Laura Glinskė. Psichologė, psichoterapeutė

25/06/2022

Daug domiuosi priklausomybės ligomis, jų atsiradimo priežastimis, eiga ir gydymu. 💊
Kasdien konsultuoju priklausomus žmones ir jų artimuosius. Kartu ieškome kelio į sveikimą ir bandome rasti atsakymus. Turime begalę apibrėžimų kas gi yra toji priklausomybė: liga ar apsileidimas, galbūt valios stoka ar būdas atsipalaiduoti. Savo darbo praktikoje stebiu tokią tiesą: priklausomybė kyla iš emocijų reguliavimo sunkumų.
Priklausomybė yra lėtinis ir neįveikiamas polinkis slopinti jausmus. Toks priklausomybės apibrėžimas man atrodo pats artimiausias. Tai yra jausmų slopinimas, pasiekęs tokią ribą, kad nebepajėgiam to suvaldyti ir tai tampa chronišku elgesiu. 🛋

Jeigu vartoji psichoaktyvias medžiagas, nepaisydamas neigiamų pasekmių, esi lydimas nuolatinių įkyrių minčių, sunkiai kontroliuoji arba visai nekontroliuoji suvartojamų medžiagų kiekio ar tiesiog visa širdimi jauti, kad atėjo laikas gyventi blaiviai ir laisvai - ateik. Drauge rasime kelią į tavo sveikimą. 🤍

29/05/2022

Tu gali neturėti jokių planų ir neveikti absoliučiai nieko, išskyrus tiesiog būti. 😌
Kartais mūsų nervų sistemai reikalinga tyla ir ši priežastis yra pakankama, kad nejaustum jog turi „pasiaiškinti" kodėl atsisakai kažkur eiti ar veikti dalykus. Esame išmokę taisyklę: „jeigu neturiu planų, turiu kuo greičiau juos susigalvoti". 👀
Pasirinkdamas pasakyti NE veikloms, kurios mane vargina ar verčia išduoti savo poreikius nėra nei nemandagu, nei savanaudiška. Turiu teisę turėti savo asmenines ribas ir galimybę rinktis kaip noriu praleisti savo laiką. Net jei kiti to nesupranta. 🤗
Ar yra tekę nenoromis sakyti TAIP, nes pasakydamas NE bijojai nuvilti kitą žmogų?

13/05/2022

Pažįstami įrašai. 🎙
Net ir būdami suaugę mes stengiamės atkartoti vaikystės patirtis tam, kad galėtume pasijusti „kontroliuojantys“ savo aplinką.

Vaikystėje iš savo globėjų mokomės įpročių, elgesio modelių, susidorojimo su sunkumais įgūdžių, pagrindinių įsitikinimų ir santykių dinamikos. Didžioji dalis to yra neverbalinė, mokomės stebint ir bandant atkartoti, tarsi sugeriame aplinką. Tai vadinama sąlygojimu.

Suaugus mūsų protas + kūnas ieško to, kas jau pažįstama. Troškimas kartoti savo praeitį yra neišvengiamas.

„Aš tampu savo motina“ + „Tu - visai kaip tavo tėvas“. Turbūt neretai girdime tokias frazes, o tuomet imame save kaltinti ir gėdytis, kad nežinome ar nedarome geriau, nei darė mūsų tėvai.

Svarbu suprasti tai, kad su gyvenimo iššūkiais tvarkomės taip, kaip mokame geriausiai. Daugelis iš mūsų, net ir būdami suaugusiais, neturime kai kurių įgūdžių, tokių kaip: emocinis reguliavimas, gebėjimas aiškiai išreikšti save + išlaikyti ribas. Nes jų tiesiog neišmokome.

Kai neturime šių įgūdžių, mes bijome. Ir visai ne be priežasties. 🙈 Jei negalime saugiai tyrinėti pasaulio, imame nepasitikėti savimi.

Kai nepasitikime savimi, mes siekiame kontroliuoti. Tiek savo, tiek ir kitų žmonių elgesio kontrolė yra pagrįsta baime.

Kažkada kažkas privertė mus nuolat jaustis nesaugiais, todėl mes kontroliuojame, stengdamiesi išvengti skaudžios praeities pasikartojimo.

Stebėkite, kada jums kyla poreikis kontroliuoti aplinką. Pastebėkite, kad būtent tuo metu kyla baimė. Tuomet įkvėpkite + praktikuokite klausimą: Kodėl? Ko aš dabar bijau? 😧

17/02/2022

Kviečiu paskaityti mano naujausią blogo įrašą apie tai, ką reiškia būti priklausomu žmogumi. 📖
Tikiu, kad mūsų visuomenė jau yra pasiruošusi suvokti psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis, kad ir kokios jos bebūtų: klinikinės, psichologinės, biologinės, socialinės ir t. t. Priklausomybė yra liga, todėl turime vengti smerkimo ir stigmatizavimo bei siekti daugiau užuojautos priklausomiems žmonėms bei jų artimiesiems. 💌

Nėra geresnio būdo suprasti bet kokį reiškinį, nei pamėginti išgyventi ar bent jau įsivaizduoti tai praktiškai. Pabandom? 🙃 Pratimas Įsijunk mėgstamą muziką ar TV laidą ir, kol klausysiesi ar žiūrėsi į ekraną, stipriai įkvėpk ir sulaikyk kvėpavimą. Pradžioje bus lengva kla...

16/02/2022

Parašiau tekstą apie tai, ką vadiname alkoholizmu ir šiek tiek apie pirmuosius, priklausomybę rodančius, ženklus. 🥃

Ką vadiname alkoholizmu? 🥃 Ne kiekvienas žmogus, kuris kartais renkasi vartoti alkoholį gali būti vadinamas alkoholiku. Ir čia labai svarbus žodis yra „renkasi“, tai reiškia, kad žmogus vis dar gali sąmoningai rinktis kada ir kiek alkoholio jis nori suvartoti, puikiai suvokdamas gali...

14/02/2022

KLAUSIMAI SAU PO NUTRŪKUSIOS DRAUGYSTĖS:

1. Ar aš jaučiausi autentiškai susijęs su šiuo žmogumi? Ar galėjau visiškai būti savimi + jaustis matomas + išgirstas?

2. Ar šiuose santykiuose jaučiausi pasmerktas ar priimtas? Ar šie santykiai padėjo man augti emociškai?

3. Ar mūsų kartu praleistas laikas padėjo man tapti tuo, kuo aš norėjau būti? Ar aš pastebėjau, kad laikas kartu buvo nenaudingas man (vartojant alkoholį, išleidžiant per daug pinigų, klausantis plepalų ir t. t.)

4. Ar mūsų pagrindinis pokalbių šaltinis buvo paskalos? Kaip mes kalbėjome apie kitus žmones?

5. Ar mus sieja panašios „bendros“ vertybės? Pvz.: gerumas, pagarba ir t.t. (Pastaba: normalu + kartais naudinga turėti draugų, turinčių skirtingą mąstymą ar įsitikinimus. Niekas nesutaria dėl visko.)

6. Ar prieš kalbėdamasis apie mane kankinančias problemas paklausiu savo draugo ar jis yra pasiruošęs + emociškai nusiteikęs mane išklausyti? Ar tuomet jis mane išklauso?

7. Ar mūsų draugystėje egzistuoja ribos? Ar laikausi savo ribų + gerbiu kitų ribas?

8. Kaip aš jaučiuosi praleidęs laiką su šiuo žmogumi?

9. Ar kartu mokomės naujų dalykų, tyrinėjame naujas idėjas, ar šie santykiai skatina augimą?

inspo: Dr. Nicole LePera (2021)

14/02/2022

Liaukimės kontroliuoti tai, ką galvojame, kad kiti apie mus galvoja. 🙈

14/02/2022

Apie mus, introvertus. 🦋

13/02/2022

Kaltė sako: „Tu padarei klaidą"
Gėda sako: „Tu esi klaida"
Atjauta sako: „Tavo klaida neapibūdina tavęs kaip asmenybės"
Priėmimas sako: „Tu pasimokysi iš savo klaidos"

Mokykimės pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų. ☁️

27/01/2022

Kad ir kaip viskas sunku atrodytų šiandien, svarbu prisiminti, kad “tai nesitęs amžinai”. Anksčiau ar vėliau visa tai baigsis. Krizė kada nors prasidėjo, kada nors ir pasibaigs. Net ir didžiausia ekonomine krize laikoma JAV kapitalistinio ūkio krizė (dar vadinama didžiąja depresija), vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas, baigėsi. Žmogų apnikę neigiami jausmai jam lyg ir teigia, kad dabar yra sunku ir tai truks visada. Žvelgiant į ateitį, vaizdas iš tiesų gali atrodyti kaip pro tamsius akinius. 😎
Ir tai yra normalu. 😌 Bet iš tikrųjų, tai anksčiau ar vėliau baigiasi. Žmonės, kurie į pokyčius reaguoja palankiau, vertina tai kaip naują iššūkį, yra mažiau pažeidžiami streso. Tie, kurie pokyčius laiko grėsmingais ir gąsdinančiais, labiau linkę dėl jų patirti stresą. Taigi ne patys pokyčiai sukelia stresą, bet tai, kaip į juos reaguojama. Krizę sukelia ne įvykis, o to įvykio interpretacija mūsų galvose. Praktikuokime ramybę, jos labai trūksta. 🦋

15/01/2022

Patvirtinta. Jei supranti kas yra psichologinė trauma + žinai, kad giliausias mūsų poreikis yra užmegzti ryšį su kitu žmogumi, tai tampa visiškai aišku, kodėl lieki nesveikuose ar tave žeidžiančiuose santykiuose. 💔

Gyvename visuomenėje, kuri dažnai smerkia ir negali suvokti tokios santykių dinamikos. Todėl neretai girdime frazes:

"Kodėl ji lieka?"
„Ji protinga mergina, turėtų suprasti, kad tai niekur neveda.“
„Kodėl jis vis grįžta pas ją?

Atsakymas paprastas: ryšys. Toksiškas santykis vis dar yra santykis. Ir kai kuriems iš mūsų tai yra vienintelis ryšys, kurį mes pažįstame visą savo gyvenimą.
Pavojaus signalai neatrodo kaip pavojaus signalai, kai leidžia mums jaustis „tarsi namuose“.
Kartais terapijos metu žmonės pasakoja ką nors apie savo santykius (apie partnerį, kuris kontroliuoja arba turi polinkį manipuliuoti). Jeigu apie tai žmogus prabiltų viešai, visuomenė jam greit pateiktų sprendimą: „tiesiog išeik“.
Tokie patarimai ateina iš gerų ketinimų. Įdomu tai, kad dažnai juos dalinantys žmonės kalbasi patys su savimi - savimi, kuris pats buvo ar vis dar yra toksiškuose santykiuose ir vis dar susiduria su skausmu bei gėda. Išgirdę panašią istoriją jie ir vėl pasijunta bejėgiais.

💜 Likdamas skaudinančiuose santykiuose, nuolat ilgėdamasis savo smurtaujančio ex ar naiviai laukdamas, kad kažkas pasikeis nereiškia, kad esi kvailys. Tai nepadaro tavęs nevykėliu. Suprantama ir tai, kad vengi apie tai kalbėtis ir slepi dalykus nuo draugų, kurie tau vėl ir vėl kartoja, kad laikas judėti pirmyn.
Tu tik sieki užmegzti ryšį. Bet kokį santykį. O vaikystės traumos tave skatina ieškoti nesaugaus prisirišimo.
Nes ieškome to, ką jau pažįstame. 🏡

Visi galime išgyti nuo to ir ieškoti naujo + sveiko būdo užmegzti ryšį su kitais žmonėmis. Laikas pradėti darbą.