Psichologė Vilma Tarasevičė

15/07/2025

Dvi skirtingos būsenos, kokybės, patirtys: BŪTI ir DARYTI.
DARYTI apima spręsti klausimus, vykdyti įsipareigojimus ar užduotis, kažką gerinti, optimizuoti.
BŪTI apima tik buvimą, pvz vaikštant po mišką neturim iš gamtos jokio lūkesčio į mus, pakanka tiesiog kvėpuoti.
Stresas, įtampa, perdegimas nutinka tuomet, kai laikas darymo būsenoje gerokai viršija laiką, praleistą buvimo būsenoje.

13/05/2025

Mokytis vaikščioti...

Vienas iš mano mokytojų (Heiner Steckel) pasakė, kad jei suaugusiam amžiuje tektų mokytis vaikščioti, greičiausiai niekada neišmoktume. Kodėl? Pajauskim...
- kiek gėdos tame procese būtų?
- kiek savigraužos, kaltinimų?
- kiek kartų norėtųsi nusispjauti ir mesti?
- kiek kartų persvarstytume, ar tikrai to reikia?
O galbūt energijos šiems svarstymams, priešinimuisi ir derėjimuisi suvartojam LYGIAI tiek, kiek reikia įgyvendinimui?
Galbūt dalykai pasidaro tik tie, kuriuos imi ir darai - tiesiog, viena pėda po kitos pėdos, ir vėl pėda... ir nepajunti galiausiai, kad nepaisant nerangių ar kreivų žingsnelių jau ir esi ten, kur nukreiptas buvo tavo žvilgsnis!

(Photo from
https://theinspiredtreehouse.com/ )

30/03/2025

Kodėl tiek kančios per gyvenimą patiriame, bandydami įtikti kitiems, bandydami pateisinti net labiausiai nerealistiškus lūkesčius?

Bijome emocijos. Bijome leisti kitam žmogui jausti emociją - NUSIVYLIMĄ (ir/ar susierzinimą, pyktį).

O galbūt jau galime paeksperimentuoti - LEISTI kitiems jausti nusivylimą? 🤔

Juk bandymas kontroliuoti kito jausmus - tai kaip bandymas kontroliuoti lietų, vėją, saulę...

12/02/2025

Tuos, kuriems galimybė klysti yra neegzistuojantis konceptas, viskas ko galima išmokyti - tai tik vykdyti instrukcijas.

30/11/2024

Jei neišmoksti džiaugtis sniegu, turi mažiau džiaugsmo gyvenime ir tokį patį kiekį sniego.


Foto: Leonid Ikan

31/10/2024

Meilė sau.
Dažnai meilė sau, rūpinimasis savimi siejamas su kažko sau DAVIMU. Bet ne mažiau svarbi meilės sau forma yra ribų išsigryninimas ir brėžimas.
Kaip vaiko gerbuvis didele dalim priklauso ne tik nuo to, ką tėvai duoda, bet ir kokias saugias ribas nubrėžia, taip ir mūsų fizinė ir emocinė sveikata priklauso nuo to, ko sau neduodam ar apribojam.
Jei paklaustume Meilės, kai priimame sprendimus:
- Ar meilė sau leidžia paimti dar vieną saldumyną šiandien?
- Ar meilė sau leidžia praleisti dar vieną pusvalandį naršant telefone?
- Ar meilė sau leidžia ilgai klausytis kaimynės skundų apie blogą orą?
- Ar meilė sau leidžia atidėlioti sportą?
- Ar meilė sau leidžia vidiniam kritikui plakti mane, jei nusibrėžtų ribų nepavyko išlaikyti?
Ribų sau išsigryninimas ir brėžimas apima ir priėmimą savęs kaip klystančio, kuris karts nuo karto tas ribas peržengs!

11/10/2024

Kalbėjomės su lrt.lt žurnaliste apie socialinius tinklus - ko juose siekiame, ką gauname ir kaip tai susiję su tėvų ir vaikų santykiais:

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kai kurie mėgsta ne tik naršyti, bet ir uoliai kelti savo asmeninį...

21/09/2024

"When life breaks you, it is because you are ready to be put back together differently.
Every piece of you that feels shattered is a piece that will find a new place, a new purpose, a new meaning.
Trust that the cracks are where the light gets in. And sometimes, in our brokenness, we find our greatest wholeness.
We find the courage to rebuild, to reimagine, to redefine what it means to be strong.

You are not broken; you are breaking through."


LT:
„Kai gyvenimas tave sulaužo, taip nutinka todėl, kad esi pasirengęs būti surinktas atgal kitu būdu.
Kiekviena tavo dalis, kuri jaučiasi sudužusi, yra dalis, kuri ras naują vietą, naują tikslą, naują prasmę.
Pasitikėk, kad įtrūkimai yra ten, kur patenka šviesa. Ir kartais savo sudužime atrandame didžiausią savo vientisumą.
Atrandame drąsos atstatyti, iš naujo įsivaizduoti, iš naujo apibrėžti, ką reiškia būti stipriam.

Tu ne sulaužytas, tu prasiveržime."

17/09/2024

Priežastis, kodėl draugai/artimieji nepalaiko Tavęs pokyčiuose - nes besikeisdamas Tu nužudai tokį save, prie kokio jie yra įpratę.
Galbūt tampi ne toks patogus. O galbūt šalia besikeičiančio Tavęs kitas jaučiasi nebepatogiai su savimi: nebėra gera būti tame, kame yra, bet per baisu imtis pokyčių. Ir Tavo pokytis tarsi baksnoja draugui/artimajam į jo vidinį konfliktą.

18/08/2024

Pokyčiai.
Kodėl dažnai užstringame ir neįgyvendiname norimų pokyčių iki galo?
Viena iš dažnų priežasčių - neištveriame 3-čio iš 4 etapų.
Kokio pokyčio besiektume - atsisakyti žalingo įpročio, įgyti norimą įgūdį, įveikti baimę ar kt, pereiname per 4 stadijas.
1 stadija: esu man žalingoje situacijoje (rūkau, nesportuoju, nedrįstu imtis naujos veiklos,..) ir kuo aktyviau tame būnu, tuo geriau jaučiuosi. Pvz. kuo daugiau vartoju alkoholio, tuo smagiau.
2 stadija: vis dar didinu vartojimą/buvimą, kuris žaloja, bet savijauta vis prastėja. Pvz. vis vengiu imtis to, ko noriu, bet ramybės jau ne daugėja, o mažėja. Arba didinu narkotikų dozę, bet savijauta vis blogėja.
3 stadija: nusprendžiu imtis POKYČIO! Nebebūnu žalojančioje situacijoje, bet savijauta bloga. Pvz. atsisakau alkoholio, pradedu sportuoti, o savijauta - nuovargis, irzlumas, raumenų skausmas ir t.t.
4 stadija: ilgą laiką nebesu žalojančioj situacijoj ir jaučiuosi puikiai!

Kad pasiektume 4 stadiją, turime išbūti pakankamą laiką sunkiausioje, t.y. 3 stadijoje. Joje krenta mūsų motyvacija, nes dopamino (malonumų hormono) iš "vartojimo" nebegauname, o atpildas per gerą savijautą dar neatkeliavo. Tada ir imame užduoti sau klausimus: kam kankinuosi, jei vis tiek blogai jaučiuosi?
Dažnas iš mūsų tokiu momentu grįžta į antrą stadiją.

Deja grįžti į pirmąją, kur "vartoju ir jaučiuosi gerai" neįmanoma. Norint jaustis gerai, teks praeiti pokyčių tunelį iki galo.

26/07/2024

Nerimas.
Į savo emocijas ir kūno būsenas paprastai reaguojame taip, kaip reagavo į jas, kai buvome maži.
Į nerimą dažnai reaguojame:
- ignoravimu, bandymu išstumti, nejausti;
- suirzimu, pykčiu;
- bandymu "įsiteigti", duodant jam viską, ko jis prašo.
Tai primena, kai pasimetę, išsigandę tėvai į vaiko isteriją reaguoja arba pykčiu, ignoravimu, arba bandymu greitai išpildyti visus įgeidžius.
Kaip mes pildom nerimo įgeidžius? Nerimas dažnai "šokdina" mus
- daryti dalykus greičiau;
- spręsti ir kontroliuoti visko daugiau;
- analizuoti ir pergalvoti visus įmanomus scenarijus išsamiau.
Ar tada atsiranda geidžiama ramybė? Atvirkščiai - kaip ir mažas vaikas, kūnas ima jaustis itin nesaugiai, nes suaugusioji dalis pildo tuos prašymus iš pasimetimo ir bejėgiškumo.

O ko iš tiesų nerimui tuo metu reikia? Paprasčiausio "prisėdimo šalia":
- įvardinimo "matau tave",
- kelių ramių įkvėpimų ir ilgesnių iškvėpimų,
- leidimo jam būti, erdvės kūne suteikimo.

Photo: Kids Summit.

18/07/2024

Ar bandydami sukontroliuoti daugelį dalykų, tikitės jog pavykus pajusite džiaugsmą?
Ar nustembate, kad net sėkmingiausio rezultato atveju džiaugsmo nėra?
Tai, ką, mano manymu, geriausiu atveju įmanoma patirti viską sėkmingai sukontroliavus - tai palengvėjimą.

O džiaugsmui reikia erdvės nutikti staigmenai.