What are the opening hours?

Monday 09:00 - 17:00 Tuesday 09:00 - 17:00 Wednesday 09:00 - 17:00 Thursday 09:00 - 17:00 Friday 09:00 - 17:00

Joyful Soul Healing, Vilnius (2025)

07/10/2025

KĄ KALBI, TAIP IR GYVENI. Arba KOKIE TAVO ŽODŽIAI, TOKIA IR REALYBĖ✨️.

"AVRA KEDABRA" - senovės aramėjų kalbis žodis, reiškiantis - "aš kuriu kalbėdamas". Žodis yra energija, beje, itin stipri, nes išreikšta garsu - vibracija. Jei pridedam dar intenciją, kuri paremta tikėjimu, tuo ką sakom, gauname rimtą energetinį įrašą, kuris ketina materializuotis taip, kaip buvo išsakytas...

Tavo žodžiai rodo, kuo tiki tavo pasąmonė. Žodžiai yra tarsi kodai. Žodžiai, kuriuos kalbame kasdien, buitiškai, KURIA mūsų gyvenimo realybę. Todėl negalima kalbėti, negalvojant apie savo ištariamus ir pasirenkamus žodžius.

Kita vertus - žodžiai šiaip sau "neateina": juos parenka pasąmonė pagal tavo turimas vertybes, nuostatas, jausmus ir buvusius patyrimus. Vadinasi - sekant ką kalbi, labai lengva atpažinti ir KUO TIKI. O tada jau gali susivokti, kodėl tam tikri dalykai tavo gyvenime vyksta ne taip, kaip norėtum.

Sakysi "galiu kalbėti ką noriu", tačiau pasąmonė labai rimtai žiūri į žodžius, turėdama tikslą realiai sukurti (pritraukti) tai, ką išsakai žodžiais - su jausmu, intencija ir tikėjimu.

Teta sesijose dažnai tenka keisti klientų žodynui įprastus ir galvoje arba garsiai vartojamus žodžius, kurie lemia, kad žmogus nepriima meilės, nemoka sukurti darnių santykių, patiria išdavystes ir pan.

Pavyzdžiui, gali būti, kad kažkas svajoja apie sielos draugą, gyvenimo partnerį, tačiau jo neranda, nes savo galvoje ir kalbėdamas jį vadini savo "antrąja puse". Ši "smulkmena" iš esmės gali nulemti visą partnerystės kokybę.

Visuomenėje įprasta "antrąja puse" vadinti žmogaus gyvenimo draugą, partnerį ar sutuoktinį, tačiau ką reiškia tokie žodžiai?

"Antroji pusė" pasąmonei reiškia, jog TAVĘS YRA TIK PUSĖ. Pusę savęs sudarai tu pats, o kitą pusę turėtų "atsinešti" kitas žmogus, ateidamas į tavo gyvenimą kaip partneris. Vadinasi, tu NESI PILNAS, nes matai save kaip NEPILNĄ, NEPAKANKAMĄ, NEIŠBAIGTĄ, SUSILPNINTĄ Sielą, kuriai trūksta lygiai pusės. Todėl turbūt net nesuvoki, kad nejučiomis save slopini, mažini vidinę galią, riboji autentiškumą, saviraišką, draudi sau skleistis pilnai, patirti laimę, džiaugsmą, nes lauki tos "antrosios pusės", kuri privalo tave "išbaigti"...

Dažnai būna, kad laukdamas "kitos savo dalies", žmogus draudžia sau svajonių atostogas (nes juk tai įmanoma tik su "antra puse"), neina į koncertus, renginius, riboja savo pramogas, vengia priimti sprendimus, kurie gerintų gyvenimo kokybę, tarkim būsto ar automobilio pirkimą (nes laukia "savo" pusės). Taip pat dėl turimų lūkesčių "antai pusei" atstumia dalį žmonių, vengia ryšio su kitais, jei jie neatitinka susikurto "antros pusės" idealo.

Pakeitus pasąmonės supratimą apie partnerį ar Sielos draugą, atsipalaiduoja energija, žmogus ima save patirti kaip vientisą, pilną ir išbaigtą, o šią pasikeitusią energiją pajunta ir aplinkiniai. Vien šis pokytis JAU LEMIA galimybę kliento gyvenime pasirodyti visai kitos kokybės žmonėms ir sukurti autentiškumu ir aukšta saviverte paremtą santykį....

Jei jauti, kad tavo vidiniame žodyne kažkodėl dominuoja žodžiai, kurie tave riboja, mažina ar įkalina mąstymo šablonuose, parašyk man. Net toks mažas pokytis tavo žodyne gali turėti didžiulę įtaką tavo gyvenimui🍀✨️

03/10/2025

NEREIKIA DIRBTI TIESIOGIAI SU VAIKU, KAD PAKEISTUM JŪSŲ TARPUSAVIO SANTYKĮ. Kad padėtum savo vaikui, dažniausiai užtenka padėti sau.

Jei klientas prašo pagalbos savo vaikui, visada pasiūlau pirmiausia sutvarkyti santykį iš tėvų pusės. Daugeliu atvejų išsisprendžia visa problema, nes bet kokie santykiai yra grįsti Sielų susitarimais ir kontraktais (prievolėmis, įžadais, priesaikomis, įsipareigojimais, sutartimis).

Šie susitarimai gimsta nejučiomis ir jie gali būti be galo seni: vieni atsinešami dar iš praeitų gyvenimų arba laikotarpio tarp gyvenimų, kiti paveldimi ir eina iš kartos į kartą, treti tiesiog atsiranda iš gyvenimiškų situacijų.

Bet koks stiprus išgyvenimas, prisirišimas, meilės ryšys gali pastūmėti Sielą viduje įsipareigoti artimam žmogui. Susitarimas - automatiškai reiškia prievolę, apribojimą Sielai, kuri yra laisva.

Sielų susitarimai tarp tėvų ir vaikų atsiranda todėl, kad vaikų Sielos ateina, turėdamos "užduotį" mokyti tėvus tam tikrų pamokų, ir atvirkščiai: vaikai ateina pas tėvus, kurie sielų lygmenyje pasižadėjo juos išmokyti kažkokių vertybių, padėti išsiugdyti tam tikras savybes (pvz.: drąsos, pasitikėjimo savimi, lojalumo, meilės ir t.t.).

Kadangi visos Sielos dėl meilės artimiems žmonėms atsidavusiai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, tiek tėvai, tiek vaikai patenka tarsi į santykių pinkles - uždarą ratą, kai iš naujo ir iš naujo patiria skausmą, konfliktus, dramas, bet negali iš to išeiti ir pakeisti santykio kokybės ir krypties.

Taip yra todėl, kad mūsų Sielos prioritetu laiko patį susitarimą, o ne tai, kaip jaučiasi mūsų fizinis kūnas arba ką išgyvena žmogiškoji mūsų pusė. Todėl labai sunku kažkaip nebesielgti vien valios ir proto pastangomis. Net jei priversim save kažko kitam nebesakyti ir nebedaryti, širdis prieštaraus ir visvien grąžins mus į įprastą santykių tėkmę.

Taigi ką daryti, kad padėtume tėvams ir vaikams pakeisti santykį? Pakanka dirbant su vienu iš tėvų:

1. Pamatyti ir identifikuoti Sielų susitarimus tarp tėvų ir vaikų.
2. Įsivardinti tų susitarimų naudas, suvokti, kam jų reikėjo.
3. Įtvirtinti Sielos pamokas, kurių mokėsi žmogus, laikydamasis susitarimo ir pakeisti naudų gavimo būdą.
4. Nutraukti susitarimą, paleidžiant abi puses nuo įsipareigojimų mokytis ir augti tokiu drastišku būdu.
5. Išmokyti tėvus, kaip pasiekti tą patį rezultatą pozityviais būdais, be dramų ir skausmo.

Teta sesija šiuo atveju veikia kaip "raištelių perrišimas" arba "laidelių perjungimas", kai atsipalaiduoja įtampa, patirta dėl netinkamo "sujungimo", ateina suvokimas kam viso to reikėjo ir užplūsta palengvėjimas dėl iki šiol neturėtos laisvės jausmo: laisvės elgtis ir reaguoti kitaip - iš meilės, o ne iš Sielos prievolės.

Net ir viena sesija GEROKAI pagerina santykių tarp tėvų ir vaikų kokybę ir leidžia prisiminti seniai primirštą gyvenimo džiaugsmą. Parašyk man, jei tau norisi pagalbos tavo santykyje su vaikais🦋🍀.

27/09/2025

DĖKINGUMAS TURI GALIOJIMO TERMINĄ.
Jis turi, ir PRIVALO turėti pradžią, pabaigą ir aiškias ribas - laiką, vietą ir tinkamą formą. Viskas, kas viršija ribas yra pataikavimas, aukojimasis arba nusižeminimas.

Ar tau yra nutikę taip, kad jauteisi lyg tavo dėkingumo buvo tikimasi nuolat ir ilgai - tarsi jis niekada negalėtų baigtis? Arba kad privalai nuolat demonstruoti dėkingumą, jaustis skolingu kažkam, net jei niekas to neprašo? O gal kažkas tau nuolat primena, kad gavai kažką (dovaną, paslaugą, paramą ar net meilę), už ką turi būti amžinai dėkingas?

Vaikai kartais auga šeimose, kuriose tėvai mėgsta kartoti: "aš tiek dėl tavęs padariau", "mes tau tiek daug davėm", "aš dėl tavęs atsisakiau.../ paaukojau", "privalai būti amžinai dėkingas".

Arba žmogus gauna tikrai didelę pagalbą arba paramą iš aplinkinių ir viduje sau pasižada ("esu amžinai dėkingas šiam žmogui"). Arba dar blogiau - pasako tai garsiai. Tada ši mintis virsta Sielos įžadu, įsipareigojimu laikytis šio pažado ilgai - ne tik šiame, bet ir kituose gyvenimuose. Tai klasikinis pavyzdys, kaip žmogus Sielos lygmenyje save supančioja ir apriboja.

Jį tokiu pat būdu apriboja aplinkiniai, tyliai ar garsiai tikėdamiesi nuolatinio dėkingumo ir nesibaigiančio "vertinimo" to, ką jie yra davę, suteikę tam žmogui.

Kaip elgtis su dėkingumu realiose situacijose? Pirma - reikia žinoti, kad dėkingumas turi pradžią ir pabaigą. Kai veiksmas atliktas, gauta dovana, paslauga ar pagalba - užtenka nuoširdžiai ir tinkamu būdu atsidėkoti. Vieną kartą. Ir gyventi toliau, viduje UŽBAIGUS mainus.

Antra - reikia prisiminti, kad paslauga, pagalba ar dovana - tai meilės energija, kurios ŠALTINIS YRA KŪRĖJAS.

Ne konkretus žmogus, ne šeima, ne visuomenė, ne valstybė ir pan. Mes gaunam meilę iš Kūrėjo/Visatos per įvairius kanalus (žmones), įvairiom formom. Tačiau jos šaltinis yra ne žmonės. Gaunam Visatos meilę todėl, kad esam Kūrėjo energijos dalys, patiriančios save fiziniuose kūnuose. Savaime suprantama, kad esam verti Visatos meilės, kuri ateina fizine, emocine ar dvasine forma...

Trečia - tas, kuris suteikia paslaugą ar pagalbą, pats renkasi tai padaryti. Savo sąmoningu sprendimu ir prisiimdamas ATSAKOMYBĘ už savo sprendimą. Taigi yra abipusė laisva valia - suteikti pagalbą ir ją priimti. Jokios prievartos nėra nė vienu atveju.

Tas, kuris reikalauja ir tikisi dėkingumo be jokio termino ir baigties - tiesiog įžūliai manipuliuoja tuo, kuriam pagelbėjo. O tas, kuris niekaip negali užbaigti dėkingumo proceso - nemoka, nesugeba priimti meilės. Nesijaučia pakankamai jos vertas, kad priimtų, be abejonės savo verte...

Jei tau skaitant kilo jausmų, sukirbėjo mintis, kad galbūt turi panašių dėkingumo ar skolos įžadų arba jautiesi spaudžiamas nuolat dėkoti, jautiesi nejaukiai, abejoji ar kada bus gana tavo padėkų ir pastangų parodyti, jog vertini kitų pagalbą - tikrai turėtum kuo greičiau nutraukti šį procesą, kad nešvaistytum savo gyvybinės energijos įsipareigojimams, kurie Sielai yra tikra prievarta.

✨️ Parašyk man, jei norėtum pagalbos greitai ir lengvai nutraukti ir užbaigti panašius Sielos įsipareigojimus "duoti" aukojant save.

18/09/2025

Theta Healing Intuitive Anatomy class with Mark Anthony,
These 3 weeks with these wonderful souls was a truly magical experience✨️❤️. I am so immensely grateful to Mark and for this wonderful journey🙏🫶!

16/09/2025

IŠSISKYRUSIŲ TĖVŲ VAIKAS". "NEPILNA ŠEIMA". Pagalvok, kiek kartų gyvenime esi girdėjęs žmones taip apibūdinant tuos, kurie augo "nepilnose" šeimose? Jei pajaustum savo kūną - kaip jis reaguoja į šiuos žodžius? Greičiausiai - suspaudžia krūtinę, tarsi suvaržo judesius, gal net suspazmuoja kvėpavimą. Nes taip mūsų fizinis kūnas reaguoja į žodinę "etiketę", kuri klijuojama ten, kur jos neturi būti.

Tai juk ne tik žodžiai, kurie yra netiesa apie mus, bet labai stiprus energetinis apribojimas, sumažinimas, galios suvaržymas. Tai veikia lyg paliepimas susipakuoti į mažą menką dėžutę, kuriai lemta būti liūdnai ir nelaimingai, nes dėžutės gyventojo tėvai išsiskyrė...

Priimdami kitų gailestį, sutikdami su šia etikete, mes nuolankiai atsisakome savo vidinės galios ir didingumo. Ir imam save "mažinti" kasdienybėje, kai leidžiam etiketei: įtakoti mūsų sprendimus, galimybes, pasirinkimus, jausmus, bendravimą su kitais, pasitikėjimą savimi ir kita.

Žmogus auga, išpildydamas visą trūkumo ir nepakankamumo scenarijų: "aš su trūkumais", "aš vargšas", "man nepasisekė", "aš nevertas tėvų meilės", "aš prastesnis už tuos, kurių tėvai yra kartu", "aš nepilnas, nes mano šeima nepilna" ir t.t.

Ir net jei mama ar tėtis rodo savo meilę, palaiko ir remia vaiką, stengdamiesi, kad jam nieko netrūktų ir jis jaustų pilnatvę, KOLEKTYVINĖS NUOSTATOS, aplinkinių įsitikinimai ir socialinės "etiketės" jų galvose ima viršų ir neutralizuoja visas tėvų fizines pastangas sukurti vaikui meilės erdvę ir išmokyti jį pasitikėti savimi.

Teta sesijose nuolat tenka atsieti klientus nuo įvairiausių kolektyvinių "tiesų", įsitikinimų, standartų ir lūkesčių, kad žmogus galėtų susijunti su tikrąja, universalia tiesa ir nepriklausytų nuo grupibės sąmonės.

Tai "atriša" rankas, kojas ir galvą taip, kad iškart grįžta optimizmas, viltis, pasitikėjimas savimi ir tas prigimtinis vidinės galios ir laisvės jausmas.

Kadangi gyvename sociume, mus labai stipriai veikia sociumo energija (kitų mintys, būsenos, jausmai, vertybės), net jei ir to nesuvokiam. Blogiausia, kad sociumo nuostatos nėra tiesa. Jos yra tik žmonių gyvenimiškų patirčių ir traumų rezultatas, priimtas kaip bendra tiesa.

16/09/2025

"IŠSISKYRUSIŲ TĖVŲ VAIKAS". "NEPILNA ŠEIMA".Pagalvok, kiek kartų gyvenime esi girdėjęs žmones taip apibūdinant tuos, kurie augo "nepilnose" šeimose ir jaučiasi tuo lyg "paženklinti"?

Jei pajaustum savo kūną - kaip jis reaguoja į šiuos žodžius? Greičiausiai - suspaudžia krūtinę, tarsi suvaržo judesius, gal net suspazmuoja kvėpavimą. Nes taip mūsų fizinis kūnas reaguoja į žodinę "etiketę", kuri klijuojama ten, kur jos neturi būti.

Tai juk ne tik žodžiai, kurie yra netiesa apie mus, bet labai stiprus energetinis apribojimas, sumažinimas, galios suvaržymas. Tai veikia lyg paliepimas susipakuoti į mažą menką dėžutę, kuriai lemta būti liūdnai ir nelaimingai, nes dėžutės gyventojo tėvai išsiskyrė...

Priimdami kitų gailestį, sutikdami su šia etikete, mes nuolankiai atsisakome savo vidinės galios ir didingumo. Ir imam save "mažinti" kasdienybėje, kai leidžiam etiketei: įtakoti mūsų sprendimus, galimybes, pasirinkimus, jausmus, bendravimą su kitais, pasitikėjimą savimi ir kita.

Žmogus tada auga, išpildydamas visą trūkumo ir nepakankamumo scenarijų: "aš su trūkumais", "aš vargšas", "man nepasisekė", "aš nevertas tėvų meilės", "aš prastesnis už tuos, kurių tėvai yra kartu", "aš nepilnas, nes mano šeima nepilna" ir t.t.

Ir net jei mama ar tėtis rodo savo meilę, palaiko ir remia vaiką, stengdamiesi, kad jam nieko netrūktų ir jis jaustų pilnatvę, KOLEKTYVINĖS NUOSTATOS, aplinkinių įsitikinimai ir socialinės "etiketės" jų galvose ima viršų ir neutralizuoja visas tėvų fizines pastangas sukurti vaikui meilės erdvę ir išmokyti jį pasitikėti savimi.

Teta sesijose nuolat tenka atsieti klientus nuo įvairiausių kolektyvinių "tiesų", įsitikinimų, standartų ir lūkesčių, kad žmogus galėtų susijunti su tikrąja, universalia tiesa ir nepriklausytų nuo grupibės sąmonės.

Tai "atriša" rankas, kojas ir galvą taip, kad iškart grįžta optimizmas, viltis, pasitikėjimas savimi ir tas prigimtinis vidinės galios ir laisvės jausmas.

Kadangi gyvename sociume, mus labai stipriai veikia sociumo energija (kitų mintys, būsenos, jausmai, vertybės), net jei ir to nesuvokiam. Blogiausia, kad sociumo nuostatos nėra tiesa. Jos yra tik žmonių gyvenimiškų patirčių ir traumų rezultatas, priimtas kaip bendra tiesa...

🎭 Jei tau niekaip nepavyksta atsikratyti keistų etikečių, žodžių ir "pavadinimų", gyvenančių galvoje - parašyk man💬🖋.
Net neįsivaizduoji, kiek daug galima pakeisti ir pasiekti, energetiškai žmogui sugrąžinus į vietas teisingus apibrėžimus ir atkūrus energetinę "tvarką" nuostatose.
🍀🍀🍀

12/08/2025

👒🎩Pagalvok apie kokią savo asmenybės/charakterio dalį, kuri tau nepatinka. Erzina, nervina, verčia slėptis, jausti kaltę...

Pavyzdžiui: drovumas, bandymas įtikti, baimė kalbėti, nepasitikėjimas savimi, noras nuolat teisintis ar žeminti save. O gal įsivėlimas į apkalbas, jausmas, kad vis trukdai kitiems, neturi vietos kitų tarpe. O gal - išlaidumas, šykštumas ar baimė priimti sprendimą?

Ar nepasvajoji, kad būtų nuostabu, jei imtų ir išnyktų ta savybė tarsi burtų lazdele mostelėjus?🪄

Tai žinok, kad tai absoliučiai įmanoma ir lengva padaryti. Ir ne tik įmanoma, bet ir galima, net būtina...

Visos nesmagios savybės ir bruožai yra atsiradę ne šiaip sau. Jie turi PRADŽIĄ. Jei nueitum į tą pradžią ir sužinotum, kas ten IŠ TIKRŲJŲ įvyko, o tuomet viską sudėliotum į TIKRĄSIAS vietas, tavo savybė "įgautų" visiškai kitą prasmę - suprastum ne tik kodėl taip elgeisi, bet ir sugrįžtų vidinis leidimas ir pasirinkimas TO NEBEDARYTI. Tiesiog natūraliai imtum elgtis kitaip - lengvai, be specialių pastangų, be vargo.

Tarkim, jei žmogus buvo drovus, sunkiai užmezgantis bendravimą su kitais, staiga nustoja jausti baimę, įtampą ir "ribą" pradėti kalbėti. Kaip nematomos sienos išnyksta vidiniai apribojimai būti visumos dalimi...

Arba žmogus, kuriam itin sunku būdavo išsiskirti su pinigais, staiga atgauna natūralų norą leisti pinigams tekėti, cirkuliuoti - be baimės ir kaltės. Nes atsistato teisingas santykis su pinigais ir išnyksta dirbtinės kliūtys...

Teta metodas yra nepaprastas būtent dėl galimybės patirti didžiules transformacijas, pokyčius tiek elgsenoje, įpročiuose, tiek savijautoje. Vietoje to, kad valios pastangomis ir proto pagalba sunkiai ir ilgai bandytume atlikti taip laukiamą pokytį, galima tai atlikti kartais ir per vienintelę sesiją. Kartais per kelias. Bet REZULTATAS pranoksta lūkesčius, kadangi keičiasi ne tik tai, apie ką dirbame, bet ir kitos gyvenimo sritys - tarsi banga nuvilnija energetinis pokytis per visą žmogaus esybę. Ar gali būti nuostabiau?✨️
Pasikalbėkime!🍀🍀🍀

11/08/2025

NETEISINGŲ SPRENDIMŲ NĖRA. Priešingai, nei mano daugelis žmonių - suklysti - neįmanoma.

Sielai neteisingų sprendimų nebūna. Todėl, kad Siela priima tik tuos sprendimus, kurie JAI REIKALINGI jos mokymosi ir augimo kelyje. Net jei priimti sprendimai atneša skausmą ar kančią - be jų sukurtos patirties būtent ta Siela nebūtų kažko išmokusi, supratusi ir pakeitusi.

Iš žmogiškos pusės žiūrint, su tuo tiesiog neįmanoma sutikti😀... nes juk yra gera ir bloga, juoda ir balta...ir t.t. Bet iš Visatos/Kūrėjo perspektyvos - viskas, ką patiriam yra mums GERA pamoka. Pozityvi. Nes pamokos Sielai būna tik pozityvios.

Taip, jų nesimato "plika akimi" ar iš pirmo žvilgsnio. Reikia pažiūrėti giliau, atidžiau ir atsitraukti nuo proto kritikos, pagundos vertinti ir smerkti. Po tuo, kas yra "blogai" užmetus akį ar pajutus jausmą, VISADA slepiasi gilesnė išmintis Sielos pamokos pavidalu.

Net pačios baisiausios patirtys visada susikuriamos tik todėl, kad TIK TAIP ta konkreti Siela ar Sielų grupė pajėgtų išmokti kažkokią pamoką.

Kai valdo emocijos (pyktis, įniršis, nuoskauda, apmaudas), neįmanoma suprasti (o ir nesinori!), kam galėjo prireikti patirti tokį skausmą (išdavystę, smurtą, kančią, apgaulę, atstūmimą ir kt.). Tačiau atsiribojus nuo ego peršamo vaizdo ir spontaniškų arba logiškų išvadų, kuo gražiausiai pasimato visai kitas - scenarijus ir Tiesa, kuri aiški būna tik Sielai, o ne ego.

Tada užplūsta palengvėjimas, natūraliai gimsta atleidimas, paleidimas ir nuostabus aiškumas. O svarbiausia - didžiulė nuostaba, kaip viskas yra teisinga ir tvarkinga iš Visatos taško žiūrint.

Todėl nereikia bijoti priimti "neteisingą" sprendimą. Nes tokių nebūna. Geriau turėti ketinimą visus sprendimus sau priimti iš meilės, o ne iš baimės. Kitaip sakant - širdimi, o ne protu. Taip išvengsim nereikalingos kančios susikūrimo ir ilgesnio mokymosi kelio.

Jei turi situacijų, kuriose sunku įžvelgti Tiesą, pozityvias pamokas arba jei norėtum pagalbos jas suprasti ir paleisti, kreipkis - padėsiu tai padaryti paprastai ir su meile🫶🍀🌼

10/08/2025

📜 TAISYKLĖS NĖRA TEISINGUMAS. Deja, taisyklės visai nėra automatiškai tolygios nei teisingumui, nei saugumui. Labai lengva apsigauti tiems, kurie ieško emocinio ir fizinio saugumo taisyklėse, rėmuose, standartuose.

Labai dažnai su klientais dirbame saugumo tema, nes daugelis žmonių yra išauklėti aktyviai ieškoti ir siekti saugumo taisyklėse, normose, standartuose.

Klientai, kuriems labai svarbi saugumo tema, stengiasi viską daryti teisingai, laikytis taisyklių, elgtis taip, kaip buvo auklėjami, gyvenimą mato kaip aiškią tiesę: mokykla, universitetas, geras darbas, šeima, vaikai, anūkai, pensija...ir viskas. Tokie žmonės yra absoliučiai nesaugūs, bijantys suklysti, nepataikyti į bangą, į ritmą su visais, atsilikti. Jie labiausiai bijo prarasti kontrolę, nes jų galvoje saugu tik tai, kas kontroliuojama...

Bet juk saugumas gali būti TIK VIDINIS. Išorinio saugumo nėra. Yra tik iliuzija, kuri sako, jog "saugumas" yra šeima, darbas, pajamos, namai, draugai, išsilavinimas, statusas, ir kt. Tai ne saugumas, tik įspūdis, substitutas, kuris leidžia visai pamiršti, kad tikrasis saugumas yra viduje - ryšys su savimi, su Visata, Kūrėju. Tai - vidinės ramybės pamatas.

Jei tokio saugumo nejaučiam, nes nėra ryšio nei su savimi, nei su Visata, joks kitas saugumo pakaitalas nenuramins vidinio nerimo ir baimės.Tai tarsi gyvenimas be šaknies, kai atodo, jog bet kas gali mus sunaikinti, suknežinti, susargdinti, sutrypti. Tada ir bijome aplinkos, ligų, vabzdžių, stichijų, "stabilumo" praradimo ir apskritai pokyčių, nes yra pavojus prarasti taip puoselėjamą "saugumą" - fizinį, emocinį, mentalinį...

Žiūrint energetiškai į visko bijantį žmogų, kuris desperatiškai siekia saugumo ir aklai laikosi taisyklių, matosi didelis viršugalvio čakros blokas, kuris tarsi atskiria žmogų nuo jo paties ir nuo ryšio su Visata. Paprastai energetinis vaizdas būna lyg galva, uzurpuota sąmoningo proto, gyventų visiškai atskirą, uždarą ir labai sekinantį, savarankišką gyvenimą...

Tai tikros proto pinklės, kurios kuria amžiną analizę, užsivėlimą savo mintyse, senose nuostatose ir nėra jokio ryšio su širdimi, tiesa ir Kūrėju. Todėl yra baimė: dėl ateities, dėl dabarties, nuolatinis nesaugumas, nepaisant įvairių "saugiklių", kuriuos stengiamasi sudėti į kūną, į gyvenamą aplinką, į buitį, į santykius...

Todėl teta sesijose, kad sukurtume pokytį kūne, santykiuose, bendravime, pirmiausia atkuriame ryšį su savo esme (savo kuriančiąja galinga dalimi), Visata ir Kūrėju, kad žmogus ATGAUTŲ "KOJAS": pagrindą, šaknis, nuo kurių prasideda sveikata, gerovė ir gausa. Tuomet atsidaro kelias į natūralų, teisėtą vidinio saugumo jausmą, dingsta nerimas, baimės, nebėra poreikio prisirišimui, priklausomybei nuo įvairių "saugiklių".

Jei pavargai gyventi bijodamas, prognozuodamas, modeliuodamas GALIMUS ateities scenarijus, potencialiai teisingus sprendimus ir bandydamas pataikyti į taktą su minia, teta metodaa kaip tik tau - trumpai, lengvai ir nejučiomis pasijusi kaip išlaisvintas iš narvelio paukštis🕊🍀💫. Parašyk man😊.

06/08/2025

🙉🙉🙉
Kokių įdomių visgi yra pinigų ir gausos įsitikinimų! Vis dar stebina pasąmonės išmonė - kaip neįtikėtina yra gyventi pagal vidinį iliuzinį "pinigų scenarijų", net nenutuokiant, kad jis iš viso yra!
Štai neigiami įsitikinimai, kurie sveikus ir natūralius norus ir poreikius padaro gėdos vertais dalykais, kelia itin neigiamus jausmus ir verčia sau meluoti:

"Turėti poreikių lygu prašyti išmaldos".
Įsitikinimas, kuris ateina iš patirčių, susijusių su skurdu, kai žmogus jausdavosi toks apgailėtinas, kad stengėsi išsaugoti orumą bet kokia kaina. Pripažinti, kad turi poreikių - tolygu kirsti sau pačiam per kojas, kad nukristum. Įsisąmoninimas tarsi atima galią ir pagarbą sau.

"Turėti norų lygu būti silpnam, be galios, prašytojo pozicijoje".
Šis įsitikinimas irgi kyla iš buvimo didelio skurdo, stygiaus liudininku arba tuo, kuriam teko tai išgyventi.

"Jei neprašau ir nekalbu apie savo norus, išlaikau stiprybę ir esu savo galioje". Prašymas ir priėmimas reikalauja nuolankumo, kuris painiojamas su pažeminimu... Kad priimtume ir paprašytume, turime nesigėdyti savo žmogiškumo. Juk gyvendami Žemėje visi nuolat turime kūno ir Sielos poreikių, kurie visi yra teisėti ir geri.

"Pripažinti kad turiu norų ar poreikių yra žema, nes tada tampu vargšu, kuris nieko neturi". Jau geriau vaidinsiu, kad visko turiu, kad išsaugočiau orumą, bet neprašysiu pagalbos ir nepripažinsiu, kad ko nors reikia.

"Užteks tiek, kiek yra" .
Argi tai nėra senas, giliai įsišaknijęs kolektyvinis įsitikinimas, susijęs su išdidumu, savigarba ir pan.? Bėda ta, kad šiuo atveju išdidumas ir savigarba virsta puikybe, nes uždaromos visos durys į Visatos siūlomą gausą...

Pinigų įsitikinimus, kaip ir kitus, susikuriam vaikystėje:
-kai neteisingai interpretuojam suaugusių žodžius ar veiksmus)
-išmokstame (nuklausom ir priimam kaip savo) iš aplinkos
-atsinešam iš praeitų gyvenimų patirčių (skurdo, stygiaus, bado ir kt.).

Jie nematomi, negirdimi tūno viduje ir dirba savo juodą darbą, ribodami mūsų gausos priėmimą, o mes kamuojamės, bandydami visus įmanomus LOGIŠKUS būdus, gauti, uždirbti, praturtėti... Tačiau kol vidus turi neteisingą suvokimą apie galimybes, norimos GAUSOS NEJAUSIM IR NEMATYSIM.

Neigiamus pasąmonės įsitikinimus pamatyti ar išgirsti galima su teta metodu p
arba susivokti, kai šimtąjį kartą lipi į tą pačią "balą" ir pats imi pastebėti, kad Visata tau siunčia žinią, kurios nemoki perskaityti. Jei nori pagalbos ne tik sužinoti kuo iš tikrųjų tiki tavo pasąmonė, bet ir pakeisti senus ribojančius pinigų scenarijus, pasikalbėkime🍀🍀🍀.

03/08/2025

Ką reiškia, kai kažko vis nepabaigiame? Yra žmonių, kurie chroniškai neužbaigia pradėtų darbų, veiksmų, idėjų. Kad ir kokia pradiėn motyvacija ar entuziazmas apimtų, galiausiai viskas pusiaukelėje sustoja.

Tai NE TINGINYSTĖ. Ne apsileidimas, ne lengvabūdiškumas. Tai PABAIGOS POVEIKIS mūsų pasąmonei. Žodis "pabaiga" kiekvienam reiškia kažką kito. Žmonės, kuriems pabaiga kelia skaudžias asociacijas, tiesiog jos vengia... Jie vengia susidurti su pabaiga, dėl to iki jos...neina.

Štai galimos asociacijos, kurias sukelia pabaiga:
1. "Geri dalykai visada pasibaigia". Kolektyvinis įsitikinimas, kuris kuria baimę pabaigti kažką, nes nežinia ką toliau atneš gyvenimas...
2. "Viskas kažkada baigiasi". Kolektyvinis įsitikinimas, kuris kelia liūdesį, neviltį, praradimo skausmą.
3. "Liksiu be veiklos, tikslo, judėjimo ar motyvacijos ir nežinosiu, ką daryti su savimi toliau". Gyvenimas be tikslo kelia baimę - tai aklavietė, įstrigimas, nežinia, krypties praradimas.
4. "Aš esu tai, ką aš veikiu". Pabaiga reiškia, kad sustosiu veikti. Ir "pasibaigsiu" aš. Nežinau, kas esu be veikimo.
5. Pabaiga reiškia vienatvę. Kol turiu pradėtų darbų, esu "ne vienas", esu primezgęs "ryšių" su kitais žmonėmis, susijungęs su viskuo. Jei tai pasibaigs, liksiu nesujungtas su kitais.
6. Prarasiu ryšį su Žeme, būsiu neįsižeminęs. Pradėti darbai mane "laiko" ant Žemės. Mane pririša, todėl esu saugus. Saugiai esu savo kūne ir Žemėje.
7. Skausmingos emocinės patirtys, susijusios su pabaiga. Bet kokios situacijos iš vaikystės ar momentai, kai patyrėm nesėkmę (nepavyko padaryti taip gražiai ar gerai, kaip tikėjomės), kai mus kažkas supeikė, nepagyrė, sukritikavo rezultatą, kai jautėmės, kad "nemokam", "negebam" sukurti to, ko norime ar ko nori kiti.
8. "Pabaiga reiškia mirtis". Įsitikinimas, kuris prigyja vaiko pasąmonėje ankstyvoje vaikystėje, kai dar nemokam atsirinkti kas nuo ko priklauso logiškai, bet susiejame įvykius tik emociškai.

Tęsinys: https://www.facebook.com/share/p/1CSVZcnWKV/

Joyful Soul Healing

07/10/2025

03/10/2025

27/09/2025

18/09/2025

16/09/2025

16/09/2025

12/08/2025

11/08/2025

10/08/2025

06/08/2025

03/08/2025

Address

Opening Hours

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category

Monday	09:00 - 17:00
Tuesday	09:00 - 17:00
Wednesday	09:00 - 17:00
Thursday	09:00 - 17:00
Friday	09:00 - 17:00