03/02/2024
Dėl ko klientai eina į terapiją?
Terapiniai lūkesčiai.
Klientai gali ieškoti terapijos dėl įvairių priežasčių:
• Klientai ieško trumpalaikių sprendimų ir tikisi, kad terapeutas teiks greitus patarimus.
• Kiti klientai ateina su jausmu, kad jiems reikia pagalbos, bet jie sunkiai suformuluoja savo tikslus ar poreikius. Jie gali pajusti bendrą nerimą, depresiją ar kitas emocines problemas, bet gali būti sudėtinga tiksliai apibrėžti, ko iš tikrųjų ieško “noriu, bet nežinau ko noriu”
• Yra ir klientų, kurie ateina dėl prašymo išsaugoti savo psichinę sveikatą ir gerovę. Šie klientai gali siekti asmeninio vystymosi, emocinio išsivadavimo arba tiesiog bendros gerovės.
• Kiti gali turėti konkrečių jausmų ar baimių, kurias nori pergyventi ir išsiaiškinti. Jie gali jausti, kad terapija gali padėti jiems išspręsti iškilusias problemas arba dirbti su jausmais, su kuriais jiems sunku susidoroti patiems.
• Kiti gali ateiti su tuo, kad iš viso nieko nejaučiu, nei jausmų, nei kūno ir nori išsiaiškinti "kas su manim negerai".
• Noras prisidėti prie savo asmeninio vystymosi ir augimo, suprasti save gilesniu lygmeniu ir geriau pažinti savo norus, stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Susidūrimas su konkrečiais gyvenimo iššūkiais, tokius kaip santykių problemos, darbo stresas, šeimos konfliktai, asmeninės netektys ar bet kokie kiti sunkumai, kuriuos žmogus sunkiai įveikia.
• Sunkumai susiję su emociniais išgyvenimais, tokių kaip depresija, nerimas, bipolinis sutrikimas ir kiti psichologiniai sutrikimai.
• Praeities traumų arba konfliktų pergyvenimas ir tų patirčių tęstinis poveikis šiandieniniam gyvenimui.
• Siekis pagerinti tarpasmeninius ryšius, suprasti tarpasmeninius konfliktus ir ieškoti konstruktyvių sprendimų santykiuose.
• Savęs ieškojimas ir paieška prasmės gyvenime bei pasaulio supratimo.
Kiekvieno žmogaus individuli terapijos priežastis yra unikali, ir svarbiausia yra išsiaiškinti ko klientas nori, kad galėtumėme suteikti jam tinkamą pagalbą ir paramą.
Terapiniai lūkesčiai
Ne paslaptis, kad daugelis pirmą kartą apsilankiusių klientų ateina į terapiją, ieškodami „greitų sprendimų“, t.y. su nerealistiškomis užklausomis ir lūkesčiais, ir tada klientai tikisi, kad terapeutas išgydys arba pasakys ką daryti, t.y. duos patarimų (kurių beje, klientas iš tiesų negirdi,o būna dar ir taip, kad jau sotus visokių patarimų iš aplinkos), taigi yra didžiulis lūkestis, kad terapeutas atliks darbą ir „išspręs“ problemą. Tokiu būdu terapeutas statomas į poziciją, kaip viską žinantis ekspertas-autoritetas, o ne į pagalbos šaltinį.
Kaip terapeutai, mes žinome, kad toks požiūris į terapiją nėra tinkamas ar naudingas, nes jis nesukelia ilgalaikių kliento pokyčių ir neskatina tikro augimo ir gijimo. Toks požiūris taip pat kenkia kliento apsisprendimui ir potencialui.
Klientas yra aktyvus terapijos dalyvis, neužtenka tik save “atnešti’ į terapiją ir būti pasyviu stebėtoju. Klientas terapijoje skatinamas savęs apmąstyti ir per terapiją mokytis bei ugdyti naujus įgūdžius ir metodus, kuriuos jie gali pritaikyti patys tarp užsiėmimų, kad pagerintų savo psichinę sveikatą ir pasiektų asmeninius tikslus. Klientas yra jo paties pokyčių įgalintojas ir turi galimybę bei gebėjimą priimti jam tinkamiausius sprendimus. Tik jis yra savo gyvenimo ir vidinių procesų žinovas.
Su tuo susidūrę, net ir pirmoje sesijoje klientai, labai nusivilia terapija, pasirinkta terapijos kryptimi, terapeutu.
Nerealistiniai lūkesčiai
Nerealiais kliento lūkesčiais terapijoje gali būti laikomi padidinti arba nesutaikomi tikslai arba reikalavimai, kurie nepaiso realistiškų galimybių, laiko arba turimų išteklių. Tokie lūkesčiai gali neigiamai paveikti terapinį procesą ir jo rezultatus. Pavyzdžiui:
• Klientas tikisi, kad per kelias terapijos sesijas visi jo gyvenimo sunkumai bus išspręsti ir jis pasijus geriau. Šis lūkesčių laukimas gali būti nerealus, nes terapijos procesas gali reikalauti laiko, pastangų, o dažnai ir labai ilgalaikių pastangų, siekiant išspręsti sudėtingus gyvenimo situacijas arba psichologinius sunkumus.
• Klientas gali tikėtis, kad terapeutas tiesiogiai duos jam visus atsakymus, kaip elgtis arba išspręsti jo problemas, neįvertindamas to, kad terapijos procesas turi būti sąveikos proceso ir kad svarbu, kad pats klientas taip pat būtų aktyviai įtrauktas į savo gijimo procesą.
• Dar vienas pavyzdys gali būti lūkesčiai gauti labai konkretaus pobūdžio patarimų arba sprendimų per trumpą laikotarpį.
• Klientas gali tikėtis, kad terapijos dėka jo gyvenimas pasikeis be jokio asmeninio įnašo ar pastangų iš jo pusės. Toks nerealus lūkestis gali neigiamai paveikti terapinį procesą, kadangi pokyčiai dažnai priklauso nuo kliento įsipareigojimo ir bendradarbiavimo, net jeigu tenka supykti ant terapeuto, susitikti su terapeuto ribomis.
• Kita situacija gali būti, kai klientas tikisi, kad terapeutas visiškai pakeis jo mąstymo ar elgesio modelius be jokio kliento pasiruošimo ar noro domėtis savimi. Toks nerealias lūkesčių modelis gali neleisti klientui pripažinti savo atsakomybės už savo pačio pokyčius ir vystymąsi.
• Klientas gali turėti nerealius lūkesčius dėl to, kiek greitai bus išspręsti jo tarpasmeniniai santykiai arba šeimos konfliktai. Terapijos procesas gali reikalauti sudėtingų, ilgalaikių pastangų, siekiant pagerinti šiuos santykius.
• Vienas paprastas pavyzdys gali būti kliento tikėjimas, kad terapeutas tiesiogiai pasakys, kaip jis turi jaustis arba elgtis vienoje ar kitoje terapijos sesijoje. Tai gali sukelti nerealių lūkesčių dėl to, kaip greitai galima įgyvendinti tokius pokyčius.
• Galiausiai, klientas gali tikėtis, kad per terapiją išvengs visų nepatogumų, iššūkių arba skausmo, siekdamas tik teigiamo komforto jo gyvenime. Terapijos procesas dažnai reikalauja domėtis nepatogumais ir randamais būdais, kaip su jais susidoroti.
• Klientas gali turėti nerealių lūkesčių, tikėdamasis, kad terapijos sesijos vienintelė kaina yra tai, ką jis moka už konsultaciją, neatsižvelgiant į pastangas, kurias jis turi padaryti dienos metu, siekdamas pagerinti savo psichinę sveikatą.
• Nerealiu lūkesčiu gali būti laikoma tikėjimas, kad terapinis procesas yra tiesioginis kelias į laimę ir negalima patirti jokio varginančio diskomforto ar išbandymų.
• Galiausiai, klientas gali netik realiai suvokti terapijos proceso arba jo laiko trukmės. Nerealiai tikėtis, kad pokyčiai atsiras pernakt, o ne kaip procesas, kuris gali reikalauti laiko ir pastangų.
Terapija yra procesas, kuris dažnai užtrunka laiko, pastangų ir atkaklumo siekiant pokyčių.
Šie pavyzdžiai padės suprasti, kaip nerealiai lūkesčiai gali paveikti terapijos procesą ir kliento požiūrį į terapiją, į terapeutą. Todėl svarbu, kad terapeutas ir klientas bendradarbiautų siekiant nustatyti realistiškus tikslus ir atvirai aptarti, kokių rezultatų galima tikėtis iš terapinio proceso.
Ko tikėtis iš terapijos?
Kalbėsiu apie Geštalto terapiją.
Geštalto terapeutai įsitikinę, kad pas kiekvieną žmogų yra potencialo ir gebėjimo reikalingo susidoroti su sunkumais ir spręsti problemas, tačiau kai žmogus „pastringa“ jam reikalinga pagalba! Terapeuto užduotis padėti (nepasakyti, nenurodyti, nepatarti) pamatyti situaciją aiškiau, pamatyti save, kaip dalį tos situacijos ir pabandyti surasti (klientas pats ieško sprendimų) naujus sprendimus kaip įveikti sunkumus.
Geštalatas – tai humanistinė/egzistencinė terapija, pagrįsta tikėjimu, kad žmonės gimsta turėdami gebėjimus ir galimybes palaikyti ryšį su kitais ir gyventi kūrybingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Tačiau kartais vaikystėje ar vėliau kažkas šį procesą nutraukia ir žmogus „pastringa“ kažkokiose situacijose ar idėjose apie save, trukdo judėti toliau. Geštalto užduotis – ištirti ir atrasti ,kaip šios situacijos ir idėjos veikia žmogų DABARTIES AKIMIRKOJE. Geštalto terapeutas tikisi PADĖTI (bet ne patarti) JUMS surasti naujų ir kūrybiškesnių būdų, kaip išspręsti dabartyje išgyvenamą krizę.
Kai kuriuos klientus tai, kad negaus patarimo, nurodymo, sąrašo su žingsniais kaip elgtis ar ką sakyti kiekvienoje situacijoje labai nuliūdina ir atveda į nusivylimą. Jie pasiduoda prarasdami supratimą gal, tiksliau, atradimą apie savo gebėjimus ir galimybes. O kai kuriems, tai yra atvirkščiai susitikimas su terapeutu tampa pirmu kartu, kai kas nors jį išklauso be jokių sprendimų, spaudimų (nereikia painioti frustracijos, kai ją terapeutas taiko tikslingai) . Tai gali būti labai maloni patirtis, bet deja ir jis baigiasi, kaip medaus mėnuo. Sunkiems laikams nepasirošęs klientas gali nuliūsti, kai praeina pirmieji savęs atradimo įspūdžiai. Terapinė kelionė gali pareikalauti streso, įsipareigojimo, atsakomybės, o kartais net padidinti kančias.
Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė
