Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

23/09/2025

Šiandien klientė savame etape baigė terapiją. Užrašė kelis dalykus ką gavo , ką išsineša iš terapijos. Pabraižė, kur buvo prieš ateinant ir kur dabar. Džiaugiuosi už ją ♥️🙏🌹
Dalinuosi su klientės sutikimu.

19/09/2025

Kodėl Geštalto terapeutas nedalina patarimų?

Ši nuotrauka labai taikliai parodo vieną iš terapijos paradoksų: klientas gali išeiti iš sesijos su aiškiu suvokimu „to man nereikėtų daryti“, o paskui vis tiek nueiti ir padaryti būtent tai.

Ir tai yra visiškai normalu. 🌱

Geštalto terapijoje mes neteikiame patarimų, nes:
👉 patarimai dažnai tampa introjektais – „reikia“, „privalau“, „nedera“.
👉 žmogus linkęs pasipriešinti net ir geriausiam patarimui, jei jis ne jo paties.
👉 svarbiausia – ne „nedaryti“, o pamatyti kas vyksta, kai darau.

Terapijoje mes kartu tyrinėjame, kokius jausmus, poreikius ar baimes dengia tas elgesys. Nes tik per sąmoningumą atsiranda pasirinkimo laisvė.

🌿 Tad jeigu pagauni save einantį daryti būtent to, ko „neturėtum“, tai ne klaida. Tai galimybė pamatyti save dar aiškiau.

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

17/09/2025

Laukdama kliento svarstau, ką šiandien mes išpakuosime sesijoje. Visada turiu daug smalsumo!

06/09/2025

𝐃𝐢𝐬𝐟𝐮𝐧𝐤𝐜𝐢𝐧𝐞̇𝐬 𝐬̌𝐞𝐢𝐦𝐨𝐬 𝐭𝐢𝐩𝐚𝐢

Svarbiausia – prisiminti, kad šeimos dinamika nėra statiška: viena šeima gali turėti kelių tipų bruožų vienu metu (pvz., chaotiška, bet kartu ir priklausomybės šeima).

𝟐 𝐭𝐢𝐩𝐚𝐬 iš 6. 𝐂𝐡𝐚𝐨𝐭𝐢𝐬̌𝐤𝐚 𝐬̌𝐞𝐢𝐦𝐚 (𝐚𝐧𝐚𝐫𝐜𝐡𝐢𝐬̌𝐤𝐚). Atmosfera: krizės, smurtas, nenuspėjamumas.

Dažnos rolės:
𝑀𝑎𝑠𝑘𝑢𝑜𝑡𝑜𝑗𝑎𝑠 – mažina įtampą humoru.
Vaikystėje:
➔ naudoja juoką, klounavimą, kad nukreiptų dėmesį nuo konflikto;
➔ tampa „šeimos linksmintoju“, kad atmosfera būtų lengvesnė;
➔ slepia savo tikrus jausmus už humoro kaukės.
Suaugęs:
✓ geba naudoti humorą kaip gynybos mechanizmą;
✓ gali tapti komiku, aktoriumi ar „kompanijos siela“;
✓ viduje dažnai jaučia vienatvę, liūdesį, neretai sunku rimtai kalbėti apie savo poreikius.
𝑃𝑟𝑎𝑟𝑎𝑠𝑡𝑎𝑠𝑖𝑠 𝑣𝑎𝑖𝑘𝑎𝑠 – slepiasi, kad nesulauktų smurto
Vaikystėje:
➔ stengiasi būti nematomas, kad išvengtų konfliktų ar bausmių;
➔ dažnai leidžia laiką vienas, užsidaro savo pasaulyje;
➔ nesijaučia matomas ar svarbus.
Suaugęs:
✓ jaučia menką savivertę, „nematomumo“ pojūtį;
✓ vengia konfliktų, sunkiai išreiškia poreikius;
✓ sunkiai priima sprendimus, bijo prisiimti atsakomybę.
𝐴𝑡𝑝𝑖𝑟𝑘𝑖𝑚𝑜 𝑜𝑧̌𝑦𝑠– tampa kaltinamas dėl visko
Vaikystėje:
➔ dažnai apkaltinamas šeimos problemomis („čia dėl tavęs“);
➔ maištauja arba rodo „nepriimtiną“ elgesį;
➔ neša šeimos įtampą ant savo pečių.
Suaugęs:
✓ jaučiasi „juodoji avis“ (čia pagal Gilis), "balta varna" (ką girdžiu terapijoje) kitoks nei visi;
✓ dažnai atstumiantis, bet kartu pats sąžiningiausias šeimos narys;
✓ gali turėti stiprų teisingumo jausmą, bet patirti vienatvę ir atstūmimą.

parengta pagal : Gillis, K. (2023, kovo 23). 8 common dysfunctional family roles. Psychology Today. Gauta iš Psychology Today tinklalapio
P.S. Disfunkcinės šimos tipai skirtingai vadinami atskirų terorinių krypčių, aš pasirinkau, kaip man pasirodė suprantamiau.

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

06/09/2025

𝐃𝐢𝐬𝐟𝐮𝐧𝐤𝐜𝐢𝐧𝐞̇𝐬 𝐬̌𝐞𝐢𝐦𝐨𝐬 𝐭𝐢𝐩𝐚𝐢

Jau kuris laikas galvoju parašyti apie disfunkcines šeimas, o tiksliau, apie jų tipus ir jose pasireiškiančias roles. Nors nėra vieno tarptautinio standarto, kiek ir kokių tipų galime išskirti, tačiau tai natūralu: egzistuoja daug skirtingų teorinių krypčių: sisteminė šeimos terapija, struktūrinė, psichodinaminė, priklausomybių terapija, humanistinė. Kiekviena jų akcentuoja vis kitą šeimos aspektą.
Svarbiausia – prisiminti, kad šeimos dinamika nėra statiška: viena šeima gali turėti kelių tipų bruožų vienu metu (pvz., chaotiška, bet kartu ir priklausomybės šeima).
Mano tikslas šiame tekste yra psichoedukacinis – supažindinti su pagrindiniais disfunkcinių šeimų tipais ir vaidmenimis, kurie jose dažniausiai pasireiškia. Tai gali padėti lengviau atpažinti tam tikrus modelius savo šeimos istorijoje ir geriau suprasti, kokį poveikį jie daro suaugusiam žmogui.

𝟏 𝐭𝐢𝐩𝐚𝐬 iš 6. 𝐅𝐮𝐧𝐤𝐜𝐢𝐣𝐮̨ 𝐚𝐩𝐯𝐞𝐫𝐭𝐢𝐦𝐨 𝐬̌𝐞𝐢𝐦𝐚 (𝐯𝐚𝐢𝐤𝐚𝐬 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐭𝐞̇𝐯𝐚𝐬)

Atmosfera: tėvai nesubrendę, vaikai prisiima atsakomybę.
Dažnos rolės:
𝑃𝑎𝑟𝑒𝑛𝑡𝑖𝑓𝑖𝑘𝑢𝑜𝑡𝑎𝑠 𝑣𝑎𝑖𝑘𝑎𝑠 (vaikas prisiimantis tėvų funkcijas) – tiesiogiai tampa „mažuoju tėvu/mama“, guodžia, prižiūri suaugusiuosius, rūpinasi sesėmis, broliais.

𝐻𝑒𝑟𝑜𝑗𝑢𝑠– prisiima atsakomybę už šeimos reputaciją.
Vaikystėje:
➔ siekia pasiekimų (mokykloje, sporte, muzikoje);
➔ „įrodo“, kad šeima vis tiek „gera“;
➔ tampa tarsi šeimos pasididžiavimas, kuris pridengia problemas.
Suaugęs:
✓ stiprus perfekcionizmas, darboholizmas;
✓ nuolatinis siekis būti pavyzdžiu, „geriausiu“;
✓ sunkiai pakelia nesėkmes, gali perdegti.

𝐺𝑒𝑙𝑏𝑒̇𝑡𝑜𝑗𝑎𝑠 / 𝑟𝑢̄𝑝𝑖𝑛𝑡𝑜𝑗𝑎𝑠 – 𝑠𝑡𝑒𝑛𝑔𝑖𝑎𝑠𝑖 „𝑠𝑎𝑢𝑔𝑜𝑡𝑖“ 𝑡𝑒̇𝑣𝑢𝑠.
Vaikystėje:
➔ tampa „ramintoju“ – guodžia tėvus, dengia priklausomojo elgesį, saugo šeimos įvaizdį;
➔ dažnai užaugęs vaikas, kuris girdi: „Tu turi suprasti, nes tėtis serga / mama pavargo.“
Suaugęs:
✓ linkęs „sutvarkyti“ kitų problemas;
✓ pasirenka partnerius, kuriems reikia „gelbėtojo“;
✓ gali nepastebėti savų poreikių, nes visą energiją skiria kitiems.
Tos vaikas suaugęs dažnai renkasi destruktyvius santykius, kur vėl tampa „tėvu“ partneriui.

parengta pagal : Gillis, K. (2023, kovo 23). 8 common dysfunctional family roles. Psychology Today. Gauta iš Psychology Today tinklalapio
P.S. Disfunkcinės šimos tipai skirtingai vadinami atskirų terorinių krypčių, aš pasirinkau, kaip man pasirodė suprantamiau.

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

28/08/2025

Individuali terapija žmonėms gyvenantiems šialia priklausomų yra gerai, bet aš visada rekomenduoju ir grupinę terapiją, kad žmogus galėtų patirti bendrystę, supratimą ir pamatytų, jog nėra vienas su savo sunkumais.
Kodėl verta jungtis į grupę?
Nes šalia priklausomo žmogaus gyvenantis asmuo pats patiria daug įtampos, skausmo ir pasimetimo. Grupėje rasite bendrystę, supratimą, mokysitės atpažinti savo ribas ir rūpintis savimi. Tai galimybė dalintis tuo, ką nešiojate vieni, ir atrasti viltį gyventi visavertį gyvenimą, net jei priklausomybė vis dar yra šalia.

1. Emocinis palaikymas

Gyvenant šalia priklausomo žmogaus dažnai juntamas nuolatinis stresas, nerimas, kaltė ar gėda. Grupėje galima išgirsti, kad kiti patiria tą patį, tad atsiranda palengvėjimo jausmas – „nesu viena/s“.

Bendrystė mažina izoliaciją, kurią dažnai sukelia priklausomybė šeimoje.

2. Supratimas ir švietimas

Grupėje galima daugiau sužinoti apie priklausomybės mechanizmus: kad tai yra liga, o ne valios trūkumas ar „blogas charakteris“.

Supratimas leidžia mažiau kaltinti save ir blaiviau matyti situaciją.

3. Ribų ir savipagalbos mokymasis

Dažnai artimieji įstringa gelbėtojo, kontrolieriaus ar kaltinamojo vaidmenyje. Grupėje mokomasi atpažinti šiuos modelius ir ieškoti sveikesnių būdų bendrauti.

Kuriamos aiškesnės ribos tarp savo ir artimojo atsakomybės.

4. Jausmų išraiška

Grupėje saugu kalbėti apie pyktį, baimę, neviltį, gėdą – jausmus, kurių dažnai negalima išsakyti šeimoje ar aplinkoje.

Emocijų išsakymas padeda sumažinti įtampą ir atrasti naujus resursus.

5. Viltis ir įkvėpimas

Grupės dalyviai, kurie jau praėjo tam tikrus pokyčius, tampa gyvais pavyzdžiais, kad įmanoma atrasti jėgų gyventi kitaip, nepriklausomai nuo to, ar artimasis gydosi.

Tai suteikia vilties ir įkvėpimo.

Jei turite sunkumų dėl artimojo priklausomybės - kviečiame registruotis į nemokamą psichologinę grupę, skirtą žmonėms, gyvenantiems šalia priklausomų artimųjų.

Pradžia: 09.29, 19:30
Vieta: Krizių įveikimo centras, Antakalnio g. 97, Vilnius
Grupę veda profesionalios psichologės ir psichoterapeutės Eglė Ražaitienė ir Beatričė Nivinskaitė, turinčios ilgametę patirtį emocinės paramos ir priklausomybių kontekste.

Dalyvavimas grupėje padeda suprasti, kad nesate vieni, leidžia atsigręžti į save, patirti palengvėjimą, pasidalinti išgyvenimais ir žengti pirmus žingsnius pokyčių link.
Vietų skaičius ribotas. Registruokitės: https://docs.google.com/forms/d/1ZrniWazI4wkW5RfKeTYfv8suZ5COEyh_aAqrfVvQWGA/edit

22/08/2025

Pirmas žingsnis į terapiją

Žinau, kad ateiti į pirmąjį susitikimą gali būti nedrąsu. Gal kyla klausimų: „Ar man tikrai reikia?“ „Ar čia man?“ „O jeigu prireiks metų?“ Leisk pasakyti – nereikia iš anksto žinoti visų atsakymų.

Į terapiją ateinama ne todėl, kad būtum „teisingai sutvarkytas, pagal kažką (dažnai pagal tėvus, sociumą ir t.t.)“, o todėl, kad turėtum erdvę būti su savimi – su tuo, kas skauda, kas kelia nerimą ar kas neduoda ramybės.

Kartais užtenka kelių susitikimų, kad atsirastų aiškumo ar palengvėjimo. Kartais kelias būna ilgesnis, nes gilesni dalykai atsiskleidžia palaipsniui. Dažnai manęs klausia, ką ir kaip pasiruošti? Visada mano atsakymas būna – svarbiausia ateiti.

Tavo užduotis – atsinešti save tokį, koks esi šiandien.
Mano užduotis – priimti tave, išgirsti ir būti šalia.

Čia nėra teisingų ar neteisingų žodžių. Yra tik tavo gyvenimas ir tavo patirtis, kuri nusipelno dėmesio ir pagarbos.
Terapija nėra patarimų dalijimas ar „psichologinis konsultavimas“, kur vienas žmogus žino atsakymus, o kitas jų klausia.

Terapija – tai gyvas santykis.
Čia nesi „pacientas“, kuriam reikia recepto. Čia esi žmogus, kuris turi savo istoriją, jausmus, kūną ir poreikius.

Konsultavime dažniau gauni patarimą „ką daryti“.
Terapijoje – mes kartu tyrinėjame kas vyksta su tavimi, kaip tu jautiesi ir ko tau reikia.

Terapijoje svarbiausia ne „teisingas sprendimas“, o tikrasis ryšys su savimi ir kitu žmogumi.
Pokyčiai gimsta ne iš to, kad kažkas tau pasako kaip gyventi, bet iš to, kad pats pradedi matyti, jausti ir rinktis kitaip. Svarbu, kad pats pamažu atrastumei sprendimus, su kuriais tau pačiam būtų jauku ir gyventi.

Jei svarstai, ar verta pabandyti – kviečiu. Tai gali būti pradžia naujo santykio su savimi.

Su pagarba Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė
Konsultacijos Vilniuje Akademijos g. 4
Konsultacijos ir nuotoliniu būdu.

07/08/2025

Rugsėjis – metas, kai grįžta struktūra.
Vaikai sugrįžta į mokyklas, tėvai – į darbus. Baigiasi atostogų ritmas, ir kartu su juo grįžta tai, kas vasarą galbūt buvo nustumta į šešėlį – vidinis nuovargis, nerimas, tuštuma ar diskomfortas.

Vasarą šiuos jausmus, emocijas, būsenas ir kūno pojūčius gali būti lengviau atidėti – jie tarsi ištirpsta šviesoje, kelionėse, judesyje. Tačiau kai atostogų režimas baigiasi, visa tai dažnai sugrįžta dar stipriau – būsenos ima ryškėti, gilėti, tampa sunkiau ignoruojamos.
Kartais tai – ilgai nešiojamas skausmas ar trauma, kuri tyliai veikia mūsų sprendimus, santykius ir kasdienius pasirinkimus.

Šiuo metu turiu keletą laisvų vietų individualioms psichoterapijos sesijoms nuo rugsėjo.
Dirbu su žmonėmis, kurie nori geriau suprasti save, aiškiau jausti, atpažinti savo emocijas, poreikius, vidines būsenas.

Kadangi specializuojuosi darbo su traumomis srityje, kviečiu ir tuos, kurie nešasi gilių patirčių ar jaučia, kad jų gyvenimą lydi vidinis skausmas.

Dirbu Vilniuje, Akademijos g. 4, taip pat ir online.

04/07/2025

Prieš išeidama atostogų noriu pasidalinti savo mylimos dėstytojos ir lektorės žodžiais.

"Užaugo du broliai, abu augo alkoholiko tėčio šeimoje. Vienas užaugęs kasdien geria, o kitas - ne. Paklausus geriančio brolio, kodėl tu geri, šis atsako, nes mano tėtis geria. Ir tas pats klausimas užduodamas negerenĉiam broliui, kodėl tu negeri? Nes mano tėtis geria!"

Ta pati situacija, bet skirtingas likimas ar pasirinkimas. Sunkus gyvenimas ar vaikystė - tai ne nuosprendis. Mes galime pasirinkti kitokį gyvenimą. Bet ar taip atsitiks, priklauso nuo daugelio faktorių. Tai lemia bei įtakoja ir mūsų atsparumas.

Dar turiu kelis laisvus laikus ilgalaikėms terapijoms nuo rugpjūčio mėnesio!

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

27/05/2025

Trys pabaigos vienoje dienoje

Šiandien trys klientai baigė savo terapinę kelionę – bent jau šiam gyvenimo etapui. Pirmą kartą per vieną dieną tiek išleidžiu. Kadangi ir sūnaus rytoj mokykloje išleistuvės, tai toks susikuria bendras atsisveikinimo laukas.
Su kiekvienu iš jų piešėme jų terapinį kelią (dalinuosi klientų piešiniais su jų sutikimu).Tai ritualas, kurį taikau su visais, kurie baigia terapiją. Terapinis atsisveikinimas man – svarbi proceso dalis. Ne tik man, bet svarbiausia – klientui. Ne kartą mačiau, kaip per šią paskutinę sesiją klientui ateina daugiau suvokimų negu per kelis mėnesius. Ir tie AHA momentai būna labai, labai gražūs.
Klientas įsivertina: su kuo atėjo, kas vyko, su kuo išeina.Tai būdas uždaryti geštaltą – kad ir kurioje terapijos stadijoje būtume.

Vienas klientas išėjo iš savo „peklės“, aiškiau supratęs, kodėl joje atsidūrė. Ir kur yra dabar.

Kitam tai buvo išėjimas iš Kaltės ir Chaoso – susitikimas su savimi, su kūnu ir protu kaip visuma. Tarsi būtų išmokęs naują raumenį – jausti, atpažinti, suprasti. Ir tuo raumeniu spręsti gyvenimo klausimus, kurie anksčiau atrodė nepakeliami.

Trečiam - pirmas susitikimas su savimi, su savo jausmais, galimybe juos pamatyti, atpažinti, suprasti, išbūti, priimti ir tokiu būdu išeiti iš nežinomybės ir pasimetimo.

Aš, kaip terapeutė, šiandien susitinku su savo jausmais:
su džiaugsmu – kad jie išgirdo save, išdrįso jausti, rinktis, sustoti, pasakyti „ne“ arba „taip“.
Su liūdesiu – nes ryšys visada palieka pėdsaką.
Su dėkingumu – kad buvau pakviesta eiti šalia.
Su nuostaba – kiek gali tilpti į vieną A4 formato lapą: 6, 9 mėn. ar net 2 metų kelionė.
Terapijos pabaiga – tai visada ir pradžia.
Nauja kokybė. Naujas žingsnis. Naujas būdas būti su savimi.
Ir, žinoma, man - nauji susitikimai su naujais klientais ;)

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

26/05/2025

Mažų žingsnių svarba – ne tik gyvenime, bet ir terapijoje

Terapijoje, kaip ir gyvenime, dažnai norisi greitų rezultatų, šuolio į viršų. Dažnai girdžiu "atėjau, čia tik keliom sesijom".Tačiau kai bandome lipti laiptais, kurių pakopos per aukštos, – sustingstame. Negalime net pradėti, nes atrodo per sunku, per toli, per daug. Ir tai yra normalu, nes terapija, ne apie aukštas pakopas, ne apie septinmylius batus iš pasakos. Terapija yra apie mažus žingsnius.

Maži žingsniai – tai:

🍀Pirmas kartas pas terapeutą.

🍀Išdrįsti pasakyti tiesą apie save pirmiausiai sau.Patikėkite -lengviau pasakyti terapeutui, nei sau.

🍀Pajusti pyktį ir nesustabdyti jo. Leisti sau pajausti pyktį. O dar – išsakyti jį. O dar – išsakyti jį pykčio objektui. O dar supykti ir ant terapeuto – tai čia iš viso!

🍀Leisti sau nežinoti!

🍀Leisti sau nenorėti!

🍀Pasakyti „man skauda“ arba „man sunku“.

🍀Atpažinti seną įprotį ir neskubėti jo keisti.

🍀Leisti sau verkti! Ir dar terapeuto akivaizduoje!

🍀Tylėti ir nejausti, kad tyla žudo.

🍀Pirmą kartą būti išklausytam, išgistam, pamatytam.

Terapijoje mažų žingsnių kopėčios yra saugios. Jos leidžia eiti lėtai, bet stabiliai. O tai reiškia – eiti. Dideli žingsniai gali atrodyti efektingai, bet dažnai būna neprieinami arba net pavojingi. Maži žingsniai kuria judėjimą, pagarbą sau ir atsparumą.

Kelias atsiranda einant. Ir jis visada prasideda nuo mažo, bet tikro žingsnio.

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

24/05/2025

MEILĖ, MANIPULIACIJA IR GASLIGHTING'as
( po serialo "You" 1 sezono peržiūros )

Šį savaitgalį žiūrėjau serialą „You“ – ir negaliu: jis mane be galo nervavo, bet kartu kažkuo traukė. Mintyse vis sukosi klausimas: kur aš tai mačiau? kur girdėjau tokius žodžius? tokį elgesį? Ir kuo toliau žiūrėjau, tuo labiau prieš akis kilo pavienės mano klientės – su savo istorijomis, savo jausmais, savo „voratinkliais“ ir jų šeimininkais.

Taip tai istorija apie žudiką -manipuliatorių, bet ir apie subtilų, lėtai įsismelkiantį smurtą, kuris maskuojasi po MEILE. Serialas hiperbolizuotas, bet kartu – pavojingai pažįstamas. Tai istorija apie tai, kas dažnai lieka nematoma:

‼️ apie kontrolę, kuri vadinama rūpesčiu.
‼️ apie prievartą, kuri pateikiama kaip meilė.
‼️ apie duodamą saugumą, kuris tampa narvu.

METAFORA: „VORATINKLIS“ IR „RŪSIO NARVAS“ – KĄ JOS REIŠKIA?

„Voratinklis“ (terapijoje)
Moterys, kurios turi emocinę priklausomybę („buvimo mylimai bet kokia kaina“), dažnai sako: „jaučiuosi lyg voratinklyje“. Jos jaučiasi įsipainiojusios, nebežinančios, kur jų pačių norai, o kur – kito manipuliacijos. Tai vidinis kalėjimas, iš kurio negali ištrūkti: kaltė, baimė, priklausomybė. Jis sako: „Juk myliu tave“, „tik saugau“, „bijau tave prarasti“, – o moteris ima tikėti, kad visa tai – meilė.

„Rūsio narvas“ (seriale „You“)
Joe (pagrindinis veikėjas) meistriškai audžia tinklą dėmesiu, apsauga, švelnumu. Viskas atrodo kaip meilė – kol galų gale kažkas neatitinka jo lūkesčių („aš žinau, kas tau geriausia“ ). Tuomet auka fiziškai atsiduria stikliniame narve, rūsyje. Tai ne šiaip fizinė erdvė – tai gryniausia kontrolės metafora. Joe pateikia tai kaip "apsaugą nuo pasaulio“, bet iš tiesų tai žiaurus, rafinuotas prievartos aktas.
🧩 Svarbu: nors Joe seriale atspindi kraštutinį (hiperbolizuotą) kontrolės modelį, tikrovėje žmonės dažnai būna mišrūs – jų elgesyje gali būti ir nuoširdaus rūpesčio, ir baimės, ir gynybiško spaudimo.
Kontrolės elgesys gali pasireikšti įvairiai – svarbu stebėti ne tik žodžius, bet ir tai, kaip jūs JAUČIATĖS būdama santykyje (labai noriu pabrėžti žodį JAUČIATĖS, bet nėra, o gal dar nemoku naudotis žinučių rašymu čia FB)

🧠 TERAPINIS VERTIMAS: KAIP TAI PASIREIŠKIA MOTERŲ GYVENIMUOSE?

1. Emocinė priklausomybė
(nėra tokios diagnozės, čia turima galvoje „ryšio troškimo perviršis“, „buvimo mylimai bet kokia kaina“):

Meilė jaučiasi kaip išgyvenimo būtinybė, ne pasirinkimas. Tai ne tiek troškimas būti su kitu, kiek baisus nerimas likti be jo. Kai mylimasis tolsta – pasaulis ima byrėti.

Tokiame ryšyje žmogus nustoja jausti savo „aš“ – nes viskas sukasi apie „mes“. Bet tas „mes“ tampa pavojingai asimetriškas: vienas duoda, laukia, prisitaiko, o kitas – ima, kontroliuoja, nutyla arba baudžia.

Moteris ima reguliuoti ne tik savo elgesį, bet ir emocijas – kad nesukeltų įtampos, kad būtų mylima. Ji nustoja pykti, reikšti poreikius, net norėti.

Jos dažnai sako:
„Aš žinau, kad jis mane žemina, bet negaliu išeiti.“
„Geriau būti su juo, nei vienai.“
„Kai jis šalia – bent jau žinau, kas aš.“

Tai ne silpnumas. Tai – giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad be kito nebūsiu gyva, nebūsiu verta, nebūsiu tikra.

2. Gaslightingas:

Jos pradeda abejoti savimi:
„Gal aš išsigalvoju... gal jis teisus...“
„Gal aš per jautri... "
"Gal aš iš tiesų viską dramatizuoju...“

Prarandama realybės pojūtis – kaip būnant tamsoje (vėlgi – rūsio simbolika).
Gaslightingas yra ilgalaikė manipuliacijos strategija, kur tikslas – sugriauti kito realybės pojūtį tam, kad būtų galima jį kontroliuoti.
Lėtai, bet nuosekliai ardomas pasitikėjimas savimi. Moteris, kuri anksčiau žinojo, ką jaučia, pradeda klibėti: kiekviena emocija tampa įtartina, kiekvienas prisiminimas – potencialiai netikras.
Gaslightingas – tai ne tik melas.
Tai kūno ir proto dezintegracija, kai nebesupranti, kur tu baigiesi ir kur prasideda kitas.
Tai subtili kontrolė, paslepiama po žodžiais: „Aš tave myliu. Tu man svarbi. Aš tik noriu, kad būtum geriausia savo versija.“ (Jetus, kaip gražiai skamba žodžiai, ir aš tokius noriu girdėti nuolatos!).
Dar noriu atkreipti dėmesį,kad kartais Gaslightingas daroma sąmoningai, siekiant valdyti. Kitais atvejais – tai traumuoto žmogaus bandymas negrįsti gėdai ar atsakomybei. Bet poveikis – tas pats: kito savasties ištrynimas.

3. Kontrolė maskuojama meile:

„Aš rūpinuosi tavimi, todėl žinau, kas tau geriausia.“
„Aš noriu, kad tu būtum laiminga, todėl tave stebiu.“
(tai tarsi Joe pasiteisinimai – ir labai dažni emocinio smurto santykiuose)

Šios frazės dažnai skamba švelniai, beveik globėjiškai. Jos užlieja šiluma. Atrodo – kas nenorėtų būti taip mylima? Bet tai, kas pateikiama kaip rūpestis, iš tiesų tampa švelniu dusinimu.

Jis siūlo, tada pataria, paskui pradeda „tik perspėti“, o galiausiai – drausti. Bet visada – „iš meilės“. Visada – „tavo labui“.

Moteris pradeda slėpti dalykus, vengti tiesos, pritaikyti savo drabužius, žodžius, net kvėpavimą prie kito nuotaikos. Ji pradeda gyventi pagal jo matymą, kas jai tinka, o ne pagal savo pojūčius.

Kontrolė čia ne visada rėkianti. Ji gali būti saldžiai glamonėjanti, kaip vaikiška antklodė – kol nepastebi, kad po ja nebėra oro.

KODĖL TAI TAIP PAVEIKU TERAPIJOJE?

Tokios moterys nejaučia, kad gyvena "voratinklyje"/ "narve" – jos jį normalizuoja, dažnai pateisina. Tik per terapiją, dažnai po ilgo laiko, jos pradeda sakyti:

‼️ „Kažkas manyje rėkia, kad čia neteisinga.“

‼️ „Aš nebežinau, kas esu, tik žinau, ko jis nori iš manęs.“

‼️ „Jaučiuosi kaip įkalinta. Kaip narve. Kaip jo žaidime.“

KAS LABIAU PAŽEIDŽIAMAS TOKIAM RYŠIUI?

Yra tam tikri psichologiniai, emociniai ir gyvenimiški veiksniai, kurie padaro žmogų labiau pažeidžiamą tokiam santykiui:

1. Žmonės su nesaugia prieraišumo sistema

Ypač tie, kurie vaikystėje patyrė atstūmimą, emocinio ryšio trūkumą, gaslightingą ar nestabilumą.Tokie žmonės trokšta meilės, bet kartu nuolat abejoja, ar jos nusipelno.
Dažnai moterys, kurios augo su emocine atskirtimi išmoksta saugumą sieti su nerimu – todėl kai kas nors pavydi, seka ar kontroliuoja, tai gali atrodyti kaip meilė. Tai ne silpnumas – tai išmoktas būdas ieškoti ryšio ten, kur jis kadaise buvo nepatikimas.

2. Empatiškos, jautrios, stipriai reflektuojančios moterys

Dažnai tai išsilavinusios, sąmoningos moterys, kurios stengiasi suprasti kitą, pateisinti, duoti antrą šansą.Tai, kad jos linkusios ieškoti savyje kaltės, manipuliatoriui suteikia dirvą veikti.

3. Moterys (ar vyrai), „suviliojami“ stipria romantine pradžia

Joe stiliaus veikėjai moka parodyti dėmesį, žavesį, jautrumą, kuris atrodo kaip svajonių partneris.Pradžioje viskas atrodo tobula, todėl kai ima ryškėti kontrolė – jau būna prisirišta.

4. Tie, kurie ką tik išgyveno krizę

Skyrybos, netektis, savivertės griūtis – tai momentai, kai žmogus ieško atramos. Joe tipo veikėjai intuityviai „pagauna“ tokį momentą ir pasiūlo saugumą. Toks santykis nesukuriamas per prievartą. Jis vystomas per: šilumą, nuoseklų pasitikėjimo kūrimą, meilės iliuziją, o tada... lėtą realybės perrašymą.

Tai lyg užburiantis šokis, kuriame manipuliatorius iš pradžių leidžia tau vadovauti – tik tam, kad vėliau perimtų visą kontrolę.

KĄ TURIME ATMINTI?
Terapijoje tai svarbu atpažinti:
Daugelis moterų (ar vyrų), patekę į tokį ryšį, jaučiasi kalti, kad „leido tai nutikti“. Bet realybė tokia: ši schema veikia ne todėl, kad esi silpna. Ji veikia, nes esi žmogus, kuris trokšta ryšio.

‼️ Vien atpažinimas jau yra milžiniškas žingsnis į laisvę.
‼️ Išėjimas iš tokio santykio – tai ne vienkartinis sprendimas, o procesas, kuris reikalauja drąsos, laiko, vidinių resursų.
‼️ Terapija gali tapti saugia erdve, kur šį procesą galima pradėti – kur gali iš naujo atrasti save, atgauti vidinį kompasą ir sukurti santykį, paremtą pagarba, o ne kontrole.**
Nors šiame tekste daugiausia kalbu apie moterų patirtis, svarbu suprasti, kad emocinė priklausomybė ir gaslightingas gali paveikti ir vyrus – bet kurią jautrią, ryšio trokštančią sielą.

🔍 Sąmoningumo klausimai: ar tai meilė, ar kontrolė?
Ar galiu šiame santykyje būti savimi – su visomis savo nuomonėmis, emocijomis ir ribomis?

Ar mano jausmai šiuose santykiuose laikomi „tikrais“ ar dažniausiai atmetami, nuvertinami?

Ar jaučiu, kad turiu teisę pasakyti „ne“, nesijausdama kalta ar išduodanti meilę?

Ar sprendimus priimu laisvai, ar dažniau prisitaikau, kad tik išvengčiau konflikto ar jo nuotaikos svyravimų?

Kai kažko nesutampa mūsų norai – ar jaučiuosi saugi išsakyti save, ar bijau reakcijos?

🧠 Gaslightingo atpažinimo klausimai
Ar dažnai pagaunu save galvojančią: „gal aš išsigalvoju“, „gal perdedu“?

Ar esu pratusi abejoti savo atmintimi, nuojauta, jausmais – kai kitas mane įtikinėja, kad klystu?

Kai jaučiuosi blogai dėl mūsų santykių, ar jis dažniau mane ramina ar kaltina dėl to, ką jaučiu?

🪞 Tapatybės ir savasties klausimai
Ar jaučiu, kad prarandu save šiuose santykiuose?

Kada paskutinį kartą jaučiausi lengvai, laisvai, žaismingai su šiuo žmogumi – be baimės, įtampos ar budrumo?

Ar tai, kuo tapau šiuose santykiuose, atitinka tą žmogų, kokia noriu būti?

❤️🩹 Gilesni – terapiniai klausimai
Ko aš iš tiesų ieškau šiuose santykiuose? Meilės? Apsaugos? Pateisinimo? Pritarimo?

Ar šis santykis gydo mano vaikystės žaizdas – ar jas kartoja?

Ką aš sau pasakoju, kad galėčiau šiuose santykiuose likti? Kuri istorija mane čia laiko?

Kas manyje tiki, kad meilė turi būti sunki, skausminga, komplikuota? Ar galiu tai suabejoti?

💬 Ir vienas labai galingas, esminis klausimas:
Jei mano artima draugė ar dukra būtų tokiuose santykiuose, ką aš jai pasakyčiau?
Ar galiu šį patarimą duoti ir sau?

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė