27/11/2021
Oksitocinas – žinduolių hormonas ir neurotransmiteris. Oksitocinas gausiai išsiskiria meilės žaidimų ir orgazmo metu abiejų lyčių atstovams. Jis veikia CNS sukeldamas dosnumą ir pasitikėjimą. Taip pat jis padeda atleisti ir pamiršti.
Oksitocinas išsiskiria ir nuo draugiško lytėjimo, sujungdamas žmones bei gyvūnus tarpusavyje, sukurdamas tarp jų emocinį ryšį. Tai vienas iš sveikiausių hormonų žmogui, sufleruojantis, jog sveikam žmogaus būviui ir laimei reikalingas prisilietimas. Kiekvienas yra patyręs gydantį apkabinimą su draugu, šeimos nariu, galbūt net nepažįstamu.
Tačiau kas, jeigu tokie santykiai yra... Toksiški?
Įsivaizduokite, jog esate zebras savanoje. Aplink jus - jūsų zebrų kaimenė. Jūs, visi zebrai, stovite kartu, o jus apsupę... medžiojantys liūtai.
Dabar įsivaizduokite, kad jūsų kaimenės nariai pradėjo jus Engti. Jeigu kiti zebrai pradės jus spardyti, stumdyti, bandyti išstumti iš savo grupės - ar jūs pasitrauksite iš kaimenės ir atsiskirsite būti vieni? Ne, jūs jų nieku gyvu nepaliksite. Todėl, kad galvosite, jog kad ir kas laukia už kaimenės ribų - yra baisiau nei tai, ką dabar patiriate. Tai yra oksitocino galia.
Mes linkę laikytis mums toksiškų dalykų tada, kai esame pasąmoningai įsitikinę, jog to netekimas turės baisesnes pasekmes nei tai, ką dabar patiriame. Tas pats ir, tarkime, kai žmonės mūsų gyvenime nepastovūs. Vieną kartą mes iš jų gauname ryšio, meilės ir supratimo. Kitą kartą - ne. Tačiau, kaip kad žiurkės eksperimentuose, mes lyg išprotėję vaikysimės to, ką kartą gavome, nors to nepastovumas mus ir žaloja. Nepastovus ir atitrūkstantis ryšys veikia žmogų lyg narkotikas. Ir dar labiau situaciją pablogina, jeigu pasąmoningai tikime, kad tai vienintelė mums prieinama santykių forma.
Kaip ir visi dalykai gyvenime, oksitocinas turi dvi puses. Štai kodėl visada patariama susilaikyti nuo artimo kontakto su žmonėmis, kurie nesuderinami, nuo sekso su nepažįstamais, kontakto su toksiškais partneriais, ir t.t.. Todėl, kad tai Sukabina, sulipdo viena kitai kenkiančias energijas. Hormonų poveikis yra labai dvipusiškas, kadangi iš dalies jie skirti užtikrinti mūsų dauginimąsi ir palaikyti sveikas mūsų biologines funkcijas, hormonai tarnauja kaip evoliucinė jėga; bet kadangi žmonės turi traumų - traukos dėsnis dažnai suveda su neidealiomis situacijomis, kuriose, nemokant teisingai susidoroti ir neturint aukštesnio suvokimo, hormonai gali veikti primityviai.
Oksitocino programavimas mus gali stumti į Evoliuciją per ryšio kūrimą - arba stabdyti mūsų dvasinę evoliuciją per nepastovumo arba nepagarbos tęstinį toleravimą. Ypač žmonės, kurie linkę būti motinomis teresėmis - dažnai turi traumų, dėl kurių pasąmoningai jaučia meilės trūkumą, ir todėl mato kitus lyg per rožinius akinius: pastebi gerąsias jų savybes, bet tuo pačiu ignoruoja arba numoja ranka į blogąsias. Visi prisimename, kaip vaikystėje, tėvams mus subaudus, mes nenustodavome jų mylėti ir nenustodavome nepaliaujamai trokšti su jais artumo. Taip yra todėl, kad Ryšys mums BŪTINAS: Svarbu tiesiog išmokti atskirti sveikas jo formas nuo nesveikų.
