Psichologė Ignė Latvienė, Laisvės Prospektas 60, Spaudos rūmai, Vilnius (2026)

Q: What is the address?

Laisvės Prospektas 60, Spaudos Rūmai

02/01/2025

Planas daryti. Mažai/daug, čia jau pasirinkimas, bet darymas yra konkretus veiksmas, elgesys. Naujus metus paprastai lydi iššūkiai sau, pažadai ir sau ir kitiems, dar gausybė įsipareigojimų, kurių vieni laikomės ir veikiam kryptingai, kiti- su pertraukom/ duobelėm ar mažiau efektyviai, bet vistiek veikiam, dar kiti žadam ir nenuveikiam nė velnio, kurį susiplanavom. Ir tas nė vėlnio- ne kritiškai, o su šypsena, nes to, kartais labai reikia. Skaitau knygą (kartu prisiduodu, kad dalyvauju iššūkyje) ir labai noriu pasidalinti, gal kam nors surezonuos. Manau, kad labai šaunus palinkėjimas 2025 metais (o gal ne tik) išlaikyti kryptį prisimenant auksinę taisyklę „Nedaryk kitiems to, ko pats nenorėtum sulaukti“. Labai gražios mintys papildančios ir mano suvokimą šiai dienai atliepiančios, pasitaikė knygoje, kurią skaitau, dalinuosi: „Emociškai sveiki tėvai tikisi, kad laikui bėgant vaikai išmoks „žaisti“ sąžiningai ir užjausti kitus. Savo impulsų kontroliavimas, kitokių pažiūrų pripažinimas ir pagarba kitų žmonių jausmams yra brandos ir emocinio intelekto požymiai. Be šių įgūdžių mums trūks empatijos, o jei nejusime empatijos, nesugebėsime priimti ir mylėti savęs ir kitų.“
Taigi, 2025 metams ir sau, ir Jums, skaitantiems šį įrašą linkiu su kitais žmonėmis elgtis taip, tarsi elgtumėmės patys su savimi. Jei norim gerumo- gerumą skleisti, jei norisi meilės- mylėti pačiam, jei norisi sulaukti kitų dėkingumo- būti dėkingu, jei norisi įvertinimo-dirbti vardan jo ir būtinai apie savo poreikius kalbėti, nes kiti žmonės neskaito mūsų minčių.
Metus pradedu jausdama dėkingumą ir norėdama gerumo.💞
Gal pasidalinsit, savo įkvėpimu, kuo metus pradedate Jūs?

24/12/2022

Dvidešimt ketvirta diena, kai rašau ir kartojuos, bet vistiek toliau rašau. Ir turbūt dar daug kartų pasikartosiu, pakeisiu nuomonę vienų ar kitų dalykų atžvilgiu, bet, kad ir ką dariau, darau ar darysiu, darysiu su meile ir iš meilės. Kai turi tiek daug tikrų Žmonių, kurie kaip ir pats yra ne tik stiprūs, bet ir vietomis nebijo būti silpni. Kurie jaučia viską ką jaučia ir gali tomis emocijomis dalintis su Tavimi. Kai tarp daugybės dalykų kurie sukelia klausimus "kodėl man?" vistiek atsiranda bent vienas dalykas "Tam, kad..." gali būti ir pats, gali priimti ir kitą. O jei bent vienam Žmogui šalia mūsų kasdien buvo geriau nei iki mūsų, reiškia diena buvo gera. Nepamirškim dažniau apkabinti vienas kitą, pasakyt komplimentų vienas kitam, savo darbais ir poelgiais sukelt šypseną, kurt gražių akimirkų prisiminimus, augt kartu, paprašyt pagalbos prireikus ir taip pat stabtelkim, apsidairykim ir skirkim laiko sau. Planuokim laiką sau. Duoti gali, kai turi. Dalinkimės. Jaukių, šiltų, atradimų ir stebuklų kupinų švenčių!💞🤗🥰

24/24

https://www.instagram.com/p/CmizSybs8z1/?igshid=MDJmNzVkMjY=

23/12/2022

Kaip gražiai gyvenime viskas susisieja. Ir ne, ne šiaip sau susisieja, bet dėl mūsų pastangų. Šiandien, ryšium su tuo, kad tiek daug Mylimų TURIU savo rytą pradėjau su Vytauto Šiškausko dainos "Žvaigždė" žodžiais:
"Sako juk kiekvienas savo žvaigždę turim,
Tik tarp milijonų jos mes neįžiūrim.."
Ir kaip simboliška, kad kai mums sunku- akys nejučia kyla į dangų. Ir kai mums gera jos spindi tarsi žvaigždės. Šiandien širdy, labai artimas net ir šiandien, prieš daugiau nei metus žengtas žingsnis ir uždarytos durys. Uždariau duris ten, kur buvo labai brangu, kur buvo akys, kurias gaudžiau ir saugau lig šiol. Kur buvo širdys, kurios jautė ir prie kurių jaučiau aš. Kur buvau visa ir tokia. Ir tik dabar aš suprantu, kad sunku buvo uždaryt, nes kai kurie Žmonės, kuriais tikėjau aš, nustojo tikėti manimi. Ir ne, tai nėra blogai. Skaudu, bet neblogai. Nes kai uždarai duris, atsidarai kitas. Ir aš atsidariau. Ir kasdien jas vis atveriu plačiau. Nešiojuosi, prisimenu, branginu, saugau ir su dėkingumu širdy bei šypsena veide visus, visus kadais už uždarytų durų likusius, jų akis ir širdis, džiaugiuosi, kad kartais juos išgirstu gyvai, perskaitau jų mintis ar pamatau juos pačius. Jūs esat dalelė manęs. Su nemažesniu dėkingumu nešiojuosi ir branginu visus, kurie dabar yra šalia ir mano duris verčia į vartus. Gera, kad Jus turiu. Gera, kad galiu būti su Jumis tokia, kokia esu. Dėkoju už kiekvieną galimybę, kurią gaunu. Už kiekvieno Jūsų pasitikėjimą manim, nes man tai kartu ir tikėjimas savim, tuo ką darau. Tai mano diena ir užsibaigia taip pat, kaip pradėjau:
"Sako juk kiekvienas savo žvaigždę turim,
Tik tarp milijonų jos mes neįžiūrim..
Jeigu ją surasčiau,
Jeigu ją turėčiau,
Kaip akis Tavąsias
Dangų pražiūrėčiau.."
Žiūrėkim ir įžiūrėkim, o jei nematom apsidairykim smarkiau. Ta Žvaigždė arčiau, nei kartais galvojam.
Eikit paklausyt tos dainos, rekomenduoju užsimerkt ir atsimerkt tik, kai pasibaigs daina. O tada jau ir savo Žvaigdžę pamatysit, pamėginkit!🥰🤗

23/24

https://www.instagram.com/p/CmgBu0kMMAr/?igshid=MDJmNzVkMjY=

22/12/2022

Kartais nesutinku pati su savim, bet ne tais kartais kai kalba eina apie namus. Man namai yra viskas kur aš esu. Ir nors labai sutinku su šiandienos SEMČIUKŲ mintimi visa širdim, bet šalia to dar noriu parašyt ir apie tuo kitus namus. Ir aš labai tikiu, tiksliau labai viliuosi, kad tie kurie yra šalia jaučia tą mano norą kurt tuos namus visur, kur esu. Man svarbu kaip jaučiasi Žmonės šalia. Man patinka juos stebint ir džiugint. Man patinka jiems sudainuot "Džiaugsmingų šventų Kalėdų" net jei ryškiai trauksiu pro šalį. Man patinka paklaust ir pasidomėt, kaip ir kuo gyvena šalia esantys. Man svarbi tvarka, bet dar labiau svarbu ar su meile ta tvarka daryta. Man patinka taisyklės, bet mėgstu ir nesilaikyt įsitvėrus tų taisyklių, o improvizuot. Tie dalykai yra labai svarbūs, ypač kai ir jei pamąstai kur ir kiek Tavo gyvenimo laiko prabėga, kaip Tu tą laiką praleidi ir kokie Žmonės Tave supa. Priglausk liūdintį, pabūk šalia, mėgaukis ir ieškok sau smagių dalykų ir svarbiausia daryk taip, kad po Tavęs, su Tavim, už Tavęs būtų gera dažniau nei priešingai. Būkim namais pirmiausiai sau, o tada ir šalia esantiems, nes kartais gali būt, kad būsim tuom kart ir vieninteliais!🥰💞

22/24

https://www.instagram.com/p/Cmdc3UoMXH0/?igshid=MDJmNzVkMjY=

21/12/2022

Turėjome darbe Kolegę, kuri pertraukėlių metu pamasažuodavo arba pakasydavo nugarą, ir ji tikrai man buvo ta pradžių pradžia, kaip savu ir mylimu (net jeigu tas savas ir mylimas kažkada būna visai ne savas, juk nuo kažko reikia pradėti🥰 ir aš visada sakau- jei galim rinktis, pasirinkim meilę) rūpintis čia ir dabar be kompleksų, ypač jeigu nuo to gera kitam, nu gi ir o Dievai, kaip gera būna ir pačiam! Ne tik pakasyt ar pamasažuot kitą, bet ir būt pakasytam ar pamasažuotam kito. Tai tas NE pasidaro tuo- NESUSTOK😏😏😏 išties geras pratimas ne tik stresui čia ir dabar sumažint, atsipalaiduot, pastiprint tarpusavio ryšį ir pažint vienas kitą labiau, bet ir atliepti savo ir kito Žmogaus poreikį būti, būti čia ir dabar, tokiam kokiu esi ir priimtam. Gebėjimas atliepti kitų poreikius sugebant nepaminti savųjų man yra siekiamybė❤️
Bet tikrai pasakyti NE, ne tik sveika, bet ir labai naudinga savo ir visų aplinkinių atžvilgiu.
"Paaiškėjo, ka nė vienas jų NEbeprisimena, kas kadaise įvyko. Kartais taip atsitinka. Vienas pasako ką nors NEprotingo, kitas atkerta, o tada abu laukia, kad kitas atsiprašytų. Praeina vieni metai, antri ir treti, niekam NEpakanka drąsos žengti pirmą žingsnį. NEs pirmas žingsnis sunkiausias. Tačiau tereikia nusiauti "spaudžiančius batus"..."
Nusiaukime tuos batus, atsisakykim, jei jaučiam, kad taip nuskriausime save, atsisakykime, jei iš tiesų negalime, nebijokime pasakyti NE, bet mokėkim ir gyvenimui sakyti TAIP. ❤️🤗
Batus nusiaviau, tinginiui NE pasakiau ir einu pakasyt mylimiems nugarų. Pakasykit ir Jūs, aš jau su šypsena Jums liuksą rodau ir drąsinu! Apkabinu💞

21/24

https://www.instagram.com/p/CmbbS1EMql5/?igshid=MDJmNzVkMjY=

20/12/2022

Kai prasideda kalbos apie atmintį, man iškart iššoka prisiminimas apie eilėraštį "Senelės pasaka" ir kaip aš jį kadaise mokiausi. Kaip buvau užmiršusi. O tada labai norėdama- vėl mokiausi iš naujo. Bet juk, kai turi gerą atmintį, tai regis neturėtų dingt niekas iš ten,o ima ir dingsta. Tai gal jau ne tokia gera ta atmintis sakysim. Bet čia greit pagaunu savo vidinį kritiką, pasakau jam nu nu nu ir nusišypsau, arba apsiašaroju, ar apsiverkiu. Lygiai vienodai taip gali atsitikt bet kada. Jausmai tokie jau yra. Kai pasirodo ir nuo jų nebėgi, jie tiesiog būna. Aš žinoma mielai kolekcionuočiau nutelos stiklainėlius, bet gal užteks ir saldainių popierėlių lovos, o stiklainiukuose laikysiu visus prisiminimus ir atidarysiu juos pačiu tinkamiausiu sau laiku. Šiandien atidarysiu tą, kur kai pabaigi sau svarbų darbą, nejauti nei kojyčių, nei rankyčių, bet labai džiaugiesi, nes bent vienam Žmogui šiandien šalia buvo gera. Ir dar tą, kur jautiesi dėkingas nuo žemės iki mėnulio, už tai ką darai, už tai kur esi, už tai su kuo esi ir už tai, koks tampi. Ir dar tą, kur mintis veja mintį, o Žmonių veidai, kuriems dėkoji vis labiau ir arčiau širdies. Daug man jautrių dalykų šiandien atsitiko, daug svarbių dalykų sau iš šiandienos nešuosi, o širdy labai gera ir net nesitiki, kad taip ramu..
"Juk mes kalbame apie tai, ar turi jie ausis!
-Žinoma, neturi!-pasakė Ežiukas.
-Juk tu ką tik sakei, kad turi!
-O dabar sakau kad neturi.
-Ir tau ne gėda?
-O kodėl man turėtų būti gėda?- nustebo Ežiukas. -Juk aš galiu turėti savo nuomonę.
-Bet ta tavo nuomonė- skirtinga!..
-O kodėl aš negaliu turėti skirtingos savo nuomonės?- paklausė Ežiukas ir pasislinko.
Kol jis kalbėjo, Meškiukas nejudėjo iš vietos, ir dabar tarp jų atsirado nemenkas tarpas."
Nedarykim tarpų ir neatsitraukime, kai dar galime, kol dar galime. Pildykim tuos stiklainėlius (ir savo ir kitų), keiskim savo nuomonę įgavę naujų patirčių ir nebijokim jausti taip, kaip jaučiam💞

20/24

https://www.instagram.com/p/CmYd8s9Mv6T/?igshid=MDJmNzVkMjY=

19/12/2022

"Kiekvieną kartą, kai Mopis įteikdavo naujus batus pirkėjui ir pamatydavo plačią jo šypseną, tapuką apkabindavo Laimė. Kartais į parankę įsikibdavo ir Pyktis, Liūdesys, Gėda ar Baimė. Tačiau Mopis nebesistengė jų paslėpti ir mylėjo kiekvieną. Juk visos emocijos yra svarbios! Jos kaip geriausios draugės padeda viena kitai." Kiek daug spalvų dovanoja kiekviena diena, tik kurią pačiupsim ir ilgiausiai nešiosimės priklauso nuo mūsų. Ir šiandien pričiupau. Pričiupau tikėjimą savim ir kitais, nes dėl savęs tai nebeturėjau kur dėtis ir reikėjo, o kitais, tai visada noriu.
Tai bandau ir savim-kuo dažniau norėt, tai tikiu, kad kada nors pavyks. Ir visgi...
Tikėjimas. Kokia svarbi reikšmė ir prasmė, jei pamąstai. Ir išvis kokia didelė žodžio galia yra. Pradžiai tikėjimas, kaip planas ateičiai: geresnio, gražesnio, linksmesnio rytojaus. Toliau tvirtesnio, stipresnio, geresnio savęs paties. Ir galiausiai pozityvesnės, sveikesnės ir bendraujančios, bendradarbiaujančios aplinkos. Bet, kad tas planas veiktų pirmiausiai turi turėt mintį. O aš ir mano aplinka, tikrai yra pavyzdys, kaip mintys materializuojasi. Pasakyčiau daug visokių dalykų, bet akys žiba, kaip pas kūdikį, kuris pirmą syk nusijuokia, o šypsena nuo veido šiandien išvis nedingsta. Labai labai tikiu Žmonėmis, kurie yra šalia ir kartais mintiju, kad per retai tą jiems pasakau. Bet jau vien tai, kad esu ir dažniausiu atveju nenoriu niekur dingt- man pačiai sako labai daug. Ryte tik atėjusi į darbą ant savo stalo radau saldainį. Nemačiau ir nežinau, kaip atrodė Žmogus tuom kartu, kai atnešė, bet apie jį galvodama nejučiomis imu šypsotis, džiūgaut ir trypt kojytėm iš laimės. Žinau, kad skaitysi, tai noriu, kad dar labiau žinotum- gera, kad esi. Bet, o Tu netikėtume! Po radybų ant stalo, ne daug laiko praėjus aš vėl gavau saldainį, ir ne bet kokį. O tokį, kurį kažkada užmačiau ir mestelėjus akį pagalvojau, kad turbūt labai skanus. Dar neragavau, nes gaila ardyt, bet net žiūrint jau įsivaizduoju skonį. Tikrai iškalbingiau už tūkstantį žodžių. Ir dovana ne pats saldainis, o tiksliau ne tik pats saldainis. Didžiausia dovana yra Žmogus, kuris duodamas tą saldainį žiūri Tau į akis, apglėbia Tave ir dovanoja Tau savo meilę, savo šilumą ir savo rūpestį kartu su saldainiu. Ačiū💞. Ir tas Žmogus galvoja apie Tave, Tave prisimena net tada kai pats nesugalvotum, kad taip gali būt. Ir kaip gera, kai turi tokių Žmonių. Ir kaip gera, kad ir pats tokiu gali būti, nes gali mokytis ir pasimokyti,o pasimokęs ir pats taip daryti. Tai va sakau tik pasakyk garsiai, tai nė mirktelėt nespėsi ir jau turi. Būna, kad ir neturi, tikrai būna irgi žinau iš patirties, bet norint gauti, reikia norėti ir duoti. Ir aš labai dėkinga esu už širdis, kurios manimi tiki ir pasitiki, įsileidžia vidun ir leidžia tam viduj pabūti ir užtrukti, ir džiugu, kad tos širdys paskui pačios taip pat užkrečia savo gerumu, meile, rūpesčiu, buvimu. Po šiandienos tikrai galvoju, kad ta lova iš saldainių labai realus dalykėlis🤭🫣 tik pas mane tai ji bus ne iš saldainių, bet iš saldainių popierėlių 😏🙃
Kaip gerai, kad tokių dienų kaip šiandien ir tokių Žmonių, kaip šiandien yra. Aš tikrai verta jų visų🥰
Beje Tu irgi vertas, tad junkis! Jau vakar sakiau: kol širdis plaka- vėlu nebūna.💞🤗❤️

19/24

https://www.instagram.com/p/CmWu2uwssK8/?igshid=MDJmNzVkMjY=

18/12/2022

Gebėjimas klausyti širdies balso arba tiksliau elgtis taip, kaip norisi elgtis mano manymu yra nuolatinės derybos su savimi. Derybos, kad siektum tikslų ir pasiektum. Bet labiausiai svarbu, kaip tą darysi. Ir čia nedaugžodžiausiu, nes gražiau, nei (dabar kaip tik ruošiuosi skaityt savo Sūnui knygelę) ir neparašyčiau:
"Kad galėtum grožėtis vaivorykšte, reikia iškęsti lietų.
Gėlės per žiemą slepiasi po žeme, kad pavasarį galėtų pražysti.
Paukščiai ilgai ir kruopščiai s**a lizdus."
Tam, kad save girdėtum, reikia nuolat stengtis ir kurtis savo laimę pačiam.🤗❤️ Aš tikiu: TU GALI IR TAU PAVYKS, TIK PABANDYK, juk žiema🙃 bet ir pavasaris ne už kalnų!💞

18/24

https://www.instagram.com/p/CmTox2VMxdR/?igshid=MDJmNzVkMjY=

17/12/2022

Pagaliau dienelė skirta Draugams. Tiems Žmonėms, kurie neužmiršta ne tik švenčių ar progų metu, BET ir kuriuos pats nuolat prisimeni, brangini ir myli be progos. Kiek ir prisimenu mane visą gyvenimą lydi Žmonės, kurie turi DRAUGO savybių ir jas perteikia ir man, o aš taip iš jų mokausi. Esu laiminga ir dėkinga už tuos Draugus, kurių turėjau ir branginau per mažai. Gaila, bet taip gyvenime būna neretai: draugauji, draugauji ir paskui nusis**a keliai. Bet tik dabar suprantu, kad dėl per mažai noro ir nesvarbu iš kurios pusės. Myliu ir esu mylinti tų Žmonių, kurie dabar yra mano gyvenime. Esu Jiems dėkinga už tai, kad mane priima, myli, rūpinasi, saugo, sako ir rašo man daug gražių žodžių, paskambina man, kartais pavalgius suplauna ir mano indus, kartais pasiūlo saldainiukų, kai nesitikiu, bet labai noriu, palaiko ir paskatina, kai susiduriu su sunkumais, išklauso ir leidžia ne tik paliūdėt, bet ir paverkt, apkabina, padaro man staigmenų, taip pradžiugindami, užstoja ir pabūna mano skydu, pasitiki, tiki ir didžiuojasi manimi. Esu dėkinga ir kasdien prašau daugiau išminties juos turėti savo gyvenime. Ir su nekantrumu ir smalsumu laukiu, kokių dar Žmonių gyvenimas man ruošia. O kol laukiu- ne už ilgo, ruošiuosi pradžiugint vieną iš savo Draugų. Pradžiuginkite ir Jūs, nebūna per vėlu, kol plaka širdis.❤️💕💞

17/24

https://www.instagram.com/p/CmQxplFsMQQ/?igshid=MDJmNzVkMjY=

16/12/2022

BŪTI SAVIMI man reiškia leisti sau žaisti, kai tik užsinori. Kad ir kokiame nors rimtame susitikime. Slaptai. Būti išdykusiai, net tada kai kiti gali nemaloniai nustebti- juk suaugę taip nedaro. Nu, kartais taip, kaip darau aš- niekas nedaro, bet nieko nepadarysi :) kas žino, gal taip ir save, ir Jus mokau laisvumo?🤔Būti savim, tai džiaugtis, kitų laime ir pasiekimais kasdien. Šiandien, labai didžiavausi ne tik Sūnumi, kuris pirmą kart darželyje su šeima, draugais, pedagogais, visais visais šventė Kalėdas su Kalėdų Seneliu, bet ir savo Kolegėmis, kurios kasdien tiek daug daro, kad tos šventės kiekvieno mūsų širdyse vyktų kasdien. Tiek daug savęs dovanoja ir sukuria tokias fantastines pasakas. Būti savimi man reiškia nebijoti dėkoti daug ir dažnai, ir ne tik už didelius dalykus, bet ir už tuos mažiausius, nes labai tikiu, kad stebuklai vyksta ir prasideda nuo mažų dalykėlių. Būti savim man reiškia nebijot savo jausmų ir leisti sau ne tik juoktis ir šypsotis, bet ir verkti. Ir nesvarbu ar iš liūdesio, ar skausmo, ar džiaugsmo, bet verkti tada, kai verkiasi. Būti savim, man reiškia per dieną apkabint bent keletą man brangių Žmonių. Būti savim man reiškia džiaugtis, didžiuotis ir mylėt save su visom savo klaidom, nesėkmėm ir sėkmėm. Būti savim man reiškia mylėt kitus taip, kaip moku geriausiai tuom kartu. Būkim geriausiai kaip mums pavyksta ir rinkimės mylėt kaskart, kai sudvejojam💕🥰❤️

16/24

https://www.instagram.com/p/CmOL7RHM9Bk/?igshid=MDJmNzVkMjY=

16/12/2022

Kai gyvenime turi tokių savaičių, kaip ši, tikrai džiaugiesi, kai viskas praeina. Ir labai vertini. Labai vertini ne tik kiek ir ko darai ir padarai, kokie Žmonės yra šalia, kaip ir ką jie kalba, daro ir kuo dalinasi, bet ir plyšiuose tarp skubėjimo atradęs galimybę visu tuo pasidžiaugt, padėkot. Kai mokau kitus- mokau planuot su atsarga, o kartais taip nutinka, kad ir pati prisiplanavusi, nu suprask, iš noro būt gera ir padėt- įtarpuoji dar ką nors, kam rodos labai reikia, bet imi ir nespėji/nepadarai. Ir visa kita dienoj kaip kortų namelis rodos ima ir sugriūna. Ir ta diena žėk ne tokia, ir tie darbai per mažai padaryti, ir pats nepakankamas. O jei dar ir iš aplinkos tokių išgirsti/pajunti/pamatai tai išvis šakių rajonas. Ir šiandien noriu pasakyt kiekvienam, kuris perskaitysit ir pamatysit šią žinutę. Jūsų akys ir rankos labai svarbios, nes gali prilaikyti ir palaikyti kitą, jam sunkiu metu. Jūsų mintys, kuriomis dalinatės gali būti uostas į kurį atplauks pavargę laivai. Jūsų elgesys ir žodžiai su kitais ir kitiems šiandien ir rytoj, KIEKVIENAS ŽODIS, yra tarsi oras. Tarsi oras, nes kvėpavimas palaiko gyvybines funkcijas, o mes Žmonės, tardami, bet kokį žodį, net jei mūsų manymu kitas elgiasi, kažkaip netinkamai, galime jį palaikyti. Galime jam parodyti ir gražiai pasakyti. Ir tai yra labai svarbu. Nors kartais mus mokė/galbūt moko, nerodyt savo jausmų, nepasakyt ir būt kukliu, patylėt, bet svarbu viskas. Kartais mokėt patylėt, dažnai mokėti pasakyti. Kartais paskubėt, o neretai mokėt ir išlaukti. Ir mūsų širdis geriausias vedlys. O kad mes dažniau vadovautumėmės savo širdimi. Pasikartosiu. Kas iš širdies eina, tas širdį ir pasiekia.
O dabar noriu turėt jėgų metų darbams užbaigti. Sveikatos. Ir saldainėlio prie kavos. Prašau jų🤞🤪

15/24

https://www.instagram.com/p/CmLp5r1skFx/?igshid=MDJmNzVkMjY=

14/12/2022

Dirbant su vaikais ir visais kurie yra šalia vaikų, neretai darbine tema yra svajonės. Nuo mažiausiųjų, kurie dar ir paties žodžio svajonė nesupranta, nuo tų didesniųjų, kurių svajonėms išsipildyti nedaug tereikia iki tų didžiausiųjų, kurie neretai pamiršta apie savo svajones. Ir kai dirbi, tai visada nustembi: nes oi kiek svajonių visi turi, jeigu tik paklausi, paprašai papasakoti ir įsiklausai,o pasidomėjęs įsigilini. Aš esu iš tų, kur sako, kad svajokim daug ir garsiai, labai tikėkim ir viskas išsipildys. Ir išsipildo net daugiau. O daugiau, visai kaip Ežiuko rūke pasakoj:
"Tylia vandens lelija, lyg valtimi, jie palengva plaukė upe. Meškiukas kartkarčiais kilstelėdavo vytelę ir pradurdavo dangų, o Ežiukas vis žiūrėjo ir žiūrėjo į s a v o žvaigždę. Ir jie uždainavo:"
Dabar kviečiu nebe skaityti, bet pusbalsiu padainuoti, o jei esat ne vieni, tai pasidalint ir padainuot kartu.
"Ir jie uždainavo:
Lyg pupa į dangų kils dainelė
Tyliai tyliai plaukiant upele.
Jei žibintas neapšviečia kelio-
Mes danguj įžiebsim žvaigždeles.

Nors vėjai staugs,
Nors lis ledu.
Nekeiski dangaus,
Nes turėsi bėdų."

Ir jeigu jau dainavot, tai šypsausi ir šaukiu Jums: pakartot! pakartot! Tik šį kart jau išbandžius- pakartot smagiau🪩🎤🎶
Svajingo vakaro, prisimenant ne tik savo batukus, bet ir didžiausias svajones!🪇🥁🎵🎶

14/24

https://www.instagram.com/p/CmI_aOrMKeU/?igshid=MDJmNzVkMjY=

Psichologė Ignė Latvienė

02/01/2025

24/12/2022

23/12/2022

22/12/2022

21/12/2022

20/12/2022

19/12/2022

18/12/2022

17/12/2022

16/12/2022

16/12/2022

14/12/2022

Address

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category