Psichoterapeutė Akvilė

16/10/2025

Registracijos forma: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfUkyhTekClsytcxfPFaanl9TjsaO69e2kBdHsdPhn6Dnbr_w/viewform

26/10/2023

Mes taip giliai esame įprate raminti verkimą, kad šie žodžiai "šššš... neverk, viskas gerai" - tikriausiai yra ar buvo naudojami kasdien.

Mums taip nesmagu, nemalonu, nepatogu, kai vaikas verkia, nes mes negebame priimti jo emocijų, taip kaip ir mūsų emocijų negebėjo priimti ir taip, kaip mes ir savo jausmų negebame priimti, dėl to sunku išbūti kito verkimą, pyktį ar liūdesį. Būtent apie tai giliau kalbu ir mokymuose (nuoroda mano bio).

✨Verkimas yra komunikacija.✨

Verkimas yra kūdikio kalba.
Verkimo nereikia užkimšti čiulptuku (ar krūtimi). Pasiūlyti galima, bet nekišti to kaip būtino sprendimo, nes tai gali tapti jausmus užspaudžiančia priemone.

Vaiko nereikia ššš'iušinti ar stipriai supti, kad jis "neberėktų ir nusiramintų".
Ir nereikia mojuoti žaislais prieš akis, bandant nukreipti dėmesį nuo jo nepatogumo, skausmo, jausmų.
Verkti galima dėl daugybės priežasčių.

✨Stebėkite kokie gali būti nepatenkinti poreikiai, apkabinkite, būkite kartu, pasiūlykite (bet nekiškite) pienuko, laikykite ant savęs - oda oda kontaktu, būkite kartu, masažuokite - bandykite suprasti ir atliepti vaiko poreikius išlaikant savo ramybę, bet neturėkite tikslo sustabdyti vaiko komunikacijos.

Jeigu vaikas verkia - tam yra priežastis, jam nėra gerai ir jam nebūtinai pasidarys gerai vien dėl to, kad jo verkimas bus sustabytas ar bus nukreiptas jo dėmesys.

Pagrindinė mūsų žinutė turi būti - AŠ ČIA SU TAVIMI 💗✨

Nes juk būtent to ir mums patiems reikia. Ypač mamoms pačioje pradžioje - ne patarimų, ne nuraminimo, o besąlyginio buvimo. Tiek daug moterų patiria gimdymo traumas ir girdi tą patį: neverk, juk viskas gerai - svarbiausia juk, kad abu sveiki 😊 taip, aišku tai svarbiausia, bet mamos jausmai ir patirtas skausmas vis tiek yra pagrįstas ir jai reikia išklausymo ir priėmimo, ne "šššš, neverk, viskas gerai", o "AŠ ČIA SU TAVIMI 💗"

O kaip tu jautiesi savo motinystės kelyje? Ar leidi sau jausti ar leidi savo vaikams jausti? Kaip buvo tavo vaikystėje? 🙏

22/06/2022

Mintys apie patarimus.
Kaip gi su patarimais? Klientai ateina ir tikisi, kad jiems patarsiu, o aš šypsausi ir sakau, kad nepatarinėju. Kai kurie suirzta, kiti sako: ,,taip taip, bet… ką darytumėt mano vietoj?”, arba ,,tai už ką aš moku?”. Na, visų pirma, aš nesu kliento vietoje, negyvenu jo gyvenimo, nesu jo aplinkoje ir nežinau visko apie jį, tad mano patarimas galim pridaryti žalos. Terapijoje, kaip ir gyvenime mokomės daryti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. Tarkim klientė nori skirtis su vyru, bet nėra dėl to tikra, ateina ir tikisi mano patarimo. Aš jai patariu skirtis ir kas tada? Jeigu ji ims gailėtis tokio sprendimo, kas bus kaltas? Žinoma aš, nes juk psichoterapeutė viską žino, viską gali, kaip jos neklausyti? Tik išsiskyrusios moters gyvenimą gyvens ne psichoterapeutė, o klientė. Tokiu būdu per patarimus skatinčiau klientų nesavarankiškumą, o prisirišimą prie manęs ir tuo pačiu atsakomybės neprisiėmimą už savo veiksmus, juk ne jos sprendimas skirtis, aš taip patariau.
Vis savyje nešiojuosi įžvalgą iš man patikusios knygos (nuoroda čia: https://www.amazon.com/Freedom-Accountability-Work-Applying-Philosophic/dp/0787955949) , kad su laisve rinktis ateina ir atsakomybė už savo pasirinkimus ir atvirkščiai, su savarankiškais pasirinkimais ateina laisvė. Aš už laisvę. Tad klientams duodu tik vieną patarimą: ,,Jeigu nežinai, ką daryti, kol kas nieko nedaryk”. ☺
P.s. nuotraukoje gražus, bet labai nuodingas augalas - Žalčialunkis, atsargiai, jis kaip patarimas gal ir gražus, bet gali būti pavojingas

21/06/2022

Kuriu savo puslapį. Tiesa, jis pirmas mano gyvenime, tad kaip kokį vaiką gražinu ir galvoju, kaip čia jį paleisti į pasaulį. Pavadinau - ,,Su savimi”. Išmokti būti su savimi man yra psichoterapijos esmė. Klientai kreipiasi dėl įvairių problemų, dažnai sesijų metu aptariame santykius su kitais: kaip būti su tėvais, kurie nervina, bet jaučiamės jiems skolingi, kaip čia mandagiai išbūti su sese ar broliu, nors juos norisi pasiųsti į visas keturias pasaulio puses, o gal vadovas užlipo ant kaklo. Dažna tema: ,,kaip būti santykyje su kitu”, o aš klausiu: ,,kaip jums būti santykyje su savimi?, Su savimi?”, klientai suklūsta, kai kurie pasimeta ir neretai paaiškėja, kad būti su savimi sunkiau nei su kitu. Sunku save priimti ir mylėti tokį, koks esi. Vis norisi kažką savyje keisti, tobulinti, ištrinti tam tikras savybes, bet juk geras santykis su kitu prasideda nuo santykio su savimi. Kiek gerbiu save ir savo ribas, kada sakau ,,ne” sau, o kada kitiems. Ar myliu save pakankamai, kad atsisakyčiau man kenksmingų santykių ar elgesio būdų? Šiuos ir kitus klausimus aptariame sesijų metu. Nori susitikti su savimi, išbūti su tuo, kas esi, ateik, pabūsime kartu.
Konsultacijose dar turiu vietos.
P.s. foto draugės Rutos, kuri ir man padeda susitikti

16/06/2022

13/06/2022

, ko tikėtis? Kai pati peržengiau psichoterapeutės kabineto duris, buvo baisu. O ką reiks sakyti, ką apie mane pagalvos, o jeigu nusišnekėsiu, o gal nepatiksiu? O jeigu į ligoninę paguldys? Ai nėra taip blogai, pati susitvarkysiu... Vienas labai geras žmogus mane padrąsino, sakydamas: "Nori, palydėsiu?" Nuėjau pati, nors to draugo ranką jaučiau ir žinot terapeutė man neįkando. Nesikandžioju ir aš, ateik, o gal esi ta ranka, kuri draugui labai reikalinga.
Tikiu dviese išbūti lengviau, kai yra nepakeliamai sunku. Tam ir esu psichoterapeutė. :)

12/06/2022

Sveiki, esu Akvilė, tikiu santykio gydomaja galia, tad kviečiu į psichoterapines konsultacijas Vilniuje gyvai, arba online