27/02/2022
Ar pažįsti gerą klausytoją? O gal šiame tekste pažinai save? 🤍
Kad ir kokia vienatvė būtų žavinga, pažinti savo mąstymą mums labiausiai padeda kito mąstymo buvimas šalia.
Kito žmogaus smalsumas mums įpučia pasitikėjimo giliau smalsauti patiems apie save.
Todėl gebėjimas būti geru klausytoju yra vienas labiausiai kerinčių ir svarbių įgūdžių, kuriuos mes galime turėti.
Ieškodami skaidrumo į daugelį socialinių situacijų mes einame norėdami kalbėti, o ne klausyti.
Nekantraujame kitus sutikti, bet ne visad — išgirsti.
Geras klausytojas žino, jog pokalbio pagalba, iš sumišusios ir įaudrintos būsenos mes galime nukeliauti į ramius ir susikaupusius vandenis.
Geras klausytojas vietoje savo remarkų, patarimų ir emocijų tiesiog sklando ore, kol kitas kalba.
Ji(-s) pasiūlo švelnų paskatinimą ar gestą tęsti. Užjaučiančiai atsidūsta. Padrąsinančiai palinkčioja. Išleidžia strategišką ir susidomėjusį "hmm".
Visą laiką, klausytojas drąsina eiti gilyn į savo rūpesčius.
Ji(-s) myli sakyti: "Papasakok man daugiau apie...", "Aš buvau sužavėta(-s), kai tu pasakei...", "Kaip tu manai, kodėl tai nutiko?" arba "Kaip tu dėl to jauteisi?"
Ji(-s) niekada nepamiršta, kaip sunku — ir kaip svarbu — yra pažinti savo mintis.
Visiems mums reikia žmogaus, kuris ištartų magišką žodį: "Tęsk..."
Kuris nori sužinoti daugiau. Kuris smalsiai klausia. Kuris atsimena, ką sakėme prieš tai.
Lengva mums kalbėti miglotai. Ir vieni patys mes nesugebame po tas miglas keliauti.
Geras klausytojas turi draugišką įtarimą, jog už mūsų miglos kažkas slepiasi.
Geras klausytojas visad klausosi esmės.
Ji(-s) neleidžia paklysti ir nutolti nuo pagrindinio savo pokalbio taško.
Ji(-s) sako "Taip, taip, bet prieš minutę tu sakei..." arba "Tai kaip manai, apie ką visa tai buvo?"
Geras klausytojas iš tikrųjų yra įgudęs pertraukinėtojas.
Geras klausytojas nemoralizuoja.
Ji(-s) pažįsta savo minčių keistumą pakankamai, jog nebūtų nustebinta(-s) ar išgąsdinta(-s).
Ji(-s) žino, kokie išprotėję mes visi esame.
Ir todėl sukuria patogią ir saugią erdvę kalbant tyrinėti visas savo puses.
Pažeidžiamumas geram klausytojui kelia ne išgąstį, o šildo.
Ji(-s) ir pati(-s) karts nuo karto strategiškai prisipažįsta, bet ne tam, kad nusimestų savo naštas, o tam, kad padėtų kitam priimti save.
Taip ji(-s) parodo, jog buvimas blogu tėvu, prastu partneriu ar pasimetusiu darbuotoju yra ne piktybiškas veiksmas, o įprasta kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kurią daugelis ištrina iš savo viešo paveikslo.
Būdami šalia gero klausytojo mes patiriame galingą malonumą, nors dažnai net nesuprantame, ką tokio saldaus ji(-s) daro.
Tokie žmonės yra ištikimi ne pramogoms ar istorijoms, ne prisiminimams ar liežuvavimams.
Jie yra draugai mūsų dar nepilnai išsivysčiusioms idėjoms.