Jaučiu Gyvenimą

09/04/2026

Gerai jaustis ir/ar gerai mokyti(s)?

Geriausia būtų, kad rinktis nereikėtų, bet... realybėje žongliruoti gera savijauta ir gerais pasiekimais vis tik tenka.

Galėčiau daug kalbėti apie psichologinės Mokytojo ir mokinio būsenos svarbą mokymosi procese - ir čia dalinuosi pirmuoju savo bandymu tai padaryti🤓👇 Kalbėjau ne viena, o jaukioj ir profesionalioj draugijoj. Jei aktualu - kviečiu paskaityti arba paklausyti audio formatu.

Dažnai manome, kad emocinis saugumas – tai tiesiog patyčių nebuvimas. Tačiau psichologė Monika Krikščikaitė pabrėžia kur kas gilesnį sluoksnį: tai laisvė jausti viską – ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį, pyktį ar netobulumą. Tai žinojimas, kad tave pastebės ir priims tokį, ...

09/02/2026

Kai „negaliu“ - ir yra tikroji priežastis.

Ne pasiteisinimas. Ne užmaskuotas „nenoriu“. Ir net ne tas atvejis, kai „reikia tik labiau pasistengti”.

Kartais tiesiog negaliu.

Pradėti ar pabaigti.
Judėti pirmyn arba sustoti.
(Pa)jausti ir (pa)veikti.

Priežastis - neaiški. Dėl to ir paralyžius - tikras.

Negaliu, net jei suprantu, kad dėl to viskas pasikeistų (į gera?).

Bejėgystė - tikras jausmas, tikra būsena. Kurią svarbu patirti - nuo pradžios iki pabaigos. Ji gali atsirasti dėl išorinių apribojimų, o taip pat - ir dėl vidinių gniaužtų.
Kaip ir paprastas, neišvengiamas žmogiškas ribotumas. Susidūrimas su tuo, kad negaliu pakeisti ne tik pasaulio, bet kartais - ir savęs bei savo pasaulėlio.

Vienareikšmiškai - tai slegiantis pojūtis.

Kai skubame jį nurašyti tinginystei ar pasirinkimui („negali, nes iš tikro tai nenori“) - ne tik neįvertiname to jausmo sudėtingumo. Dar svarbiau tampa tai, kad mes jo tiesiog neprisileidžiame. Per staigiai nukreipę save į ten, kur galiu, praleidžiame galimybę patirti reikalingą, net jeigu ir nemalonų, savo silpnumą. Kuris šiaip juk nieko blogo nereiškia. Tik primena - ne viskas ir/arba ne visada man aišku bei įveikiama.

Manau, kad tikrajame „negaliu“, tikrajame bejėgiškume, kurį pasiryžtame pilnai išgyventi - vis tiek kai kas vyksta. Girgždėdamos pradeda judėti mūsų vidinės dalys, kurios:

🤍didina suvokimą - kas aš esu ir nesu;
🤍sužadina gyvus jausmus (taip, sunkius, bet „informatyvius”) ir mokosi juos toleruoti;
🤍kuria vaizdinius, kas bus, jei pradėsiu galėti arba jei toliau negalėsiu. Ir juos matuojasi - nes kaip dar kitaip pasiruošti tam, ko nežinai?

Galiausiai tai priveda prie finišo - arba atsiradusių jėgų galėti, arba atsiradusių jėgų (su)žinoti - čia ne mano, štai kodėl negaliu. Gal tik kol kas, o gal ir niekada (negalėsiu).

Po tikruoju „negaliu“ visada yra sluoksnis kuriame vyksta tai, ko dar nematome.

Egzistuoja tikrai kaustanti baimė. Egzistuoja tikras nepajėgumas padaryti „elementarius” dalykus. Neveiksnumas įgyvendinti tai, ką lengvai įsivaizduoji.

Jeigu ne sava vidinė, tai išorės nulemta bejėgystė kažkada vis tiek atsiras.

Tegu egzistuoja negalėjimas. Kai negaliu ir nežinau, kodėl. Su mažiau kaltės ir graužaties. Su papildomu lašu kantrybės, nes „negaliu“ kartais yra tiesa, kurią tenka sunkiai perbristi. Ir tokiu vieninteliu keliu pasiekti „galiu“.

Padedu atrasti tai, ką vienumoje kartais sunku pamatyti – stiprybę išgyventi, galimybę augti ir galią kurti ateitį, nepaisant to, kas nutiko iki šiol

01/02/2026

Ryšys su savimi - tai tarsi vidinė savirūpos sistema. Teisingiausių atsakymų, geriausių galimybių ir tikro vidinio žinojimo "knyga", kurią skaityti ir perprasti - nuostabiai vertingas įgūdis.

Naujame tinklaraščio įraše kalbu apie tai, kaip veikia ryšys su savimi ir kas gyvenimo eigoje gali jį susilpninti?

Tai pirmoji dviejų dalių teksto dalis.
Kviečiu paskaityti ir pasitikrinti - kaip šiandien veikia ryšys su savimi? Ar visi ryšio kanalai transliuoja suprantamus signalus, kuriais galite pasitikėti?

Turėti stiprų ryšį su savimi - tai turėti garantuotą galimybę pasirūpinti savimi. Pirmoje straipsnio dalyje apie tai, kas yra ryšys su savimi bei dėl kokių priežasčių jis gali sutrūkinėti.

15/11/2025

Ką „veikiam“ psichologo kabinete?
Atsakyti ir paprasta, ir visai nepaprasta - nors jame susitinkame ne veikti, tačiau vyksmo mūsų bendrame buvime tikrai yra.

Kokio? 👇

30/10/2025

Įsikūrinėju Instagrame 🌚
Jei patogu - kviečiu užeiti, jei smalsu - susipažinti, o radus aktualių bendrumų - ir pasekti ✨

https://www.instagram.com/p/DQOlufpjBC9/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MzRlODBiNWFlZA==

13/10/2025

~JAUČIU GYVENIMĄ~
Kaip Tau tai skamba?

Man Jaučiu Gyvenimą - tai:

🔎Pažinti ir žinoti - kas manyje, apie mane, aplink mane. Tyrinėti savo vidinį pasaulį, kurti jo harmoniją bei ieškoti dermės su išore.

🪶(Pri)pažinti savitumą. Didžiausia gyvenimo vertė - jis mano. Todėl aš galiu būti savo laiko juostoj, gyventi savo ritmu, eidama savais keliais rinktis tik man skirtas patirtis. Jų dėka atrasti, jog stiprybė kyla ne iš nepalaužiamumo, bet iš ištikimybės sau.

🌝🌚Atsiverti nuolatiniam gyvenimo keitimuisi. Į gerą, į blogą. Su pradžiomis ir pabaigomis. Pildosi arba tuštėja. Mano siekis - judėti ir keistis kartu.

🕊️Tai mano laisvė ir mano atsakomybė. Laisvė būti tuo, kuo gimiau būti. Atsakomybė būti tuo, kuo renkuosi būti. Savo laisvėje ir savo atsakomybėje augu, veikiu, darau pasirinkimus ir suprantu jų prasmę.

-----------------------

⌛Mano Jaučiu Gyvenimą dar yra ir resursas dalintis.⏳

Aš - Jaučiu savo Gyvenimą. Dėl to esu visiškai tikra. Pasitikiu, jog galiu padėti ir kitam pajausti savo unikalų gyvenimą. Psichologo darbas, kurį pasirinkau - mano galimybė tai padaryti.

Prieiti. Pabūti. Atliepti. Sugrąžinti. Padėti ten, kur vienam per sudėtinga.
Tiems ir su tais, kurie pasirenka mane, kaip savo palydą.

Psichologinės konsultacijos - tai mano žinios, sinergijoje su atradimais, patirtimis bei viską įprasminančiu ir įgalinančiu tarpusavio santykiu.

Laukiu Žmogaus -
ieškančio, bet dar neatradusio;
pasimetusio, o gal tik stokojančio užtikrintumo;
to, kuris jau tvirtai žino, tik dar nesurado visų reikiamų jėgų;
bet kurio, turinčio tikrą, nuoširdų ketinimą - gyventi (ir jausti) SAVO gyvenimą.

Jaučiu Gyvenimą - apie ką tai būtų TAU?
Susisiekime - suprasti, pajausti ir kuo pilniausiai jį gyventi.

🖊️Galite rašyti man čia:

https://jauciugyvenima.lt/kontaktai
arba
pasiekti žinute per Jaučiu Gyvenimą paskyrą.

Susitikime gyvai Vilniuje (Centre) arba susiekime online iš bet kurios Jūsų vietos.

Monika.

Padedu atrasti tai, ką vienumoje kartais sunku pamatyti – stiprybę išgyventi, galimybę augti ir galią kurti ateitį, nepaisant to, kas nutiko iki šiol

09/10/2025

Iššūkis tyla 🕳

Pabūti be
ausinių
muzikos
podcasto
ekrano

Kodėl kartais tai visai sunku ir vengtina?
Gal dėl to, kad tada tenka girdėti save ir aplinką, kurioje esame?

Pritildžius išorę, pasigirsta mintys ir atsiveja emocijos - tos, kurios dabar garsiausios mūsų viduje. Bet ne tos, kurias siekiame sau susižadinti pasirinktu garsiniu fonu.

Vidinė muzika, podcastas ar video medžiaga - nebūtinai malonūs ausiai. Todėl nelengva susidurti su tyla. Ją išlaikyti. Joje išsilaikyti.

Tačiau tai, kas mumyse svarbiausia - anksčiau ar vėliau sukels triukšmą. Kai tik atsiras galimybė. Gal bemiegės nakties tyloje. Gal eilėje dienų "be jėgų ir nuotaikos". Kažkuriuo kanalu tai bus priverstinai išgirsta - ryškiu pojūčiu, įkyriomis mintimis, nepaleidžiančiais vaizdiniais ar net keistais nutikimais.

Tyloje vyksta akistata su vidine ir/ar išorine dabartimi. Galimu nepatogumu. Neabejotinu svarbumu.

Tyla atpalaiduoja tikrąsias įtampas, gydo, padeda atrasti ir suprasti. Tik tai tylai reikia minučių. Pakankamai. Jai reikia dėmesio - ne atlikusio nuo viso kito, o paskirto - pirmiau viso kito. Ir dar - šiek tiek mūsų jėgų ir atsidavimo mainais už jos ramybę.

Padovanokime sau papildomos tylos dienoje. Kad ir keletą minučių. Be ausinių, be muzikos, be svetimų vaizdų ir balsų.

Įveikę tylos iššūkį, priimkime ir jos dovaną 🕳