29/09/2020
Kaip vaistinė teikianti farmacinės rūpybos paslaugą įkvėpiamuosius vaistinius prepratus vartotojantiems pacientams jaučiamės atsakingi už pacientų informavimą astmą sukeliančių alergenų klausimu, kurių pacientai gali išvengti.
I dalis šiandien pakalbėsime apie astmos priepuolius, kas juos sukelia?
Astmos priepuolius ir paūmėjimus sukeliantys veiksniai yra individualūs. Tai, kas vienam pacientui gali sukelti astmos priepuolį, kitam gali būti visai nekenksminga.
Pagrindiniai bronchų astmos priepuolius sąlygojantys veiksniai:
• Alergenai – alergiškiems žmonėms kontaktas ir su minimaliu alergenų kiekiu gali sukelti sunkų astmos priepuolį ar paūmėjimą.
• Oro teršalai – smogas, automobilių išmetamosios dujos, tabako dūmai, net ir oras ilgai nevėdintame kambaryje.
• Kvėpavimo takų infekcijos.
• Fizinis krūvis.
• Orų pokyčiai – didelė drėgmė, šaltis, perkūnija.
• Maistas, jo priedai – salicilatai, konservantai, natrio glutamatas (kinų virtuvės patiekaluose), tartrazinas (geltoni dažai maisto produktuose), sulfitai (pvz., aluje, vyne)
• Vaistai – svarbu perskaityti kiekvieno naudojamo vaisto anotaciją, o kilus neaiškumams pasikonsultuoti su gydytoju.
• Gastroezofaginis refliuksas – būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę, o nedidelis jos kiekis – į kvėpavimo takus. Neretai tokie pacientai skundžiasi rėmeniu, deginimu už krūtinkaulio, raugėjimu, kartumu burnoje.
O dabar pakalbėsime apie kiekvieną alergeną plačiau:
NAMŲ DULKIŲ ERKUTĖS
Namų dulkių erkutės – tai paprasta akimi nematomi voragyviai, kurių ilgis – apie 0,3 mm. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides pteronyssinus (graikiškai „derma“ – oda, „phagos“ – ryjantis). Pagrindinis jų maistas yra suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis ant patalynės . Viename grame patalynės dulkių gali būti nuo 2000 iki 15000 erkučių. Erkutės ypač sparčiai veisiasi vasaros pabaigoje ir rudenį, net iki lapkričio mėnesio.
Ką daryti?
• Naudoti alergenams nepralaidžius čiužinio, antklodžių ir pagalvių užvalkalus.
• Nenaudoti pūkinių pagalvių ir antklodžių (jas pakeisti sintetinėmis). Sintetinę patalynę kas 1-2 savaites skalbti 60°C vandenyje.
• Kasdien ar bent kartą per savaitę dulkių siurbliu išsiurbti čiužinį.
• Miegamajame laikyti kuo mažiau baldų.
• Palaikyti 30-50 proc. santykinį oro drėgnumą.
• Kasdien ar nors kartą per savaitę nušluostyti visus paviršius (ypač grindis) drėgna šluoste.
NAMINIAI GYVŪNAI IR PAUKŠČIAI
Alergizuoja naminių gyvūnėlių ir paukščių plaukai, epidermis, plunksnos.
Ką daryti?
• Gyvūną kam nors atiduoti – geriausias sprendimas.
• Jei įmanoma, gyvūną kasdien šukuoti, valyti drėgna šluoste ar maudyti.
• Pačiam ligoniui vengti tiesioginio kontakto, būti atokiau nuo gyvūno.
• Neleisti gyvūno į miegamąjį, vaikščioti kilimais, lipti ant minkštų baldų.
• Nelaikyti kambaryje kilimų.
• Paglosčius gyvūną nusiplauti rankas.
• Rinktis gyvūną, kuris neturi kailio ar plunksnų, pvz. žuvytes ar roplius.
PELĖSINIAI GRYBELIAI
Itin paplitę šie namų grybeliai: pelėjūnas (Penicillium) ir galvenis (AspergilIus). Grybeliai auga maiste ir organinėse atliekose. Pelėsinių grybelių gali būti namuose ir butuose, ypač kur drėgna (vonios kambaryje, duše, tualete, rūsyje ir kt.). Augdami grybeliai gamina sporas, kurios yra labai mažos ir sukelia alergiją.
Ką daryti?
• Dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas.
• Palaikyti mažesnį nei 50 proc. santykinį oro drėgnumą.
• Nelaikyti jokio supelijusio maisto.
• Nenaudoti oro drėkintuvų, patalpos turi būti sausos.
• Nelaikyti kambaryje gėlių ir vandens augalų.
• Matomas apipelijusias vietas valyti fungicidais.
TARAKONAI
Tarakonų išmatos sukelia alergiją jautriems žmonėms. Tarakonai minta miltiniais produktais (ypač duona), mėsa, daržovėmis, cukrumi.
Ką daryti?
• Užtaisyti angas ir plyšius, kur jie gali spiestis.
• Maistą laikyti uždaruose induose, nepalikti maisto likučių.
• Naikinti tarakonus cheminėmis priemonėmis, nenaudoti purškalų.
• Dezinfekciją atlikti tada, kai ligonio nėra namie.