Psichologė Milda Lukašonokienė

26/04/2025

🤍

06/03/2025

Kviečiu dalyvauti!

Kviečiame prisijungti prie tėvelių, auginančių 1 – 5 m. arba 6 – 12 m. vaikus, pozityvaus auklėjimo įgūdžių lavinimo grupės!

17/09/2024

Labai nuoširdžiai rekomenduoju! Kartais reikia viso labo tik tiek - suprasti vaiko netinkamo elgesio tikslą. Tai nėra paprasta, bet STEP užsiėmimų metu tą tėvai išmoksta daryti pakankamai tiksliai :) Kolegės Astos buriama Tėvų grupė startuos nuo spalio vidurio. Registruokitės, matysit, tai bus ypatingai visu kuo praturtinantis laikas!

Mokosi ne tik vaikai. Juk kasdien mokomės ir mes, tėvai! 👥️ O kad mokytis būtų ir lengviau, ir efektyviau, kviečiame kartu keliauti 9 savaites STEP Tėvų programos keliu. Motyvuotų tėvelių būryje, padedant psichologei Astai, bus atrandama daug svarbių dalykų! 💞

Tie, kas dalyvavo mūsų STEP Tėvų grupėse, patvirtins: tai, ko mokomės su tėveliais užsiėmimų metu, tikrai veikia ir jiems grįžus namo :)

👩‍🏫 Daugiau informacijos: https://psichologokabinetas.lt/tevu-grupes-step/

03/03/2023

Kai manęs prašo pasisakyti vienu ar kitu klausimu, tai savižudybė yra tai, apie ką kalbėti visada sutinku. Kaskart jaučiu didelę pareigą nešti žinią, kad sunkumai, kokie jie dideli bebūtų, yra laikini, nors šiandien gal ir neatrodo taip.
Ir dar: kai matome prislėgtą žmogų yra absoliučiai saugu jo paklausti, ar jam pačiam, tokiam prislėgtam, kyla minčių apie savižudybę. Jei nedrįstate ar abejojate, tai žinokite: to paklausti yra nepalyginamai saugiau nei nepaklausti.

Šis straipsnis truputėlį kitu kampu. Apie vaikus. Žinau, kaip nejauku tėvams apie tai kalbėtis. Bet irgi reikia.

Gyvenkim 💛

06/01/2023

Savižudybė visada sukrečia. ''Kodėl?'',- tada tai vienas dažniausių klausimų, į kurį atsakymo be paliovos ieško ir artimieji, ir visi kiti, kurie gedi nusižudžiusiojo. Ir nors tas ''kodėl?'' toks trumpas, aiškus ir konkretus, tai kartu vienas tų klausimų, į kurį neįmanoma atsakyti. Vienos priežasties čia nebūna. Aišku tik viena: tam, kuris nusižudė, buvo labai sunku ir jis pasirinko nebejausti. Ar buvo kitų variantų? Aišku, kad buvo. Didelė stiprybė jausti, kad man reikalinga pagalba ir didelė dovana pačiam sau - jos ieškoti. Tikrai ne visada sunkumus galime išspręsti vieni, bet jie tikrai yra įveikiami kitiems padedant. Ir net jei tos pagalbos negauname į vienas duris beldžiant, negalvokim, kad niekas man padėti nebegali. Netiesa. Nepaliaukim ieškoti pagalbos ir belstis į antras, trečias, ketvirtas duris. Slogi būsena yra sunki, bet ji laikina, kad ir kaip kitaip beatrodytų tomis juodomis akimirkomis. Apie tai kalba visi, kurie tame buvo, ir kurie iš to išėjo. Apie tai kalba ir mano žmonės, su kuriais dabar bandom iš viso to išlipti.

Nelikim vieni, kai blogai. Būkim. Dėl savęs ir tų, kuriuos mylim, ir kurie myli mus.

03/01/2023

Kiekvieną dieną girdžiu ir matau, kaip stipriai mūsų mintys veikia elgesį. Ir tikrai, užtenka vieno negaliu, kad nustotume galėti.

Ar pažįstamos jums tokios mintys?

01/01/2023

O jeigu pasistengtume tokie dėmesingi, patariantys ir išklausantys, kokie dažnai esame kitiems, šiemet būti ir sau? Jeigu mažiau priekaištų sau, o daugiau padrąsinimų? Daugiau pasitikėjimo? Daugiau tikėjimo, kad viskas įmanoma!

Su Naujaisiais metais, mielieji!

23/12/2022

Ilgas, bet iki begalybės jaukus pokalbis apie mano pačios šv. Kalėdas, apie tai, kokias jas stengiuosi kurti savo vaikams, ir nemažai apie tai, kodėl pastaruoju metu daugeliui iš mūsų šventės tampa sunkiu darbu, o ne švente širdžiai...

Dar galime suspėti parodyti Kalėdoms kelią į savo širdį!

Džiugių artėjančių Šv. Kalėdų!

25/11/2022

Taip, žinoma, ir man patinka pirkti pigiau.
Visgi tam, kad šįvakar nesijaustume viso pasaulio apgauti, nepamirškime, kad pardavėjai irgi yra žmonės, ir jiems taip pat patinka sėkmingos dienos. Už savo pirkinius esame atsakingi tik patys. Už savo emocijas, kai pamatom didelę akciją, - taip pat.

Dar keletas ryto minčių, kurios gali padėti šiandien suvaldyti spontanišką norą pirkti:
👜Spalvingi užrašai atkreipia dėmesį ir, natūralu, esame linkę labiau užeiti ten, kur esame kviečiami. Ar būtume įėję į tą konkrečią parduotuvę, jei nuolaidų lietaus iškabos nebūtų mūsų pakvietusios? Nebūtinai. Tad jei esame linkę į spontaninius pirkinius, verta pristabdyti save žengiant ten, kur mums nereikia.
👜Jei įeiname į parduotuvę su tikslu „gal kažką rasiu“, tai to „kažko“ apstu kiekvienoje parduotuvėje. Dėl tos priežasties iš jos dažniausiai ir išeiname nebe tuščiomis. Ar tada jaučiamės gerai? Nebūtinai. Kai po parduotuvę vaikštinėjame tiksliai nežinodami, ko norime, rizikuojame įsigyti tai, ko visai nereikia: patyrinėjam vieną daiktą, pakilnojam kitą, apžiūrim trečią ir galiausiai nusiperkame tą, kur „maža ką, gal prireiks“. Visi žinome, kaip paskui būna su tokiais daiktais.
👜Pamatę perbrauktą kainą ir jos vietoje raudonai užrašytą kitą kainą visi nudžiungame. Kai emocijos yra sužadinamos, sunkiau yra kritiškai įvertinti, ar šiandien ta raudonai šviečianti kaina tikrai yra mažesnė už įprastinę. Sumažinta kaina neturėtų būti priežastis įsigyti daiktą, kurio pirkti neplanavome.
🌤Yra tokių, kurie džiaugiasi, kad kaimyno tvartas dega. Yra ir tokių, kurie didžiuojasi savimi, kad šiandien nusipirko pigiau tą daiktą, kurį rytoj kaimynas pirks jau be nuolaidos. Pranašumo siekimas šitoje vietoje irgi yra ir niekur mes nuo jo nepabėgsime. Bet siekime jo apdairiai. Neverta Jonui pirkti žoliapjovės šiandien su nuolaida, jei ją dės garažan ir naudos ją tik tada, kai dabartinė, pirkta pavasarį, suges.
👜Būkime atsparūs, kai esame skubinami ir visaip kitaip verčiami priimti sprendimą greitai. Pardavėjams palanku, kai mes trumpai galvojame ir greitai perkame, tuo tarpu mums, klientams, tai visai nenaudinga. Nesileiskime skubinami ir tada, kai el. parduotuvėje prie mūsų norimo įsigyti daikto parašyta, kad šios prekės liko tik 1 vnt. Nereikia skubėti pirkti vien todėl, kad prekę tuoj gali pagriebti kažkas, su kuo esu priversta konkuruoti. Pardavėjai puikiai supranta, kad darydami spaudimą kuo greičiau nupirkti prekę, trukdo mums ramiai pagalvoti, ar šis daiktas išvis mums reikalingas.

Apgalvotų pirkinių!

23/11/2022

Štai taip 🩵

18/11/2022

Jei liksime komforto zonoje, niekada taip ir nepatobulėsime...

Mano sūnus vakar gavo padėkos raštą už dalyvavimą konkurse, o ne, kaip tikėjosi ir kaip jam įprasta, diplomą už pirmą vietą. Buvo daug emocijų. Jam buvo labai daug minčių... Visi žinom, kaip nusivylimas, liūdesys, pyktis drasko vidų, tad ką jau kalbėti apie trečioko širdį, kurioje vis dar labai ryški gyvenimo it pasakos iliuzija. Neskubinau Bernardo, žinau, kaip svarbu išbūti su visais jausmais, net ir tais, kuriuos aš kaip mama mielai imčiau ir išplėščiau iš savo vaiko...

Aišku, visi norime ir linkime visiems tik sėkmės, bet vakar, kai jau viskas visiems nuslūgo, atklydo mintis, kad ta saldi sėkmė augina tik mūsų sparnus, o jų, deja, gyvenimui nepakanka... Kiekvienas iššūkis, su kuriuo susiduriam, kiekviena nesėkmė, kurią išgyvename, nors ir pakerta gražius sparnus, bet kartu - sustiprina mūsų šaknis, kad dar tvirčiau stovėtume, kad menkiausiai negandai pūstelėjus neišgriūtume iš gyvenimo. Negana to, kiekvienas įveiktas iššūkis ir kiekvienas sunkumas, kurį mūsų vaikai įveikia, dovanoja jiems vertingą dovaną – mintį, kuri ilgainiui virsta jų pačių įsitikinimu: „Taip, aš galiu! Galiu bandyti ir klysti. Galiu patirti nesėkmę. Galiu susidurti su sunkumais. Kad ir kaip bebūtų, AŠ GALIU su visu kuo susitvarkyti!“

Žinau, Bernardai, kad taip ir bus!