Inga Saukienė - patyriminė terapija ir mokymai

21/04/2026

REIKIA JŪSŲ PAGALBOS! 🙏

Ieškau sodybos 10 dienų Neuroedukatorių mokymams, kuri erdviai talpintų iki 10 žmonių. Mokymai vyks rugsėjį.

Jei esate kažkur buvę edukaciniuose renginiuose, kur jums patiko, ar patys turite tokią erdvę, būsiu labai dėkinga už pasidalinimus.

Nuotrauka iš buvusių mokymų🙂

19/04/2026

Radijo laidoje kalbėjome apie dažniausius mitus, kuriuos susikuriame apie emocijas👉

Santykyje su emocijomis pastebiu kelias tendencijas.

🔹 PIRMOJI – emocijos painiojamos su mintimis.
Į klausimą „ką jauti?“ dažnai atsakoma taip:
– jaučiu, kad manęs nevertina
– jaučiu, kad mane ignoruoja
– jaučiu, kad esu nereikalingas

Visais šiais atvejais įvardijama ne emocija, o automatinė mintis (interpretacija apie situaciją).

🔸 Išverskime į emocijų kalbą:
– „manęs nevertina“ → jaučiu nusivylimą, liūdesį, kartais gėdą ar susierzinimą
– „mane ignoruoja“ → jaučiu liūdesį, pyktį, vienišumą
– „esu nereikalingas“ → jaučiu liūdesį, bejėgiškumą, atstūmimo skausmą

Šis skirtumas nėra formalus. Kol kalbame mintimis – liekame galvoje. Kai įvardijame emociją – atsiranda galimybė ją išjausti ir reguliuoti.

🔹 ANTROJI tendencija – emocijų baimė.

Pradedame bijoti ne tik situacijų, bet ir pačių savo reakcijų:
– bijome jausti baimę
– jaučiame kaltę dėl pykčio
– kartais net gėdą dėl džiaugsmo

Taip yra todėl, kad emocijos susiejamos su savęs vertinimu. Iš jų darome išvadą:
„jei jaučiu pyktį – vadinasi, esu blogas“
„jei bijau – esu silpnas“

⚠️ Tačiau emocija nėra pasirinkimas.
Tai automatinė nervų sistemos reakcija į dirgiklį. Ji atsiranda greičiau nei mintis ir nepriklauso nuo mūsų valios.

Ji neapibrėžia mūsų kaip žmogaus. Mus apibrėžia tai, ką su ja darome.

🎙️ Apie tai ir dar daugiau emocijų tema – mūsų pokalbyje su Joana Cironkaitė radijo laidoje „Renkuosi sutarti“.

Laidos įrašas: https://www.marijosradijas.lt/transliacijos/333001-2026-04-17-17-20-renkuosi-sutarti.html

29/03/2026

Mes taip įsisukame į kasdienybę, kad pametame savo prioritetus. Pradedame tikėti, jog ilsėtis galime sau leisti tik tada, kai atliksime visus darbus – kurie, realiai, niekada nesibaigia.

Taip funkcijos, kurias atliekame, tampa svarbesnės už mus pačius.

Mums netrūksta laiko gyvenimui. Mums trūksta jausmo, kad savo gyvenime svarbiausias žmogus esu aš pats.

O tam, kad turėtume jėgų ne tik atlikti funkcijas, bet ir džiaugtis tuo, ką darome, būtina rūpintis savo resursais❤

23/03/2026

Ar tikrai "darbas" su savimi visada turi būti sunkus ir skausmingas?

Ar tikrai pokytį suteikiantys metodai turi būti sudėtingi?
Savo kelio pradžioje ir aš tuo tikėjau, bet tiek per savo, tiek per savo klientų patirtį įsitikinau, kad daug metodų tokie paprasti ir taip lengvai mums prieinami, kad apie juos net nepagalvojame.

O sparčiausias augimas vyksta meilės, palaikymo ir saugumo erdvėje.

Kai apjungiame kūną ir judesį, vaizduotę ir spalvas, savęs tyrinėjimo procesas įgauna lengvumo.

23/03/2026

Ar tikrai "darbas" su savimi visada turi būti sunkus ir skausmingas?

Ar tikrai pokytį suteikiantys metodai turi būti sudėtingi?

Savo kelio pradžioje ir aš tuo tikėjau, bet tiek per savo, tiek per savo klientų patirtį įsitikinau, kad daug metodų tokie paprasti ir taip lengvai mums prieinami, kad apie juos net nepagalvojame.

O sparčiausias augimas vyksta meilės, palaikymo ir saugumo erdvėje.

Kai apjungiame kūną ir judesį, vaizduotę ir spalvas, savęs tyrinėjimo procesas įgauna lengvumo.

16/03/2026

NEGALIU AR NENORIU?

Dažnai sakome: noriu, bet negaliu, neturiu laiko, nėra galimybių, aplinkybės nesusidėlioja.

Tačiau neurofiziologijos tyrimai jau prieš kelis dešimtmečius parodė paprastą dalyką: žmogaus smegenys nedaro nieko, ko mes nenorime. Jei kažką darome – vadinasi, kad ir netiesiogiai, to norime.

Pavyzdžiui, galbūt norėtume 360 dienų per metus atostogauti, tačiau kiekvieną rytą keliamės ir einame į darbą. Sakome – reikia.
Tačiau dažnai tai yra saviapgaulė.

Mes renkamės darbą todėl, kad finansinis saugumas mums yra svarbesnis nei galimybė leisti laiką maloniai, bet be pajamų. Vadinasi, šiuo atveju darbas yra svarbesnis už malonumą. Čia suveikia atidėto malonumo principas – mes norime dirbti dabar, kad turėtume komfortą vėliau.

Tas pats principas veikia daugelyje gyvenimo situacijų:
mes nuolat renkamės tai, kas mums tuo momentu yra svarbiau.
Tad gal verta susigrąžinti aplinkai atiduotą atsakomybę už savo gyvenimą ir sprendimus? Pabandykite pakeisti:

• Reikia → renkuosi
• Negaliu → nenoriu (nes renkuosi kažką kita)

Toks aiškumas dažnai išlaisvina labai daug vidinės energijos.
Tuo dar kartą įsitikinome šį savaitgalį praktiniame Resursų seminare, kuriame, be kitų dalykų, mokėmės sąmoningai sakyti „taip“ ir „ne“ – ir vadinti dalykus jų tikraisiais vardais.

Ačiū paslaugos Druskininkų savivaldybės šeimoms (https://www.facebook.com/dspcentras) komandai už kvietimą pasidalinti savo žiniomis ir prasmingą šviečiamąją iniciatyvą. Labai svarbu, kad tokios erdvės žmonėms atsiranda. Jūs nuostabios!🙏❤️

Dėkoju Agnė Černiauskaitė už nuotraukas🙏❤️

04/03/2026

✨Puiki galimybė Druskininkų krašte gyvenantiems NEMOKAMAI sudalyvauti mano seminare apie VIDINIUS RESURSUS, kurie mums būtini, kad galėtume kokybiškai gyventi, jaustume gyvenime atramą, turėtume energijos svajoti ir siekti savo svajonių bei tikslų.

🌿O štai Vilniuje vykusio šia tema seminaro atgarsiai:

„Išeinu su didele viltimi, kad galiu keisti įsisenėjusias savo reakcijas. Pradėsiu naują savistabos kelią su kalbiniais kodais ir judesio terapija.“
— Ieva

„Buvo labai įdomi patirtis – gausa veiklų per kūną, kurios leido naujai pažvelgti į situacijas, žmones. Gera išsinešti instrukcijas į kasdienybę, kaip stabtelti, įsižeminti, sulėtėti.“
— Aistė

„Tikrai naudosiu išmoktas praktikas, nes jau nuo vieno karto kūnas jaučiasi atsipalaidavęs, pasikrovęs energija, pailsėjęs.“
— Loreta

„Išeinu daug lengvesnė.“
— Sonata

„Daug praktinių užduočių, kaip įsižeminti, surasti vidinius resursus, konstruktyviai įveikti nerimą, pyktį.“
— Rūta

Registracija BAIGTA

⚡Grupinė konsultacija "Kaip išeiti iš įtampos ir nerimo?"

Pokytis neprasideda nuo dar didesnių pastangų. Jis prasideda nuo vidinių resursų.

🧠 Juos išsekina nuolatinė kova mūsų galvoje.
Vienas balsas nori gyventi lengviau, laisviau, prasmingiau.
Kitas kartoja „reikia“ – spaudžia, kontroliuoja, kritikuoja.
Tai sekina, todėl net paprasti dalykai tampa sunkūs. Atsiranda atidėliojimas ir užstrigimo jausmas. Gyvenimas susitraukia iki išgyvenimo.

Tu nori pokyčio, bet kartu bijai jo kainos.
📍 Kovo 14 d. 9.30-15.00 val. Druskininkuose grupinėje konsultacijoje dirbsime su tuo, kas leidžia realiai pajudėti iš vietos. Tu išmoksi:
– greičiau atpažinti, kas tave stabdo;
– atkurti energiją, kai ji krenta;
– priimti sprendimus be savęs spaudimo.

🧰 Tai konkretūs, kasdienybėje pritaikomi įrankiai realiam pokyčiui.
👉Vietų skaičius ribotas iki 15 dalyvių.
☎️ Registracija BAIGTA.
✅ Seminaras NEMOKAMAS.

Grupinę konsultaciją veda Inga Saukienė – sveikatos mokslų magistrė, neuroedukatorė ir neuropraktikė, Marijos Mendelės-Leliugienės neuroedukacijos mokyklos lektorė, šokio-judesio terapeutė (VU Medicinos fakultetas), Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijos narė, integruotos kūno ir judesio terapijos praktikė (Institute for Integrative Bodywork & Movement Therapy).

Daugiau informacijos dėl kompleksinių paslaugų kviečiame kreiptis į Druskininkų šeimos paramos centrą (Veisiejų g.17, II a., Druskininkai, +370 611 32859, dspcentras@gmail.com).
Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ Nr. 07-007-P-0001 finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.

02/03/2026

PAPRASTI BŪDAI PASIJUSTI SAUGIAI

🔹Šį savaitgalį vedžiau seminarą, kuriame mokėmės, kaip susigrąžinti saugumo jausmą ir vidinius resursus.

☘️Dalyves labiausiai nustebino tai, kad atkurti energiją gali būti taip paprasta ir lengvai pritaikoma kasdienybėje.

Mes dažnai bandome saugumą susikurti mintimis. Galvojame racionaliai, raminame save logika. Tačiau emocijos mums rodo, kad tai neveikia.

● Tikrasis saugumas gyvena kūne. Tai mumyse užkoduota evoliucijos proceso.

→ Todėl – tik tada, kai į mąstymo ir jausmų procesą įtraukiame kūną, atsiranda reali galimybė atkurti vidinius resursus.

1️⃣ Pavyzdžiui, užtenka keletą minučių pabūti save apkabinus geranoriškame ryšyje su savimi ar prisimenant malonų prisiminimą – būsena akimirksniu keičiasi.

2️⃣ Kitas būdas – viena ranka ant širdies zonos, kita – ant pilvo. Būnant dėmesiu su prisilietimu kelias minutes, autonominė nervų sistema pereina į ramybės režimą. Šį pratimą ypač tinka daryti prieš miegą, jei sunku užmigti.

3️⃣ Trečias būdas – kai kyla nerimas ar pasimetimas, nukeliauti dėmesiu į pėdas, pajusti jų sukibimą su paviršiumi, tarsi pėdos būtų suaugusios su juo. Įsižeminus kūnu, stabilizuojasi ir mūsų psichika.
Šiuos paprastus būdus galite pritaikyti ir patys.

✨O štai kuo dalyvės pasidalino po praktikų dienos:

„Išeinu su didele viltimi, kad galiu keisti įsisenėjusias savo reakcijas. Pradėsiu naują savistabos kelią su kalbiniais kodais ir judesio terapija.“
— Ieva

„Buvo labai įdomi patirtis – gausa veiklų per kūną, kurios leido naujai pažvelgti į situacijas, žmones. Gera išsinešti instrukcijas į kasdienybę, kaip stabtelti, įsižeminti, sulėtėti.“
— Aistė

„Tikrai naudosiu išmoktas praktikas, nes jau nuo vieno karto kūnas jaučiasi atsipalaidavęs, pasikrovęs energija, pailsėjęs.“
— Loreta

„Išeinu daug lengvesnė.“
— Sonata

27/02/2026

26/02/2026

3 BŪDAI PASAKYTI TAIP, NE ir GALBŪT

Ar pastebėjai, kad tą patį TAIP arba NE skirtingose būsenose sakai iš skirtingos vietos savyje?

Siūlau paeksperimentuoti įsijausk per pojūčius ir emocijas į šias tris būsenas.

1. Iš SIMPATINĖS nervų sistemos (mobilizacijos).
Kai dominuoja įtampa, nerimas, „kovok arba bėk“ režimas.

Kaip sakai NE iš šios būsenos?
Kiek jame yra skubos, aštrumo, gynybos arba agresijos?

kaip sakai TAIP?
Ar tai laisvas pasirinkimas, ar reakcija į spaudimą?
Ar jauti, kad „reikia“, „privalau“, „neturiu pasirinkimo“?
Ar jauti, kad viduje lieka nemalonus jausmas, kad meluoji?

Kai bijai pasakyti NE arba TAIP, išsprūsta žodis GALBŪT. Pajausk, kiek tavyje nerimo – tu jau ir pats nebežinai, ko nori.
GALBŪT dažnai reiškia vidinį konfliktą – aktyvuota sistema, bet nėra aiškumo.

2. Iš DORSALINĖS nervų sistemos (atsitraukimo)
Kai jautiesi pavargęs, atsitraukęs, emociškai nutolęs.

Kaip tuomet sakai NE?
Ar tai aiški riba, ar atsiribojimas nuo situacijos?
Gal sakai NE, nes tiesiog pavargai, neturi jėgų norėti ar ką nors keisti, tik nori tave visi paliktų ramybėje? Nes šią akimirką tau visiškai nerūpi, kas bus?

O kodėl sakai TAIP? Ar tik tam, kad viskas greičiau pasibaigtų?
Sakai ne iš pasirinkimo, o iš energijos stokos.

GALBŪT šioje būsenoje gali reikšti sustingimą –
kai sumažėja energija sprendimui.
Tai apsauginė imobilizacija, o ne sąmoningas apsisprendimas.

3. Iš ventralinės nervų sistemos (saugumo ir ryšio).
Kai jautiesi pakankamai saugus ir gebantis susireguliuoti.

NE tuomet nereiškia kovos ar santykio nutraukimo.
Tai ramus ribos brėžimas – be baimės, kaltės ir agresijos.

TAIP – apie galimybę rinktis. Be spaudimo ir įrodinėjimo.

GALBŪT gali reikšti tyrinėjimą – atvirumą procesui. Iš esmės tai TAIP naujoms galimybėms.

Vasario 28 d. gyvame seminare Vilniuje mokysimės atpažinti savo būseną ir kurti ventralinės reguliacijos resursus, kad suvaldytume nerimą ir įtampą, atkurtume savo energijos lygį ir įgautume daugiau aiškumo.

Liko 4 vietos.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1043355271695678

25/02/2026

Resursai mums būtini, kad svajotume, norėtume, siektume savo tikslų. Tačiau dažnai tai, ką vadiname resursais, yra išgyvenimo strategijos arba pasąmonės programos.

Vasario 28 d. tyrinėsime šią temą praktiškai. Liko 4 vietos!

Daugiau informacijos: https://facebook.com/events/s/praktinis-seminaras-kaip-issil/1043355271695678/

17/02/2026

AR SUTINKI GYVENTI?
AR TIKRAI SUTINKI GYVENTI?

Ne teoriškai. Ne „taip, žinoma“.
O iš tikrųjų.

🧠 Asmeninėse konsultacijose taikydama neuroedukacinius žodinius kodus labai dažnai aptinku pasipriešinimą gyvenimui. Ne atvirą. Tylų. Užmaskuotą mintimis apie tai, kaip turėjo būti.

Kaip jis kyla?

„Noriu, kad vakar būtų buvę kitaip.“
Pažįstama būsena?

Jei sąžiningai stebėtum savo mintis, pamatytum, kiek daug jose pasipriešinimo tam, kas jau įvyko. Ir būtent iš čia kyla vidiniai konfliktai – nusivylimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis, neteisybės jausmas, nuoskauda, kaltė.

Konfliktas atsiranda ne dėl to, kas įvyko, bet dėl to, kad atstumiame tikrovę, jei ji neatitinka lūkesčių. Galvoje kuriame scenarijus – kaip galėjo, turėjo ar galėtų būti. Gyvename praeityje arba ateityje, bet ne dabartyje.

🎭 Persikeliame į galvoje kuriamus paveiksliukus ir nebegyvename realaus gyvenimo, nes jis „ne toks“.
Daug lūkesčių – daug skausmo.

Ilgainiui tai tampa norma, kurią ir vadiname gyvenimu. Todėl teiginys „Aš renkuosi gyventi“ nėra savaime suprantama frazė. Tai pasirinkimas, reikalaujantis sąmoningumo ir nuoseklaus vidinio darbo.

🔎 KAIP PASITIKRINTI?

Atsisėsk tiesiai – rankos ir kojos nesukryžiuotos. Akys atmerktos. Žvilgsnis tiesiai prieš save – minkštas, išfokusuotas. Stebėk, kad žvilgsnis nekiltų į viršų ir nesileistų žemyn. Pajausk kūną – svorį, atramą, pojūčius, iš kurių supranti, kad sėdi.

Garsiai arba pusbalsiu, ramiai ir neutraliai ištark:
„Aš, (tavo vardas), čia ir dabar renkuosi gyventi.“

👁 Stebėk kūno reakcijas.
✨ Komfortiški pojūčiai – šiluma, lengvumas, noras išsitiesti, atverti krūtinę, daugiau erdvės joje.
⚡ Diskomfortiški pojūčiai – spaudimas, silpnumas, pykinimas, skausmas, nerimastingumas, dilgčiojimas.

Komfortas rodo, kad pasąmonė su teiginiu sutinka. Diskomfortas – kad joje gali būti neigiamų įsitikinimų apie gyvenimą (pvz., „gyvenimas yra sunkus“, „gyvenimas yra kančia“, „kodėl gimiau šioje šeimoje“ ir pan.).

Jei kūnas visiškai nereaguoja, tai gali rodyti atsijungimą (disociaciją) nuo frazės – mintis nėra integruota.

Jei diskomfortas labai stiprus, vietoje „renkuosi“ pabandyk: „turiu teisę“, „leidžiu sau“, „galiu“.

📌 Jei nori giliau susipažinti su neuroedukaciniais įrankiais ir jų taikymu:

• 📍 Vasario 28 d. Vilniuje vyks gyvas seminaras:
https://www.facebook.com/events/1043355271695678

• 📍 Balandžio 18–27 d. Utenoje – I lygmens Neuroedukatorių mokymai, kuriuose įgysi žinių ir praktikos, kaip taikyti šiuos metodus tiek sau, tiek dirbant su kitais:
https://www.facebook.com/events/2516275995436073/