Gyd. Endokrinologė Ieva Auglytė

Gyd. Endokrinologė Ieva Auglytė �Gydytoja Endokrinologė
� Mokslas. Apie hormonus paprastai ir aiškiai. Instagrame: .ieva

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu terminus kaip „nature’s Ozempic“, „nature’s metformin“, „natūralūs dekongestantai“ i...
19/01/2026

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu terminus kaip „nature’s Ozempic“, „nature’s metformin“, „natūralūs dekongestantai“ ir panašius. Paprastai tai reiškia žoleles, maistą, prieskonius ar kokius nors „senolių receptus“, kurie esą daro tą patį, ką vaistai – tik „be chemijos“. Ir čia norisi trumpam sustoti.
Nes tai yra bu****it.
Ozempic/Wegovy/Mounjaro ir kiti vaistai nėra išgalvoti blogio laboratorijoje. Metforminas neatsirado iš niekur. Didelė dalis vaistų kilo iš gamtos: augalų, bakterijų, grybų, tų pačių hormonų, žmoguje vykstančių fiziologinių procesų. Skirtumas tik tas, kad vaistas yra išgrynintas, ištirtas, standartizuotas ir patikrintas – dozė aiški, poveikis prognozuojamas, rizikos žinomos. Tai ne „nenatūralu“ ar "hėmija" (nes šiaip VISKAS PASAULYJE YRA CHEMIJA, jeigu ką). Tai yra gamta + mokslas.
Kai sakoma „nature’s Ozempic“, dažniausiai turima omeny kažką, kas šiek tiek mažina apetitą, truputį lėtina skrandžio išsituštinimą ar minimaliai veikia gliukozę. Tai nėra tas pats. Tai nėra net arti to paties. Tai labiau primena bandymą vadinti ramunėlių arbatą „nature’s antibiotiku“. Trololo.
Kodėl taip demonizuojami vaistai? Obskurantizmas? Kodėl „natūralu“ automatiškai laikoma gera, o „sukurta“ – bloga? Cukrus ir arsenas irgi yra visiškai natūralūs. Kaip ir radioaktyvus jodas - gi natūralu, ir uranas natūralus :))) Insulinas – irgi natūralus, tik žmonėms, kuriems jo reikia, mes jį gaminame, nes kasa nebesusitvarko. Ir čia staiga kažkam tai tampa „hėmija“.
Jeigu kažkam padeda mitybos pokyčiai, skaidulos, judėjimas ar tam tikri augaliniai produktai – puiku. Tai nėra priešprieša medicinai. Bet vadinti tai „nature’s metformin“ yra intelektualiai neatsakinga ir klaidina žmones, ypač tuos, kuriems realiai reikia gydymo.
Vaistai nėra prieš gamtą. Jie yra jos tęsinys. Skirtumas tas, kad mes žinome, ką darome.

Mėsą valgyti nesveika. Daržovės – užterštos. Pieno produktai sukelia uždegimą. Angliavandeniai storina. Vandenyje mikrop...
11/01/2026

Mėsą valgyti nesveika. Daržovės – užterštos. Pieno produktai sukelia uždegimą. Angliavandeniai storina. Vandenyje mikroplastikas. O kava? Aišku – narkotikas!
Jei tikėsime tokiais „moksliniais“ Instagram grafikais, vienintelė išeitis – pardėti fotosintetinti. O ką - būtų neblogai, nereiktų važiuoti maisto pirkti į parduotuvę :) aš būčiau už.

👉 Maistas nėra nei geras, nei blogas. Tai tiesiog... maistas.

Skamba per paprastai? Tai leiskit priminti, kad net tas demonizuotas cukrus maratonininkui gali reikšti gyvybę – kai finišo linija dar toli, o glikogeno atsargos jau seniai išnaudotos pirmuose kilometruose. Tuo tarpu tas pats cukrus, valgomas vakare prieš TV, kai vienintelė fizinė veikla – paspausti „Next episode“ – stebuklų nesukels. Nebent kalbame apie insulino šuolius.

Pieno produktai? Vienam jie sukelia uždegimą, kitam – puikus baltymų, kalcio ir probiotikų šaltinis. Kava? Kai kuriems – žadintuvas ir dėmesio koncentracijos gelbėtojas, kitiems – nemigos garantas.

Ta pati medžiaga gali būti ir vaistas, ir nuodas – priklausomai nuo dozės, laiko ir konteksto. Net vanduo gali būti pavojingas, jei išgeri jo 8 litrus per valandą.

Žmonės nėra kopijomis – kas vienam tinka, kitam gali netikti. Todėl vietoje bandymo rasti šventąjį „geriausią“ produktą ar ištrinti „blogus“ iš savo gyvenimo, gal geriau pasiklausti savęs:
„Ko mano kūnas šiuo metu iš tikrųjų reikia?“

Trumpai:
– Cukrus nėra priešas.
– Riebalai mums reikalingi.
– Glitimas nepuola visų.
– Kava nėra heroinas.
– Ir ne, net morka nėra „priešuždegiminė superžvaigždė“ be konteksto.

Ir pabaigai – jei tau norisi croissanto, nes tai tavo „pre-run“ degalai ar tiesiog džiaugsmo porcija – valgyk jį be kaltės. Nes blogiau už rafinuotus angliavandenius yra tik kaltės jausmas dėl jų.

Ir nepamirškime - MAKE COMMON SENSE GREAT AGAIN. Tai visiems to ir linkiu

Naujieji nutukimui gydyti skirti vaistai yra puiki priemonė. Bet ji yra tik viena iš didelio ir kompleksinio nutukimo gy...
28/11/2025

Naujieji nutukimui gydyti skirti vaistai yra puiki priemonė. Bet ji yra tik viena iš didelio ir kompleksinio nutukimo gydymo, ne vienintelė.

Pacientai dažnai sako: „Gydytoja, leidžiuosi, bet jie neveikia“.

Ir dažnai paaiškėja, kad leidžiasi:
– be pastovaus laiko,
– su praleidimais,
– be jokios struktūros.

Taip pat nėra mitybos ir sporto plano.

O šie vaistai veikia per reguliarumą ir stabilų poveikį organizmui. Be režimo (miego, judesio ir mitybos) poveikis tampa netolygus, silpnesnis, nenuspėjamas.

Pvz. GLP1Ara gruoės vaistus vartojantis nesportuojantis ir pakankamai baltymų nesuvalgantis žmogus turi didelę sarkopenijos riziką.

Vaistai veikia. Bet organizmas turi gauti ne chaosą, o signalą. Tą patį. Reguliariai. Ilgai.

14/11/2025

Kartu su kineziterapeutu Aivaru Mankumi analizuojame jaunų sportininkų traumų statistiką pagal sporto šakas, remdamiesi 2021 m. moksliniu tyrimu. Pokalbyje a...

🏆 Smagu pasidalinti – šį ketvirtį tapau viena iš daugiausiai teigiamų atsiliepimų surinkusių gydytojų Affidea Lietuva! A...
05/11/2025

🏆 Smagu pasidalinti – šį ketvirtį tapau viena iš daugiausiai teigiamų atsiliepimų surinkusių gydytojų Affidea Lietuva! Antra vieta, woohoo 💙

Tai ne tik skaičiai ar lentelės – už kiekvieno atsiliepioą slepiasi žmogus, kuris išėjo iš kabineto su daugiau aiškumo, ramybės ar vilties. Už kiekvieno atsiliepimo yra patenkinti lūkesčiai, išspręstos sveikatos problemos ir lengvesnis gyvenimas pacientui.

Ir tai, man atrodo, yra didžiausias komplimentas, kokį gydytojas gali gauti.

Ačiū kiekvienam pacientui, kuris rado laiko parašyti gerą žodį. Tai tikrai įkvepia – ypač tais momentais, kai diena ilga, o kava spėjo atšalti ☕🙂

Koks įdomus fenomenas, tiesa? Žmonės kabina emocines etiketes vaistų dozėms. Arba tyrimams, procedūroms, injekcijoms – v...
27/10/2025

Koks įdomus fenomenas, tiesa?
Žmonės kabina emocines etiketes vaistų dozėms. Arba tyrimams, procedūroms, injekcijoms – viskam, kas susiję su sveikata ir gydymu.

Įsivaizduokite situaciją: pacientė sako, „Bet gydytoja, kodėl man tiroksino tiek daug – net 150 mikrogramų per dieną? Mano bičiulei paskyrėte tik 25!“

Vau. Geras. Žmonės, pasirodo, lyginasi vaistų dozes taip, tarsi tai būtų drabužis ar batai 🤡

Gerai, tai pirmas punktas.

Antras: įsivaizduokite, kad turite benzininiu kuru varomą automobilį, bet pamatote, kad dyzelis degalinėje pigesnis. Ką darote?
„O mano kaimynė pila dyzelį, tai kodėl aš negaliu?“ Genialu. Įsipilam dyzelio į benzininį variklį – ir žiūrim, kas bus.

O bus blogai. Labai blogai. Paskui už tūkstančius eurų valysite variklį ir kuro sistemą, bet bent jau būsite „sutaupę“ degalinėje.

Na, su kūnu dar įdomiau – nes čia ne tik kuro sistema, o visas sudėtingas mechanizmas, kurio kiekviena detalė – unikali.

Kita genetika, kitos ligos, kitas svoris, gyvenimo būdas, miegas, net streso lygis. Bet, aišku, kam gi tie „smulkūs“ skirtumai rūpi, kai galima pasakyti: „Bet mano draugei tai padėjo!“

Tai kas čia per mada – kabinti emocines etiketes ant objektyvių medicininių dalykų? Kodėl tabletės, dozės ir ar tyrimo metodai tampa asmeninio įžeidimo ar pritarimo matu? Noras pritapti? Ar tiesiog – noras būti teisiais?

26/10/2025

Address

Vilnius
50161

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gyd. Endokrinologė Ieva Auglytė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Gyd. Endokrinologė Ieva Auglytė:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram