Geštalto psichoterapija. Renata Klevickiene

Geštalto psichoterapija. Renata Klevickiene geštalto psichoterapeutė (LGPA, EAGT)

30/12/2025
04/12/2025

Palieku nuorodą ir būtinybę pažiūrėti visiems.
https://thewisdomoftrauma.com/lt/

Šiam filmui atėjo savas laikas. Dr. Gabor Mate iš jo duodamų interviu yra tikras Išminčius. Jo požiūris į traumas, priklausomybes ir žmonių pažeidžiamumą, autentiškumą yra labai žmogiškas, suprantantis ir gydantis.

Pavyzdžiui, trauma susiformuoja dar kūdikystėje, kai naujagimis negauna pakankamai prisilietimo, rūpesčio, yra paliekamas vienas verkti. Viskas. Čia. Jau yra atstūmimo ir baimės likti vienam trauma.

Arba pas vaiką tam tikrame amžiuje, kai jis negali rodyti savo emocijų, turi jas slopinti, atsiriboti nuo autentiško savęs, ir yra paliktas vienas, neturi pas ką pasiguosti, pasikalbėti, būti iš tikrųjų suprastu, priimtu su visais savo jausmais taip, kaip yra.

Arba kai vaikams yra tiek visko duodama: daiktų, pramogų, skanėstų, žaidimų, ko tik nori, bet tik ne dėmesio, pokalbio, išklausymo, pabuvimo kartu tikrame ryšyje. Duodama daug pakaitalų, kad tik vaikas nereikštų savo bendravimo poreikio, nes jo tėvai atliepti negali. Nemoka, nesupranta, neturi laiko, noro, energijos ir pan. Viskas. Trauma.

Tai lems polinkį ieškoti užsipildymo priklausomybėse: ne tik svaigalai, bet ir lytiniai santykiai, lošimas, emocinis valgymas, žaidimai, besaikis apsipirkinėjimas, bet kokios priklausomybės bėgimui nuo traumos ir skausmo likti vienu, nesuprastu, tuščiu, nereikalingu, 'nesėkmingu'.

Ir tėvai nekalti. Tėvai čia irgi yra traumuoti savo tėvų vaikai. Ir taip viskas perduodama iš kartos į kartą.

O kur dar politika. Traumuoti kariaujančių šalių prezidentai... ir tas pats, kurio pavardė labai panašiai skamba kaip Trauma. Filme labai gerai viskas parodyta, kur ritasi visuomenė ir kaip išrenkami traumuoti vadovai + kaip vartotojiškumas skatina rinktis traumuojančius būdus traumoms spręsti ir kuo paremta medicina bei farmacija.

Filmas labai gilus. Labai. Ir tuo pačiu gvildenantis tiek temų, kurias taip svarbu plėtoti daug plačiau, dar giliau ir išsamiau. Į 1 val. 30 min. sutalpinta tiek daug, kad verta žiūrėti ne vieną ir ne du kartus.

Atsakymas SĄMONINGUMAS. Priklausomybė nėra žmogaus pasirinkimas. Nekaltinkim tų, kurie yra tokiame milžiniškame skausme, kad juos valdo pabėgimas, o išeities institucijos, kurios turėtų padėti, visiškai nepadeda. Medikamentai niekada nebuvo išeitis. Atskirtis, gėda, kaltė ir bausmė – niekada nebuvo ir nebus išeitis. Problema yra nesąmoningume ir traumos nesuvokime + sistematiškame automatizme bei nesigilinime.

Nuo priklausomybių padėti galima ne kovojant prieš priklausomybes. Nuo ligų padėti galima ne kovojant prieš ligas. O tada kaip? Einant gilyn. Priimant traumas, nuo kurių yra bėgama į priklausomybes arba kurios sukelia ligas. Liga ateina, kai siela ir kūnas pradeda sirgti, o pradeda sirgti, nes sąlygos yra nenormalios, tai organizmas garsiai sako STOP nėra gerai taip, kaip yra, aš tokiomis sąlygomis nebegaliu išgyventi. Nebegaliu išgyventi... Tai ką jau kalbėti apie: gyventi?

Pasveikimas prasideda tada, kai nustojame priešintis vidiniam skausmui ir suteikiame jam vietos. Tada atsilaisvina energija ir ji gali būti nukreipta į gijimą, o ne į kovą prieš ligą, nes nuo kovos organizmas tik silpsta, o priėmus savo dalį, suteikus jai vietos, susitikus be jokio teisimo, leidžiant visiems savo jausmams būti... pradeda vykti stebuklas! Duokite sau laiko. Išbuvimo. Priėmimo, kurio galbūt niekada negavote iš išorės, tačiau duokite sau viso to iš vidaus. Aš priimu save. Aš jaučiu save. Aš leidžiu viskam būti. Aš esu.

REKOMENDUOJU. VISIEMS. ŽIŪRĖKIT. PIRMĄ KARTĄ. JEI MATĖT, KARTOKIT.

Žiūrėkit vieni. Su vaikais. Su tėvais. Su mokytojais. Klasėse. Darbe. Su kolegomis. Žiūrėkit. Mąstykit. Supraskit. Ir dar kartą (ne vieną pažiūrėkit). Ten tiek atsakymų apie mus visus, nes mes visi esame patyrę vienokias ar kitokias traumas ir jos nebūtinai turi būti kažkokios baisios. Ir taip, jos mumyse jau perduotos iš kartų prieš mus, kurios maksimaliai traumuotos nuo karo sąlygų, okupacijos ir dabar ne kitaip: nuo materializmo, streso, bėgimo, toksiškų įpročių, žmogaus nervų sistemai nenormalaus gyvenimo būdo.

Galite pasirinkti opciją žiūrėti nemokamai, tiesiog pasirinkite aukoti 0 pinigų (jei negalite mokamai) ir taip pat 'settings' galite pasirinkti lietuviškus subtitrus.

Palieku nuorodą ir būtinybę pažiūrėti visiems.
https://thewisdomoftrauma.com/lt/

🙏 Dirbkime ir veikime kartu, išvien siekdami sugriauti besikartojančius traumos ciklus ir kurkime geraširdiškesnę, daugiau atjautos vieni kitiems turinčią visuomenę. 🙏

https://www.facebook.com/share/p/18fieDq3ZG/?mibextid=wwXIfr
30/01/2025

https://www.facebook.com/share/p/18fieDq3ZG/?mibextid=wwXIfr

👥 VU Psichotraumatologijos centre atliekame tyrimą apie Lietuvos socialinių darbuotojų psichologinę savijautą, bei kaip ji gali būti susijusi su darbo ypatumais.
Kviečiame pasidalinti internetinės apklausos nuoroda su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, socialinio darbo ekspertais. Klausimyno užpildymas užtruks apie 20-30 min.

🌐 Tyrimo apklausos nuoroda: https://www.smartsurvey.co.uk/s/B6C2P1/

ℹ️ Informacija apie tyrimą ir apklausos informacinis lapas: https://www.fsf.vu.lt/psichologijos-institutas/psichologijos-instituto-struktura/centrai/vu-traumu-psichologijos-grupe -socialiniu-darbuotoju-psichologine-savijauta-rizikos-ir-apsauginiai-veiksniai-2024-2029

dalinuosi informacija apie renkamą grupę 🦋
02/09/2024

dalinuosi informacija apie renkamą grupę 🦋

būna ir taip🙂?
13/01/2023

būna ir taip🙂?

To think too much is a disease.
~Fyodor Dostoyevsky

(Book: Notes from Underground https://amzn.to/3irD8Mg)

(Art: 'The Weight Of Thought' sculpture by Thomas Lerooy)

Štai taip...
01/12/2022

Štai taip...

Kaltinimai ir priekaištai – pasyvios agresijos forma, kylanti iš nevilties ir bejėgiškumo.

Kaltindami ir priekaištaudami žmonės dar tvirčiau susisaisto su tais, kuriuos laiko atsakingais už savo kančias ar nepatogumus. Sąveikos su, neva, piktavaliais, niekam tikusiais, nieko nesugebančiais žmonėmis, reikalaujant iš jų kažko, ko jie vis tiek nesugebės duoti, leidžia atidėti akistatą su pačiu savimi ir išvengti atsakomybės už savųjų poreikių patenkinimą. Juk daug lengviau kaltinti kitus ir likti nuo jų priklausomu, bet tuo labai nepatenkintu.

Dažniausiai kaltina ir priekaištauja tie, kurie augdami nuolat girdėjo kaltinimus ir priekaištus. Motinos ar tėvo nepasitenkinimas, dramatiškai išsakytas kaltinant ir priekaištaujant, užimant nuskriaustos, nekaltai nukentėjusios aukos poziciją, vaikui palieka gilų bejėgiškumo įspaudą. Suaugęs toks žmogus stengiasi užimti kitus kaltinančio ir smerkiančio teisuolio poziciją, nuo kurios taip kentėjo vaikystėje. Jis nuolat ginasi. Jo „prevenciniai smūgiai“ griauna santykius. Santykių griūtis veda į vienišumą, kuris mažinamas susirandant naujus, sunaikinimo vertus, „netikėlius“.

Ar dažnai susiduriate su priekaištais ir kaltinimais?.. Kada paskutinį kartą ką nors kaltinote?..

Foto: broliai Černiauskai

18/08/2022
Pyktis. Ar jis reikalingas?      Daugelis iš vaikystės turime nusistatymų: „jeigu aš pyksiu, vadinasi būsiu blogas“, „to...
20/06/2022

Pyktis. Ar jis reikalingas?
Daugelis iš vaikystės turime nusistatymų: „jeigu aš pyksiu, vadinasi būsiu blogas“, „tokia didelė ir pyksti, kaip negražu“, „pykti gėda“ ir pan. Taigi, norėdamas, kad tave mylėtų, pyktį užgniauži savyje. Ir štai kas nutinka kai žmogus neišleidžia tokios stiprios emocijos į išorę – jis tą emociją nukreipia į save. Ir kas tuomet? Žmogus pradeda save bausti. Bausmių sąrašas ilgas: persivalgymas, alkoholizmas, neatsargus vairavimas, rizikingi hobiai, kūno žalojimasis, dažni psichosomatiniai sutrikimai. Norint išeiti iš tokio uždaro rato, pirmiausiai reikia sau pripažinti, kad aš pykstu.
Pyktis neretai signalizuoja apie kažkokį nepatenkintą poreikį (pvz.: pripažinimo, pagarbos) arba pykstama, nes pažeidžiamos ribos, daroma tai, kam jūs nedavėte savo sutikimo. Jei jūs leisite sau pykti, pavyks pajudėti toliau. Tada jums reikės atsakyti į klausimą – kodėl ir ant ko aš pykstu? Supratus pykčio priežastį, poreikį reikėtų įgarsinti, pvz.: „prašau, nedalinkite man patarimų, jeigu aš jų neklausiu“.
Kaip minėjau, pyktį išreikšti dažniausiai trukdo įvairūs įsitikinimai ar baimės: baimė būti atstumtam (būsi blogas ir tave atstums), baimė, kad tave sugėdins, mintys, kad esi nesvarbus.
Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad pyktis, pagal tai, kaip jis išreiškiamas, gali būti destruktyvus (kai įžeidinėji, kenki, kaltini, apkalbi kitus) ir konstruktyvus, kurio energiją gali pakreipti savo ribų nubrėžimui - pokalbiui su žmogumi apie poreikius, galimus santykių pokyčius, kas, beje, suteikia emocinę iškrovą abiem pokalbio dalyviams.
Taigi, pyktis reikalinga emocija kaip ir kitos. O kaip manote jūs?
​(nuotauka is asm. albumo)

Address

Vilnius
LT-03231

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Geštalto psichoterapija. Renata Klevickiene posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Geštalto psichoterapija. Renata Klevickiene:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram