Psichoterapeutė Edita Mazeliauskienė

24/03/2024

💫Apie jo didenybę POILSĮ
Šių laikų pasaulyje prasmingai ilsėtis reikia ne bėgant nuo užimto gyvenimo, bet imantis pokyčių ir ieškant didesnės pusiausvyros tarp darbo, poilsio ir linksmybių. Daugumai iš mūsų gyvenimo tempas, triukšmas ir pastovus noras būti produktyviam užgožia ramybę ir neleidžia pailsėti, o jei ir bandome tai daryti - dažnai tai, kas turėtų būti poilsiu, atsitraukimu nuo intensyvios veiklos, tempo sulėtinimu, atsipalaidavimu, ramybe - pavirsta dar viena produktyvia veikla , kuri tarsi turėtų nešti kažkokios apčiuopiamos naudos.
Tuo tarpu dešimtmečiai pozityviosios psichologijos tyrimų atskleidė, kad laimingiausi žmones pasižymi ne sėkme darbe, sveikata, pinigais ar protu, o gerais santykiais su kitais žmonėmis — tačiau šiame kontekste akcentas yra ne apie laimę, o apie POILSĮ ir kas paaiškėjo atlikus įvairias apklausas — į pirmąjį penketuką tyrime apie poilsį pateko veiklos, kuriomis dažniausiai mėgaujamės vieni. Panašu, kad ilsėdamiesi dažnai norime pabėgti nuo kitų žmonių. Ir tuo pačiu nors poilsis būtinas - dažnai dėl įvairių įsitikinimų- kultūrinių ir asmenių tą padaryti ne visada paprasta be kaltės ir kokybiška. Mano minėtas apklausas ir tyrimų rezultatus aprašo Claudia Hammond knygoje "Menas ilsėtis".

✨ Šį kartą vykusios POILSIO DIRBTUVĖS buvo skirtos Pagalbos Moterims Linija savanorėms. Juk tam, kad galėtume teikti pagalbą kitiems - pirmiausia svarbu pasirūpinti savimi. Tai nuolat kartoju savanorėms mokymų, praktikų metų.
Poilsis yra ne prabanga, o būtinybė. Esminis POREIKIS.

Esu labai dėkinga dideliam, smalsiam būriui savanorių. Jūsų šypsenos, bendrystės jausmas, palaikymas ir atgalinis ryšys, nepaprastai sušildė. Dalinuosi keletu iš jų:
🧚‍♀️ Man nebeskauda galvos
🧚‍♀️ Jaučiu vidinę ramybę, nors atėjau genama rūpesčių
🧚‍♀️ Taip gera, kad net nesinori kalbėti
🧚‍♀️ Seniai galva nebuvo tokia maloniai tuščia
🧚‍♀️ Turėjau prabangą - ištisas tris valandas ilsėtis ir būti geroje kompanijoje
🧚‍♀️Supratau, kad ilsėtis man nėra taip paprasta, bet jaučiu didelį norą išmokti, nes pavargau nuo pastovaus savęs spaudimo
🧚‍♀️Pabaigai vienos dalyvės patyrime Kung FU Pandos herojaus žodžiais iškilusi išmintis:
VAKAR DIENA YRA ISTORIJA
RYTOJUS - PASLAPTIS
ir tik ŠI DIENA YRA DOVANA. Štai kodėl ji vadinama DABARTIMI.

04/03/2024

Štai ir pavasaris - (atsi)NAUJINIMO ir (at)GIMIMO laikas - mes , kartu su kolege Aire Bradauskiene kviečiame į 5 grupinių susitikimų ciklą apie PERFEKCIONIZMĄ KITAIP - kaip jame galima augti ir atgauti gyvybingumą pažįstant save. Plačiau apie renginį aprašyme
🎯 https://www.facebook.com/share/EdRTiRPMF59PpdUB/?mibextid=9l3rBW

03/11/2023

Apie kopriklausomybę ir priklausomus asmenis mūsų gyvenime. Kaip gyvenimas toksiškoje aplinkoje formuoja mūsų elgesį, požiūrį į pasaulį ir į patį save. Rekomenduoju! Labai paprastas ir tuo pačiu gilus pokalbis.

„Kartais kopriklausomi žmonės taip bijo, kad kažkas išsiaiškins jų šeimos paslaptį, kad visą krūvį p... 2023.10.25 21:00

02/08/2023

15/03/2023

- Kūno ir emocijų draugystė -
Dūsauti, žiovauti, čiaudėti, valgyti, gerti, juoktis, judėti, prigulti, kai kyla noras. Tai natūralūs poreikiai, su kuriais susiduriame kasdieniame gyvenime. Svarbu jų neatidėlioti ir neslopinti, o leisti jiems reikštis tuomet kai kyla. Mūsų kūnas tokiais būdais valosi ir tvarkosi – „išsineša šiukšles“, išvėdina kambarius“, „nuplauna purvą“. Stabdydami ar kontroliuodami natūralius organizmo veiklos procesus mes patys sau kenkiame. Galioja daugybė nuostatų įsitikinimų, kas priimtina, kas mandagu, o kas jau ne. Žiovauti nemandagu, ypač viešumoje! Ką jau kalbėti apie verkimą... Psichologo ar terapeuto kabinete žmonės neretai tvardosi iki paskutiniųjų, kad tik gėdingai neapsiverktų.
Taigi, norint susigražinti kūną, posakiai „nėra laiko“, „dar pakentėsiu“, išsimiegosiu kitą savaitę“, „negaliu sau leisti sirgti“- stabdo natūralias mūsų organizmo reakcijas. Norint draugauti su kūnu, labai svarbu laisvai reikšti emocijas. Tai ne apie spontanišką švaistymąsi kumščiais, o apie jausmų neslopinimą – liūdėti, kai liūdna, juoktis, kai juokinga, pykti, kai pikta, o ne šypsotis, kai liūdna arba apskritai nerodyti jausmų, nes tai neva nemandagu.
Kūnas yra išmintingas ir jautrus, veikiantis vieningai su mūsų psichika. Jei kyla emocinė reakcija, reaguoja ir kūnas. Slopindami emocijas ar jas neigdami („ne, aš nepykstu“, „man viskas gerai“) mes sukuriame emocinę kūno įkrovą, o iškrovą uždraudžiame. Tuomet išmintingasis kūnas, viską išslapsto į slapčiausias vieteles. Jeigu taip elgiamės daugybę metų, turime savyje didžiulę emocinių blokų saugyklą, dažnai su tam tikrais būdingais skausmais.

Tekstas pasiremtas knyga "Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete"

Nuotrauka iš unsplash.com