10/04/2026
PENKTADIENIO POSMAS
Patarimas
dar truputį, dar pasistenk, dar gali, dar vos vos
ir taip toliau iki niekados
ji blaškosi, tamposi, spurda
jis klauso - kiek truks tai dar, kur dar?
daug matęs, pasiekęs paskraidęs pabraidęs
jis atsidūsta, jis atsilošia:
kai visai nebegalėsi,
pasiduok, antilope
jo švarką paglosto vėjas
jos veidą - nuostaba
pasaulis sustoja skubėjęs
inkaras širdį palieka - ir kas tada?
abu švelniai žiūri į tolį
abu tyli tyliai tolyn
pasiduok, antilope
paskęsk mano glėby
- - -
Šį eilėraštį parašiau prieš ketverius metus, klausydama vandenyno, kai pajutau, kad atsiduoti - tai ne pasiduoti. Iliustraciją jam nupiešiau švelnią, gaivią, linguojančią. Antilopė gal būtų per tiesmukai? :)