What are the opening hours?

Monday 09:00 - 17:00 Tuesday 09:00 - 17:00 Wednesday 09:00 - 17:00 Thursday 09:00 - 17:00 Friday 09:00 - 17:00

Joyful Soul Healing, Vilnius (2026)

22/02/2026

Kas yra TOKSIŠKAS KUKLUMAS? Kodėl jis pavojingas?

Toksiškas kuklumas yra elgesys, kuriuo paneigiame savo esmę, Visatos dėsnius ir Kūrėją.

Toksiškas kuklumas yra kai:
1. Nuvertinam savo savybes, talentus, gebėjimus ir nuolat žodžiais ir elgesiu save menkinam, žeminam.

2. Atmetam pagyrimus, gėdijamės jų, nepriimam jokių gražių žodžių savo atžvilgiu.

3. Demonstratyviai atsisakom pinigų, dovanų, nuvertindami kitų pastangas ką nors mums dovanoti, duoti ar nudžiuginti.

4. Savo prekes, paslaugas teikiam už dyką arba parduodam pusvelčiui.

5. Nieko sau neperkam ir neleidžiam sau turėti asmeninių poreikių ir norų daugiau, nei būtina išgyvenimui.

6. Didžiuojamės savo gebėjimu visko atsisakyti ir laikom tai didvyriškumu ar kilnia auka, laikydami atsisakymą dorybe.

7. Manom, jog daugelis paslaugų turėtų būti teikiamos nemokamai.

8. Tikime, jog dvasingumas ir pinigai nedera.

Ką parodo TOKSIŠKAS KUKLUMAS? Pirmiausia - kad žmogus pasąmoningai yra valdomas kolektyvinių nuostatų, atėjusių iš religijos, skirtingų istorinių epochų, giminės traumų ir Sielos patirčių, kurios liko neišgydytos, nesuprastos ir IKI ŠIOL AKTYVIAI VEIKIA kasdieniniame gyvenime.

Kūrėjas yra meilė ir Gausa. Sielos yra Kūrėjo energijos dalys, todėl jos yra kilusios ir priklauso tai pačiai Gausos energijai, kaip ir Kūrėjas.

Kodėl Sielos turėtų atsisakyti SAVO ESMĖS, išgyvendamos žemišką patirtį kūne? Kodėl jos turėtų paneigti, kad yra Kūrėjo energijos dalys ir riboti sau GAUSĄ, kuri leidžia pilnavertiškai patirti gyvenimą Žemėje ir fiziniame kūne? T.y. riboti ir atsisakyti džiaugsmo, malonumo, lengvumo, patogumo ir laisvumo?

Juk būtent tai ir daro visi, kurie atmeta savo teisę priimti gausą, atsiverti gausai, pasitikėti gausa ir suvokti, kad gausa yra natūrali sielos būsena, kurią esame pamiršę dėl kolektyvinių, genetinių ir asmeninių traumų. Ne tik pamiršę, bet ir įtikėję, kad trūkumas yra "dorybė". Kad atsisakymas yra "kilnumas". Kad aukojimasis veda į dvasinį augimą...

Jei žodis "trūkumas" yra įprastas tavo mintyse ir jausmuose, jei kažko neturėti tau yra norma, o gal net motyvas "augti dvasiškai", jei tiki, kad perteklius ir prabanga "gadina žmogų", vadinasi 💯% esi valdomas kolektyvinių traumų ir TRŪKUMO ILIUZIJOS, kuri yra tiesiog MELAS.

Visos panašios nuostatos neleidžia tau, kaip Sielai, pilnai patirti to, dėl ko čia ir atėjai - patirti Žemės PER FIZINĮ KŪNĄ: emociškai, fiziškai, mentaliai ir dvasiškai. Sąmoningai ar nesąmoningai rinkdamasis trūkumą, tu patiri tik dalį to, ką galėtum patirti Žemėje, jei prisimintum, jog gausa yra tavo teisė.

Sesijose su klientais mes nuvalome neigiamas, neteisingas protėvių, praeitų gyvenimų ir kolektyvines nuostatas, kurios iki šiol aktyviai formavo klientų realybę. Sugrąžinus tiesą į jausmus ir mintis, pasikeičia žmogaus energetinė būsena, todėl atsiveria galimybės naujai elgsenai, mąstymui ir naujoms aplinkybėms. O svarbiausia - atstatom kliento santykį su GAUSA, todėl jo gyvenimo kokybė ima gerėti visomis prasmėmis.

Parašyk man, jei šios temos tau skaudžios ir aktualios. Dvasingumas neturi nieko bendro su kančia, skausmu ir trūkumu👑🍀🌳⛩️

15/02/2026

KĄ DARYTI, KAD GAUTUM, KO NORI? Kai klientai sako, kad daro 💯%, bet rezultato nėra, reikia paieškoti, ar nėra vidinio prieštatavimo veiksmui.

Kai eini į savo tikslą, bet pakeliui "ištinka" keistos kliūtys, uždelsti sprendimai, esi priverstas laukti nežinioje arba aplinkybės tiesiog nesiklosto, kaip tikiesi, greičiausiai viduje dar nežinai ar tikrai to nori, abejoji ar tai tikrai geriausias sprendimas tau arba BIJAI PRARASTI KAŽKĄ TAU SVARBAUS.

Ypač reikia paieškoti - ką bijai prarasti, jei tavo noras išsipildytų? Kad ir kaip nelogiška, tačiau tai pagrindinė kliūtis Visatai išpildant tavo norą.

Nori santykių, tačiau giliai viduje džiaugiesi laisve ir bijai įsipareigoti, arba bijai galimo skausmo ("ir vėl paliks", "vėl išduos"), arba nenori savęs matyti visuomenės primestoje moters rolėje (gaminti, gimdyti, aukoti save dėl šeimos ar santykių). Todėl gali daug metų ieškoti partnerio, tavo vidus to neleis, nes tavo saugumas ir laimė tavo pasąmonei svarbesni nei tavo noras. Kol viduje yra baimės, norimos aplinkybės tiesiog nesikurs.

Arba turi svajonę gauti puikų darbą. Paklausk savęs, ką prarastum jį gavęs? Ko būtų gaila? Ko nebeturėtum savo gyvenime? Atsakymai parodys visas vidines kliūtis...

Galima ilgai ir atkakliai apsigaudinėti remiantis logika, atsitiktinumais, tačiau tiesa visada ta pati - tavo jausmai, mintys ir veiksmai turi SUTAPTI, kad svajonės taptų realybe.

Kai klientai ateina su prašymu jiems padėti pasiekti tikslų ir paversti norus realybe, mes sesijoje ieškom, kokios kliūtys yra viduje. Jas radę, išsiaiškinam, kaip tai mato pasąmonė ir pakeičiam jos nuostatas, parodę jai, kad įmanoma ir pasiekti tikslą ir likti saugiu bei laimingu vienu metu. Tai pokalbis ir darbas su visomis bijančiomis, nesaugiomis pasąmonės dalimis, kurios dėl seniai patirto skausmo yra išgąsdintos ir bijo, kad vėl skaudės.

Nuraminus pasąmonę ir išmokius ją kitaip matyti realybę, kliūčių svajonei nebelieka ir žmogaus energija pasikeičia akimirksniu. Todėl dažnai iš karto po sesijos klientai asmeninį gauna pokyčio patvirtinimą - kuriasi įvykiai ir aplinkybės, kurių jie taip seniai laukė. Tik šį kartą be įtampos, spaudimo ir "stūmimo" - savaime.

Jei pavargai bandyti ir nori sužinoti, kas tau trukdo pasiekti savo tikslų arba įgyvendinti konkrečius norus, parašyk man. Viskas yra daug paprasčiau, nei manai.

12/02/2026

LYGIAVERTIS DRAUGAS.
KOKIUS REIKALAVIMUS TURI ŽMOGUI, NORINČIAM BŪTI TAVO DRAUGU?

Kokį žmogų laikai savo draugu? Pagal kokius kriterijus renkiesi žmones, kuriuos įsileidi į savo širdį ir į savo gyvenimą?

Tavo draugo asmenybė ir elgsena su tavim rodo, kaip tu save matai ir kiek save vertini pats. Draugas atspindi, kiek tu turi ir duodi meilės sau.

Ar pagalvoji apie tikruosius jausmus, kuriuos jauti savo artimiausiam draugui ar draugei? Ne tuomet, kai jūs leidžiat laiką kartu, ne tada, kai aktyviai bendraujate, bet atsitraukus iš toliau - kokia tavo FONINĖ emocija yra dažniausia, kai galvoji apie artimiausią draugą?

Foninė emocija santykyje rodo esminę tavo Sielos pamoką, esminį tikslą turėti šitą žmogų savo gyvenime.

Tai slapta motyvacija, kuri "suklijuoja" jūsų ryšį iki to laiko, kol Sielos pamoka išmokstama ir gali judėti toliau.

Foninė emocija atskleidžia tikrą tiesą apie santykį su kitu žmogumi, nes parodo, kur jautiesi nepakankamas: mažiau vertingas, mažiau geras, mažiau gražus, mažiau galingas, įdomus, išmintingas, turtingas...

Tai gali būti tylus apmaudas, pavydas, nevertingumas, nesaugumas, baimė, konkurencija, įtampa, gėda, nuoskauda...

Jei tokios emocijos vyrauja tavo santykyje su kitu, vadinasi dar nematai savęs kaip išbaigto, pakankamo ir pilno, kuris jaustųsi TOBULAI PATENKINTAS tuo, kas jis yra. Tokiu, koks jis yra. Tau vis dar reikia žmogaus, kuris nuolat mestų iššūkį tavo savivertei, pasitikėjimui savimi, savęs priėmimui ir laisvai valiai.

Kol nepriimsi savęs ir nejausi džiaugsmo dėl to, kas esi, šalia bus draugai, kurie nesijaus kaip lygiaverčiai. Jie atrodys geresni arba blogesni už tave. Protingesni arba kvailesni. Turtingesni arba skurdesni. Drąsesni arba bailesni už tave. Laimingesni arba nelaimingesni... Ir tai kels įtampą, apmaudą, nekantrumą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas.

Tik priėmę save 100%, ir matydami save kaip tobulass, pilnass ir pakankamas Sielas, paleidžiam kitus nuo prievolės mus "išbaigti" ir "užpildyti". Tik tada gali ateiti į mūsų gyvenimą žmonės, kurie iš tikrųjų ateina dėl mūsų autentiškos energijos, pritraukti mūsų unikalios šviesos ir neturėdami jokio kito tikslo, kaip tik DALINTIS MEILE.

Ir tik tada mes juos atpažįstam ir galim draugauti nieko nesitikėdami, niekaip neįpareigodami, nekeldami pretenzijų, bet jausdamiesi laisvi viduje ir suteikdami jiems teisę būti laisvais.

Tai tokie žmonės, šalia kurių ilsisi mūsų nervų sistema ir širdis. Kai širdis yra pamaitinta ir maitina pati. Tai yra LYGIAVERTĖ DRAUGYSTĖ, kurioje nėra prisirišimo, tik tolerancija, paleidimas, saugumas, ramybė ir meilė.

Jei jauti, kad su draugystės srityje tau sunku, jei vis lipi "ant to paties grėblio" ir santykiuose jautiesi skaudinamas, o norėtum pilnatviško ir maitinančio ryšio, parašyk man. Pradėjus šalinti kliūtis savyje, aplinka prisitaikys prie tavo vidinio pokyčio ir imsi pritraukti visai kitokios kokybės bendravimą ir žmones💫🪁

10/02/2026

Ar žinai, nuo ko prasideda tam tikra ĮVYKIŲ GRANDINĖ tavo gyvenime?

Tarkim patiri kažką sunkaus, tamsaus, blogo. Tavo pasąmonė užfiksuoja įvykį laike ir erdvėje. Tarsi įsmeigia smeigtuką tuščio lapo viduryje. Tavo kūnas, sąmonė ir pasąmonė tuo tarpu turi skirtingą įvykio matymą ir prisiminimą apie tą įvykį.

Kūnas prisimena fizinę būseną (skausmą, šaltį, karštį, galvos svaigimą..).

Sąmonė turi savo paaiškinimą tam, kas įvyko ir ji chronologiškai sudėlioja tą įvykio seką pagal tai, ką prisimena, ką užfiksavo protas.

O pasąmonėje tas įvykis vis dar TĘSIASI. Pasąmonė nesupranta laiko. Laikas jai yra ne linijinis. Todėl tai, kas jau įvyko, pasąmonėje "vyksta" iš naujo ir iš naujo, vėl ir vėl išgyvenant tuos pačius jausmus. O kūnas išgyvena visą įvykį kaip realų, kiekvieną kartą, kai tai vyksta pasąmonėje. Visi kūno pojūčiai, organai, sistemos, ląstelės tai patiria vėl ir vėl KAIP REALYBĘ.

Tai, ką išgyveni vaizduotėje ir kūne, labai greitai ir stipriai sufokusuoja tavo energiją į būtent to rezultato, kurio labiausiai NENORI, sukūrimą realybėje.

Aktyviai išgyvendami vis tą patį įvykį viduje, laikom save nuolatinio nesaugumo, grėsmės, baimės prarasti kontrolę būsenoje. Pamažu imam kurti savo realybę, matydami tą "smeigtuką" kaip savotišką atspirties tašką, kuris nusako, kaip turime elgtis, kalbėti ir galvoti, kad išvengtume vėl tokio nutikimo.

Taip mes pamažu PRIDERINAM savo mąstymą, jauseną ir elgseną prie buvusios traumos, ir susikuriam įsitikinimus, kurie ATITINKA būtent tai, kas mums nutiko.

Ką tai reiškia?
● Po traumos mes nustojam kurti savo realybę iš gausos ir meilės, atmesdami naujas galimybes ir darom pasirinkimus pagal tą seną įvykį, stengdamiesi save apsaugoti nuo skausmo. Pasirinkimus darom iš baimės, o ne iš meilės ir saugumo.

● Įsitikinimai ir nuostatos, kuriuos įgyjam dėl traumos, vis grodami tą patį įvykį galvoje ir kūne, suformuoja būtent tokius įvykius, kurių ir bandom išvengti.
● Mūsų realybė pamažu virsta mūsų įsitikinimų rezultatu.
● Tuomet patikim, kad TIK TO IR ESAM VERTI, kad MUMS VISADA TAIP NUTINKA, kad ESAM BEJĖGIAI KĄ NORS PAKEISTI, kad TOKS LIKIMAS ir pan.

Ir tokios pasąmonėje trunkančios situacijos formuoja visą mūsų mąstyseną, būseną ir gyvenimą. Todėl jaučiamės bejėgiai. Todėl įstringame santykių, sveikatos ar finansinėse problemose: nes mūsų pasirinkimai ir sprendimai yra padiktuoti SENŲ, vis dar besitęsiančių TRAUMŲ.

Ir tai truks tol, kol mechaniškai NESUSTABDYSIM ir sąmoningai neišgydysim šokų ir traumų, kurios mus suformavo, ir neišgydysim pradinės situacijos. Taip veikia Visata - Traukos dėsnis.

Teta metodas tobulai tinka, norint išgydyti ir paleisti trauminius įvykius ir išmokti KURTI realybę SĄMONINGAI, be baimės ir nesaugumo, atveriant sau duris į gausą, meilę ir sveikatą.

Parašyk man, jei nori pagaliau patirti, kad tavo gyvenimas GALI BŪTI kitoks, kad tavo asmeninis likimas ar sėkmė nėra nulemti iš anksto, tačiau tu esi tas, kuris save kas dieną formuoja pagal savo pasirinkimus ir kūrybinius sprendimus.
🍀🌿🌳

09/02/2026

Šv. Valentino dienos proga - pasiūlymas individualioms sesijoms ir sesijų paketams🫶🍀

Tik iki vasario 14 d.😘

04/02/2026

KAIP MANAI, KAS YRA TAVO VERTĖ?
Tavo vertę RODO NE KITŲ ELGESYS SU TAVIMI.

Kitų elgesys su tavim - tai tik tavo įsitikinimai apie save: kaip tu save matai ir vertini pats. Būtent tai kiti parodo elgesiu su tavim.

Jeigu nori jaustis vertingu bendravime ir gyvenime, ieškok, kur jautiesi MAŽIAU NEI VERTINGAS kas dieną savo galvoje ir širdyje.

🔥 Ką kasdien mintiji apie savo pasiekimus, asmenybę, elgesį, kūną, jausmus? Kokias mintis siunti sau pačiam apie save? Kiek jų yra teigiamos? Kiek - neigiamos?

🔥 Ką paprastai galvoji apie kitus žmones? Ar laikai juos kvailais, erzinančiais, piktais, kritiškais, agresyviais, dominuojančiais, geresniais už tave?

🧭 Tas kasdienis tavo minčių apie save ir kitus srautas sukuria rezultatą - tam tikrą žmonių elgseną su tavimi. Kažkodėl žmogus pamiršta, kad šie du dalykai yra dvi to paties medalio pusės: ką galvoji tą ir sukuri. Taip veikia Visatos dėsniai ir tavo kūrybos galia.

O tada, kai lyg ištiktas amnezijos, bandai susivokti, kodėl jie su manimi taip elgiasi, paklausk savęs: kodėl jaučiuosi niekingas, nevertingas, nesvarbus ir atstumtas? Nes. Tu tai jau padarei su savimi, prieš kitiems tai parodant. Tu jau save nuvertinai, supeikei, atstūmei, pažeminai ir atėmei iš savęs savo paties meilę. Tik tai padarei širdyje, todėl manei, kad niekas nepamatė. Nesužinos. Todėl to kaip ir ...nebuvo.

Kažkodėl protas labai nenoriai prisimena savo atsakomybę realybės kūrimui. As above so below. Law of Attraction/ Kaip viduje, taip ir išorėje. Traukos dėsnis. Visatos dėsniai veikia viską, norim ar nenorim, sutinkam ar nesutinkam su tuo. Ir net jei bėgam nuo šios atsakomybės, ji yra... Todėl kuo greičiau išmoksim gerbti dėsnius ir gyventi jų laikydamiesi, tuo būsime laimingesni ir TURINTYS GALIĄ savo būsenai, jausmams ir santykiui su kitais.

Jei jautiesi nusivylęs savo santykiais ir savo role santykiuose su kitais, jei atrodo, kad nuolat nesiseka, tavęs nevertina, negerbia, ignoruoja - greičiausiai dėl to, kad tavo vidinė kūryba yra jau "pasidarbavusi", tavo vidinį personažą paversdama realiu.

T.y. gyvendamas su nuolatinėm neigiamom mintim ir jausmais apie save, susikūrei netikrą tapatybę kurią tau atspindi ir "patvirtina" kiti savo elgesiu ir žodžiais.

Jei nori pagalbos sugriauti netikrą ir susigrąžinti savo tikrąją, unikalią tapatybę, kurią buvai pamiršęs, o gal net ir niekada nesi jos matęs, parašyk man. Teta sesijos visos yra skirtos tam, kad žmogus susigrąžintų sau tikrąjį save ir visam laikui atsisveikintų su NETIESA apie tai, kas jis yra.
📮📬📒💫

30/01/2026

Jei tau vis dar sunku suprasti, kas yra tavo RIBOS, šis tekstas - tau☺️.

Galvok apie savo RIBAS kaip apie savo NAMŲ ERDVĘ, kurioje gyvena ir kuriai priklauso tavo kūnas, gyvybinė energija, asmeninis laikas ir fizinė erdvė (būstas, namų aplinka, daiktai).

Tavo užduotis - palaikyti savo NAMŲ ERDVĖJE tvarką - savo erdvę apsaugoti, gerbti, puoselėti, valyti ir užtikrinti joje ramybę. Jei šito nedarysi tu, nedarys niekas daugiau. Kadangi erdvė - tavo, todėl tik tu ESI ATSAKINGAS UŽ JOS BŪVĮ.

Jei turi viltį, kad tai už tave atliks kiti, tai tu klysti, nes rūpintis SAVO NAMŲ ERDVE ir jos gerove yra tik tavo asmeninė užduotis.

Kiti joje elgsis taip, kaip ir kiek jiems TU LEISI.

Prisiimdamas šią atsakomybę, tu ne tik neatstumsi ir neišgąsdinsi kitų, tačiau nustatysi aiškius kriterijus, kaip jiems su tavimi elgtis TAVO NAMUOSE ir užsitarnausi pagarbą.

Tvarkos palaikymas tavo erdvėje, sukurs aiškumą, ramybę ir pusiausvyrą tavo santykiuose.🍀🍀🍀

30/01/2026

If you still struggle with understanding boundaries, this should help you.

Think about BOUNDARIED as your HOME SPACE, which holds your body, your vital energy, your time and your physical space. And you need to keep it in order, meaning - protected, respected, clean, peaceful and nourished.

If you don't, no one will. This is YOUR SPACE, YOU ARE RESPONSIBLE FOR IT'S STATE OF BEING.

If you leave it for others to take care of for you, they won't. It is not their job to maintain and protect order and balance in your space.

By doing that, you will not repel others - you will command respect and establish clarity in how you want to be treated by them. This creates peace, calmness and brings order into your relationships.

29/01/2026

GERKLĖS ČAKROS PROBLEMOS.
Mane visada glumina tėvų - vaikų santykio problema - negalėjimas, nenorėjimas arba nemokėjimas KALBĖTIS. Kai tėvai nemoka ATRAKINTI paauglio arba vaiko širdies.

Suaugusieji sako "mano vaikas nenori su manim kalbėtis", "jis nieko nepasakoja", "jis manęs šalinasi" ir dažniausiai pajuntu beveik palengvėjimą jų balse... tarsi teisėtą naštos nusimetimą: "vaikas pats nenori, todėl esu atleistas nuo būtinybės kalbėtis". "Jis pats kaltas, nes aš tai juk noriu..."

Deja, tuo teoriniu noru beveik visos pastangos prakalbinti vaiką ir baigiasi. Ir taip eina metai, o praraja tarp vaiko ir tėvų didėja. Įdomiausia, kad tėvai visiškai susitaiko, priima kaip "natūralų" vaiko brandos aspektą ir su palengvėjimu save guodžia, kad visi paaugliai tokie - nekalbūs, užsidarę, "nenori bendrauti".

Vaikai nebendrauja ne todėl, kad nenori ryšio su tėvais, bet dėl to, kad jau daug metų į jų žodžius tėvai nežiūri ir jų nepriima rimtai. Vaikai jaučiasi negirdimi ir nesuprasti, nes nuo ankstyvo amžiaus jaučia tėvų pašaipą, netikėjimą jų žodžiais, girdi abejones, apsimestinį pritarimą.

Esu daug kartų girdėjusi tėvus sakant, kad jų vaikas "turbūt meluoja", "išsigalvoja", "nori nesąmonių" arba tiesiai pasako, kad juk "negali tikėti tuo, ką sako vaikas". Ta iš senų laikų ateinanti nuostata, kad "vaikas nežino ką kalba", "jis tik vaikas", "nereikia rimtai žiūrėti į tai, ką jis sako" yra tiesiog naikinanti ryšį ir artumą. Tarsi vaiko amžius ar ūgis automatiškai reiškia, kad žmogus kalba netiesą.

Dalis problemos kyla dėl kolektyvinių nuostatų (programų) susijusių su požiūriu į vaikus, o kita problemos dalis kyla dėl tėvų baimės parodyti savo pažeidžiamumą (vulnerability) savo pačių vaikams.

T.y. suaugusieji yra seniai išmokę gėdytis savo žmogiškumo: silpnumo akimirkų, liūdesio, sielvarto, klaidų, nusivylimo, negebėjimo atleisti sau pykčio, įsiskaudinimo ir kitų žmogiškų patirčių.

Negebėdami priimti savo žmogiškumo su visom jo išraiškom, užsidaro į "gėdos narvelį" ir slepiasi nuo savo vaikų tame tobulų, teisingų, neklystančių įvaizdyje... ir iškart uždaro sau kelią į vaikų širdis, nes norint, kad vaikas atsivertų, reikia atsiverti ir pačiam. Ir LEISTI SAU BŪTI ŽMOGIŠKU, be savęs teisimo, atstūmimo. Būtent šito testo suaugusiųjų ego ir neišlaiko, pasirinkdamas lengviausią kelią - nekalbėti apie tai, ką labiausiai skauda...

Todėl beveik kiekvienas žmogus, su kuriuo tenka dirbti, ateina su didesniu ar mažesniu bloku savo gerklės čakroje. Tai ir yra buvimo negirdimu, nesuprastu, nepriimtu savo tiesoje pasekmė. Kai žmogaus vidinei tiesai niekada nebuvo leista būti pamatytai, išgirstai, priimtai net ir jo paties.

Tokie žmonės turi didelių problemų bendravime, nes jie dar vaikystėje įpranta "nuryti" žodžius ir jausmus, nutylėti savo nuomonę iš baimės prarasti meilę ir priėmimą. Toks žmogus sako "taip", kai norėtų sakyti "ne". Aukoja savo SAVASTĮ, kad "išgyventų" kolektyve, nes atmintis sako, kad savitai mąstyti ir pasakyti tai, ką iš tikrųjų galvoji - pavojinga. TAI JAU TEKO PATIRTI AUGANT, kai patys artimiausi žmonės parodė, kad kalbėti savo tiesą - klaida...

Rezultatas - žmogus net nežino kuo tikėti arba tiki visais kitais, tik ne savimi. Jis visada save užčiaupia, kvailina, nuolat klausia patarimo, ignoruoja savo intuiciją, sunkiai priima sprendimus, jaučia nuolatinę įtampą, nes gyvena NE SAVO GYVENIMĄ. Galiausiai prieinama prie maksimalios nelaimingumo ir nusivylimo gyvenimu ribos, kur jau sunku tampa rasti visų problemų pradžią...

Jei jauti, kad tai apie tave, apie tavo gyvenimą, tavo patirtį - nebijok man parašyti. Išgydžius tavo santykį su SAVO TIESA, sugrįš džiaugsmas, drąsa, pasitikėjimas savimi ir pajusi teisėtą galią savo gyvenimui.

16/01/2026

Ar žinai, kas yra "GYVENIMAS PER KITĄ"?
Ar kam nors esi leidęs leidi "GYVENTI PER SAVE"? O gal pats gyveni "per kitus" arba "kituose"?

Toks savęs ar savo gyvenimo "įprasminimas" per šeimos narius nutinka dažnai ir tampa ligų, išsekimo, nesėkmių nelaimingumo ir nenoro gyventi priežastimi.

Kartais tėvai renkasi gyventi "per vaikus", kai:

🫟 desperatiškai stengiasi vaikus "apsaugoti" nuo galimo skausmo, kančios ir sunkumų, bandydami išgyventi viską už juos, kad "padėtų";
-🫟 tėvai patys sau neleido gyventi taip, kaip norėjo ir svajojo, todėl sąmoningai ar nesąmoningai projektuoja savo norus ir svajones į vaikų gyvenimus ir "gyvena juose", išgyvendami vaikų patirtis kaip savo.
-🫟 tėvai mato savo vaikus kaip "meilės šaltinį", todėl viduje paaukoja savo gyvenimus, atiduodami visas jėgas ir energiją vaikams, kaip vieninteliam savo meilės garantui ir atsisakydami savęs dėl meilės ryšio su vaikais.
🫟 tėvai, sekdami protėvių pavyzdžiu, mato vaikus kaip savo gyvenimo tikslą, paskirtį ir misiją, todėl savo noru perkelia savo gyvenimus į juos.

Vaikai taip pat gali pasirinkti gyventi "per tėvus" arba "tėvuose" kai:
🫟 bijo eiti savo keliu ir patirti savo nepriklausomą gyvenimą, nes mato tėvus kaip "vedlius", "mokytojus", "dievus", kurie viską supranta ir žino geriau nei bet kas;
🫟 bijo suklysti, jaučiasi silpni, nepasitiki savimi, bijo šeimos kritikos, smerkimo ar atstūmimo, kuris būtų patirtas gyvenant autentiškai, ne pagal šeimos standartus;
🫟 jaučiasi skolingi tėvams dėl įvairių sąmoningų ir nesąmoningų priežasčių;
🫟 bando "išgydyti" ar apsaugoti tėvus nuo potencialių ligų, grėsmių, nelaimių ir sunkumų, leisdami tėvams per save gyventi arba pasirinkdami gyventi per tėvus.

Ką tai iš tikrųjų reiškia ir kodėl LABAI SVARBU nutraukti ir užbaigti šį susikeitimą gyvenimais?

Kai žmogus gyvena per kitą, jo Siela energetiškai perima iš kito Sielos visą energetinį bagažą: nuostatas, susitarimus, pamokas, skausmą ir pan.

Nors taip daroma dažniausiai iš meilės artimam žmogui, tačiau taip jam tik kenkiama, nes kitam ne tik nepadedame, bet ir stabdome jo mokymosi procesą, neleisdami jam mokytis pasirinktų Sielos pamokų.

Sau gyvenimą labai apsisunkiname, nes gyvenam ne savo, o kito patirtyse, todėl emociškai ir fiziškai pavargstam, išsenkam ir ilgainiui imam jausti apmaudą ir nuoskaudą tam, kurį mylime ir kuriam norim padėti.

Kai yra energetinis "susikeitimas" gyvenimais, žmones nuolat kamuoja įvairios problemos, nelaimingumo jausmas, neaiškios kilmės dvasinis ir emocinis skausmas, liūdesys ir aiškiai jaučiama "pareiga" nepaleisti (neapleisti) artimo žmogaus (mintimis, jausmais ir veiksmais) nuolat rūpintis, baimintis dėl jo nerimauti, kištis, patarinėti, priimti sprendimus už jį ir kt.

Blogiausia tai, kad žmonės tokiose situacijose jaučiasi tarsi neturėtų energijos, jėgų. Jų visa gyvybinė energija panaudojama arba paaukojama buvimui "už kitą", todėl jų pačių Sielos tampa pavargusios, negalėdamos patirti teisėtos LAISVĖS.

Teta sesijose labai dažnai tenka padėti klientams atstatyti harmoningą ryšį su mylimais žmonėmis, nutraukiant abiems pusėms žalingas Sielų sutartis, įsipareigojimus gyventi per kitą, patirti savo per kito gyvenimą arba paleidžiant klientą nuo energetinių prievolių ar "įsiskolinimų" šeimos nariams. Tokiu būdu žmogus patiria didžiulį lengvumą, laisvės pojūtį ir kartu - dar didesnę, naujos kokybės meilę savo artimajam.

Jei matai save panašioje patirtyje, jei tai tu ar tavo artimieji - parašyk - tai pakeisti visai nesunku🍀🍀.

01/01/2026

Galvodama apie tai, ką nuostabiausio gavau 2025 m., eilinį kartą įsitikinau, kad Visatoje niekas be reikalo neįvyksta. Bet koks skausmas turi žinutę, slaptą kodą, kurį atidarius paaiškėja, kam visa tai.

Rugsėjį praradome savo mylimą katytę. Ji buvo sveikutėlė 9 metų katė, laiminga, linksma ir laisva. Ją partrenkė mašina - naktį, tada, kai mašinos mūsų keliuku beveik visai nevažinėja. Verkėm savaitę. Negalėjom suprasti, kokia buvo šito prasmė... Žinant, kad nė viena siela neišeina šiaip sau, norėjosi rasti atsakymą.

Micė buvo protinga, gudri katė, puikiai mokanti saugotis mašinų. Todėl atrodė neįtikima, kad tai galėjo atsitikti jai. Kamavausi, nerasdama atsakymo, nes labai nemėgstu nurašyto visko "likimui" ar "gyvenimui". Visi esam čia su savo planu ir sielų pasirinkimais, todėl desperatiškai troškau suprasti - kodėl?

Atsakymą gavau po mėnesio. Micės išėjimas atvėrė kai kuriems šeimos nariams tokį seną ir gilų skausmo sluoksnį, kurį pagaliau galėjom apčiuopti ir paleisti. Sielvartas dėl katytės leido su didele meile teta sesijoje prieiti prie slapčiausių širdies kertelių, kurios ta proga buvo išgydytos, o sienos, juosusios širdis, tiesiog ištirpo. Paprastai kalbant, išsitrynė toks didelis luitas skausmo, sielvarto ir kančios, kuris nebūtų buvęs pamatytas, jei ne Micės išėjimas. Tai pastūmėjo visą šeimos santykių dinamiką, harmoniją, kokybę į nuostabiausią pusę.

Micė tai matė, suprato, jautė tą sunkumą, skausmą ir pasirinko padėti mums visiems. Savaip, taip, kaip ji galėjo. Iš meilės mums, iš begalinio atsidavimo, kaip moka tik gyvūnai.
Mes ją išgelbėjome nuo mirties, radę mažytę, alkaną ir pamestą miške, kai buvo delno dydžio. Vyras parsivežė ją dviračiu savo kišenėje ir nuo tos akimirkos ji džiaugėsi gyvenimu ir mus mylėjo ištikimiausia meile iki paskutinės dienos.

Prieš keletą savaičių mano klientė sesijos metu pamatė mūsų katytę, net nežinodama, kad jos nebeturime. Jos pamatytas vaizdinys, žinutė mane labai sujaudino, nes priminė, kad esame Visatos Vienio dalis. Visuma su viskuo, kas egzistuoja. Visos Sielos - nesvarbu, gyvūnai ar žmonės, ar augalai.
Toliau: https://www.facebook.com/share/p/1BsyPq2UXT/

27/12/2025

KODĖL PASLAPTYS MUS TAIP SLEGIA?
Visai neseniai turėjau patirtį, kurios neprašiau, neieškojau ir nenorėjau. Na, bet visi žinom, kad kartais taip nutinka - bandai išvengti situacijos, o ji neprašyta įsibrauna...

Žmogus, kurio visiškai nepažįstu apdovanojo mane...paslaptimi. Didele. Gerokai bauginančia. Tokia, nuo kurios nepabėgsi, neužmirši ir neatsikratysi. "Apdovanojimą" sustiprino žodžiai, lydintys paslaptį, kurie įpareigoja ją amžinai saugoti...

Kol susivokiau, kas vyksta, jau buvo per vėlu atsikratyti šios naštos. Taip netikėtai likau su dramblio dydžio sunkumu, kuris priklauso kitam žmogui.

Kol emociškai bandžiau apdoroti situaciją, supratau, kad mano kūnas nėra toks kantrus ir bando išsilaisvinti nuo neprašyto krūvio: porą dienų buvo fiziškai bloga, silpna, dingo energija, spaudė gerklę, buvo labai liūdna, jaučiausi kaip surišta. Maniau, kad gal tiesiog perėmiau to žmogaus jausmus. Tačiau tai nebuvo empatijos protrūkis.

Tai buvo kito žmogaus realybės dalis, perduota man kaip... privilegija, "dovana", o gal greičiau - "karšta bulvė", kurios jis bandė atsikratyti.

Todėl šiandien noriu pasidalinti įžvalgomis, kurios atėjo, kai bandžiau grįžti į save:

1. Kai kas nors nusprendžia pasidalinti paslaptimi, kurios niekam negalima atskleisti ("tik tu niekam nepasakok"...) jie bando uždėti energetinę prievolę, įsipareigojimą kitam žmogui "turėti ir nepaleisti" informacijos, kuri yra svetima.
Tokia prievolė yra gryniausia prievarta ir didelis apribojimas, kuris supančioja energetiškai ir ima "dusinti". Būtent todėl vaikystėje išgirdę draugo prašymą niekam "nepasakoti", pajusdavome nenugalimą norą būtent tai ir padaryti, nes Siela nemėgsta prievartos - ji stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti nuo šio ribojimo.

2. Žmogus, uždėdamas kitam paslapties naštą, bando atsikratyti informacijos, kuri jam pačiam yra PER SUNKI suvokti, priimti ar imtis kažkokių veiksmų. Todėl jis kaip karštą bulvę ją atiduoda kitam. Vadinasi, jis NEMOKA arba NENORI PRISIIMTI ATSAKOMYBĖS už tai, ką SUSIKŪRĖ savo realybėje. Arba jis neturi pakankamai tolerancijos visai ŽMOGIŠKAI PRIGIMČIAI apskritai, negali priimti ir suvokti kitų KŪRYBOS kaip teisėtos, todėl bando paslėpti savo "atradimą" kito širdyje, kad nereikėtų su tuo tvarkytis pačiam.

3. Mes esam kuriančios būtybės. Tai darom kas akimirką. Jei kažkas ėmė ir susikūrė situaciją ar rezultatą, kuris yra netikėtas, keistas ar baugus, tai rodo mūsų neribotą kūrybos galią, kuri, jei nėra suderinta su ATSAKOMYBE, gali tapti nevaldoma. Jei pripažįstam šią kūrybos galimybę kaip visuotinę, paslaptis praranda krūvį, nes jų situacija tik iliustruoja, jog kažkas laisva valia susikūrė nepageidautiną rezultatą savo gyvenime. Tai tik primena apie mūsų ATSAKOMYBĘ kuriant savo realybę.

4. Paslaptis dažniausiai suteikia "privilegijos", ypatingumo, "išskirtinumo" jausmą. Čia yra spąstai, į kuriuos įkliūnam dažniausiai. Manom, kad esam ypatingi, NES kiti PASIDALINO su mumis kažkuo jiems itin svarbiu. Taip, pasidalino, bet tik todėl, kad patys nežino, ką su tuo daryti. Jie permetė sunkumą mums ir mano, kad jiems palengvėjo. Tačiau tai tik paviršinis įspūdis. Iš tiesų nepalengvės, kol neatsirinksim, KAS PRIKLAUSO KAM. Todėl paslaptys ir jų perdavimas turi eiti kartu su SAVO ir kito RIBŲ GERBIMU ir griežtu atskyrimu, kur mano, o kur jau kitų realybė.

🌿
Mano sunki savijauta iš karto dingo, kai nutraukiau energetinius ryšius su šiuo žmogumi, užbaigiau nesąmoningai priimtą Sielos įsipareigojimą priimti ir saugoti paslaptį, paleidau sunkumą, kurį jaučiau dėl informacijos netikėtumo ir keistumo.

O svarbiausia, dingo paslapties "krūvis", ir su juo - įtampa, reikalaujanti kažkur "padėti" gautą informaciją. Įtampa ir tos informacijos poveikis tiesiog ištirpo ir atsirado aiškus atstumas tarp mano ir kito žmogaus realybės. Jokio aktualumo neliko.

Susidėliojus į "vietas" visą šią informaciją, pamokas ir jausmus, atsivėrė daug naujo suvokimo ir atėjo nuostabių įžvalgų, kurios dar kartą pakeitė mano požiūrį į mūsų kūrybos beribiškumą ir būtinybę laisvą valią VISADA derinti su atsakomybe.

Priimu tai kaip dovaną, kurios gerokai teko paieškoti, tačiau džiaugsmas radus, atpirko sunkumą, patirtą išpakuojant...✨️🪄🦋

Joyful Soul Healing

22/02/2026

15/02/2026

12/02/2026

10/02/2026

09/02/2026

04/02/2026

30/01/2026

30/01/2026

29/01/2026

16/01/2026

01/01/2026

27/12/2025

Address

Opening Hours

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category

Monday	09:00 - 17:00
Tuesday	09:00 - 17:00
Wednesday	09:00 - 17:00
Thursday	09:00 - 17:00
Friday	09:00 - 17:00