30/05/2025
🧠 Ar gali būti, kad žmogus bijo būti sveikas?
Skamba absurdiškai? Bet pažvelk giliau.
Ne visi, kurie sako „noriu būti sveikas“, iš tikrųjų to siekia.
Per savo patirtį pastebėjau vieną keistą dalyką: kai žmogus gauna galimybę keistis, jaustis geriau, gyventi kitaip – ne visi ja pasinaudoja. Kai kurie net sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka priešingą kryptį – grįžta prie žalingų įpročių, neprižiūri mitybos, vengia judėjimo, atideda sveikatos sprendimus.
Kodėl?
🧱 Nes sveikata – tai ne tik kūnas
Būti sveiku – tai būti gyvu. Reiklus, aktyvus, jaučiantis, atsakingas.
Tai reiškia – atsibusti.
Tai reiškia – susidurti su savo emocijomis.
Ir daugeliui tai baisiau nei pats negalavimas.
Skauda ne tik kūnas – dažnai skauda vidų.
Ir žmogus pradeda slopinti tą skausmą tuo, kas trumpam uždengia: rūkymu, alkoholiu, saldumu, ekranais, tinguliu, pasyvumu.
Tai tampa ne įpročiu, o savęs baudimo forma.
💔 Pasąmoningas savęs žalojimas
Tai ne apie silpnumą. Tai apie vidinę žinutę, kurią daugelis nešioja nuo vaikystės:
„Aš nevertas būti laimingas.“
„Man negalima jaustis gerai.“
„Aš visada kažką gadinu.“
„Man negalima sustiprėti.“
Ir tada, kai atsiranda galimybė pasveikti – žmogus ją pats sugriauna. Nes pasąmonė sako: „grįžk ten, kur pažįstama“. Net jei tai – kenksminga.
🌱 Tikras sveikimas prasideda iš vidaus
Kol žmogus nelaiko savęs vertingu, joks maisto papildas ar sporto planas nepadės.
Todėl tikras pokytis prasideda nuo suvokimo:
Aš vertas. Aš ne klaida. Aš – Dievo kūrinys.
Kūnas – ne priešas. Jis siunčia signalus, kai kažkas negerai.
Ir mūsų darbas – jų neignoruoti, o išgirsti.
---
💬 Pabaigai
Baimė būti sveiku dažnai slepia gilesnes žaizdas. Bet gera žinia ta, kad kiekvienas gali pradėti iš naujo.
Nuo mažo sprendimo. Nuo pirmo žingsnio.
Ne iš pareigos. O iš meilės sau.
Ir jei tai skaitai – galbūt tai ženklas, kad laikas pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir savo vidumi. ♥️
