transformuoti ir kurti).
Jei tu irgi esi tas, kuris išmoko gyventi bėgdamas nuo jausmų ir jų vengdamas - parašyk man - niekada nevėlu susidraugauti su savo jausmais🫂.