25/04/2024
Kiek daug istorijų, teorijų ir skirtingų praktikų apie tai, ką daryti su jo didenybe PYKČIU, kai jis pasirodo. Esu išbandžiusi pykčio gniaužimą, tada taškymą kur papuola, tada bandymą išrėkti į pagalvę arba asmeninėse emocijų paleidimo sesijose..
Visgi, jaučiu savimi, kad atsakymas slypi sąmoningame pykčio pastebėjime ir priėmime, nepamirštant tuo metu sąmoningai kvėpuoti ir /arba vaikščioti, tuomet pykčio priežasties suradime ir esminių savo poreikių patenkinime.
Apie tai kalba ir budizmas, kuris iki gelmės artimas manajai sielai:
“Stengdamiesi elgtis sąmoningai, nekovojame su pykčiu ar neviltimi, mes keičiamės. Būti sąmoningam kieno nors atžvilgiu reiškia pripažinti, kad tas kažkas yra čia šiuo momentu.
Sąmoningumas – tai gebėjimas matyti tai, kas dabar vyksta.
„Įkvepiu – žinau, kad manyje sukilo pyktis; iškvepiu – šypsausi savo pykčiui“. Tai nėra prievartos ar kovos aktas. Tai pripažinimo aktas. Kai pripažįstame, kad pykstame, turime labai švelniai ir atidžiai suvokti, suprasti pykčio priežastį ir tada pasitelkę sąmoningumo energiją, pakeisti.
Sąmoningumas yra tarsi vyresnysis brolis, kuris neužgniaužia jaunesniojo brolio kančios. Jis paprasčiausiai sako: „Mielas broli, esu čia tam, kad tau padėčiau“. Jūs apglėbiate savo jaunėlį brolį ir jį paguodžiate. Štai, ką jūs turite daryti“ THICH NHAT HANH
Į tai kviečia ir INNERDANCE, kur per sąmoningą stebėjimą, priėmimą to, kas jūsų viduje vyksta, nesipriešinant, o su meile apkabinant tą realybę, vyksta gijimas, ateina suvokimai, atsipalaiduoja įtampos, atsiveria kūryba..
