28/03/2025
Mokslininkai pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais diagnozuotų autizmo spektro sutrikimų (ASS) atvejų skaičius išaugo 🌍. Tačiau šis padidėjimas nereiškia tikrojo sutrikimo paplitimo augimo. Tai yra siejama su keliais veiksniais 🧠:
• Diagnostikos kriterijų išplėtimas: anksčiau ASS buvo diagnozuojamas remiantis siauresniais kriterijais. Laikui bėgant, diagnostikos gairės buvo peržiūrėtos ir išplėstos, apimančios platesnį simptomų spektrą. Dėl to daugiau asmenų atitinka ASS diagnozės kriterijus.
• Gerėjantis informuotumas ir atpažinimas: visuomenės ir specialistų žinios apie ASS padidėjo, todėl daugiau žmonių kreipiasi dėl vertinimo, o specialistai dažniau atpažįsta ir diagnozuoja šį sutrikimą.
• Diagnostinė substitucija: kai kurie tyrimai rodo, kad dalis vaikų, anksčiau diagnozuotų su kitais raidos sutrikimais, dabar gauna ASS diagnozę. Tai reiškia, kad tam tikri sutrikimai, anksčiau priskirti kitoms kategorijoms, dabar yra įtraukiami į ASS spektrą 📊.
Taigi, nors diagnozuotų ASS atvejų skaičius didėja, tai nereiškia tikrojo sutrikimo paplitimo augimo. Dalis šio padidėjimo yra paaiškinamas minėtais veiksniais, o ne realiu augimu. King ir Bearman (2009) tyrimas pavadinimu „Diagnostic change and the increased prevalence of autism“, paskelbtas International Journal of Epidemiology, atliktas Kalifornijoje įrodo tikslesnį diagnozių pokytį. Šiame tyrime autoriai nagrinėjo istorinius duomenis nuo 1992 iki 2005 metų ir teigė, kad nors skaičiai ženkliai išaugo, tikrasis autizmo atsiradimo padidėjimas yra daug mažesnis – maždaug 5%, o didžiąją dalį augimo lemia diagnostikos kriterijų ir metodų pasikeitimai.
