24/03/2025
Šiandien planavau visai kitą įrašą – jau buvau pasiruošus pasakoti apie vieną iš grybų, kurį kiekvienas grybų megėjas turėtų turėti savo arsenale... Bet kai miške, dar plikame po žiemos eglyne, sutikau Vagomąjį Tampriuką (Strobilurus esculentus), nebeliko nieko kito, kaip papasakoti būtent apie jį. O apie tą kitą – kitą savaitę.
Šis mažylis pasirodo vienas pirmųjų – vos tik pradeda tirpti sniegas. Nors ir visai nedidukas, jis iš karto atkreipia dėmesį tiems, kurie moka ieškoti. O ieškoti jo reikia ne bet kur – jis auga tik ant pernykščių eglės kankorėžių, dažnai net iš visų pusių juos apaugęs, tarsi pasislėpęs miniatiūriniame grybų pasaulio erdvėlaivyje.
Lietuviškas pavadinimas – tampriukas – puikiai atspindi vieną ryškiausių jo bruožų: ilgas, plonas kotelis labai elastingas ir tamprus, tarsi sugrįžtų atgal po lankstymo. Švelnus, rusvas kepurėlės tonas, pilkšvi lakšteliai ir visas trapus kūnas tikrai suteikia šiam grybui savito žavesio.
Tamriukų yra keletas rūšių, bet tik šis – valgomasis – pasirodo pavasarį. Ir nors jo dydis kuklus, patiekaluose jis tinka puikiai: lengvai apkeptas su sviestu, įdedamas į kiaušinienę ar pabarstomas ant salotų. Dažniausiai naudojama tik kepurėlė – kotas per kietas.
Džiaugiuosi, kad pavyko jį rasti, o dar labiau – pasidalinti dar vienu pavasario ženklu su jumis.
🌿🍄
