Inga Saukienė - patyriminė terapija ir mokymai

01/02/2026

KAIP ŽODŽIAI SUSIJĘ SU DNR

Žodis tiesiogiai susijęs su mūsų DNR. Yra mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad mąstymas vyksta per smegenų neuronų chromosomas – tai ir sudėtingas biocheminis procesas, ir fizikinis elektromagnetinių bangų spektras.

Būtent todėl žodis toks paveikus.

Per žodį galime užsikrėsti nerimu, įtampa, baime, o galime patirti džiaugsmą, laimę, motyvaciją. Tai reiškia, kad mūsų genai suvokia ir atsimena. Mokslininkai sako, kad jie „girdi“ mūsų žodžius – nors ir kitu būdu nei mūsų sąmoningoji dalis.

Tai akivaizdžiai rodo ir eksperimentai su augalais. Lingvistinę genetiką vystęs mokslininkas Petras Gariajevas vienoje savo paskaitoje pasidalino, kaip jo kolega mokslininkas ilgai bandė selekcijos būdu pakeisti kaktuso išvaizdą – kad jis neturėtų spyglių. Nesėkmingai. Praradęs viltį, jis suirzęs pradėjo augalą įkalbinėti jų atsisakyti. Sutapimas ar ne, nuo to karto naujuose ūgliukuose spygliai iš tiesų pradėjo nykti🙂

Kiti tyrėjai mintimis „programavo“ augalus keisti lapų formą – ir tai pavykdavo.

Štai ką gali mūsų sąmonė. Todėl verta labai atidžiai stebėti savo vidinį dialogą, kuris tiesiogiai veikia mūsų fizinį kūną.

„Neįmanoma“, „beviltiška“, „ne man“, „dar ne laikas“, „aš nemoku“, „idiotas“, „kvaiša“, „per brangu“, „aš ne autoritetas“, „man vis tiek nepavyks“, „aš nebepasikeisiu“ – tai ne tušti žodžiai. Jie programuoja mūsų būseną ir sprendimus. Neuroedukacijoje jie vadinami žodžiais griovėjais.

Stebėkite, kaip kalbate su savimi, ir susidarykite savo sąrašą. O save programuokite sąmoningai tuo, ką renkatės. Pavyzdžiui:

– Aš (vardas) galiu / leidžiu sau / turiu teisę gyventi orų gyvenimą.
– Aš (vardas) galiu mylėti ir būti mylima (-as).
– Aš (vardas) leidžiu sau priimti kitų meilę.
– Aš (vardas) renkuosi save priimti tokią (-į), kokia (-is) esu.
– Aš (vardas) čia ir dabar renkuosi gyventi savo gyvenimą, mąstyti savo mintis, jausti savo jausmus ir prisiimti atsakomybę tik už savo sprendimus.
– Jūsų teiginys pagal šią schemą.

Neuroedukacijoje tai vadinama žodiniais kodais. Juos svarbu tarti sąmoningai – visu kūnu, stebint pojūčius: kūnas susitraukia ar plečiasi, kyla nerimas ar atsiranda daugiau erdvės, šilumos, ramybės.

Jei pojūčiai diskomfortiški, tai rodo, kad turite priešingus giluminius įsitikinimus nei teiginys. Pratinkite savo kūną ir pasąmonę prie naujų teiginių palaipsniui, be prievartos sau.

31/01/2026

Jeigu ieškai įrankių gilesniam pokyčiui ir realios vidinei transformacijai – šie mokymai yra apie tai. Gautus įgūdžius pritaikysi tiek sau, tiek kitiems.

Prieš daug metų aš pati visiškai atsitiktinai atsidūriau intensyviuose neuroedukatorių mokymuose. Tuo metu dar nesupratau, kokį ilgalaikį pokytį jie pradės mano gyvenime.

Per tas 10 mokymų dienų buvo visko – vidinių pasipriešinimų, skausmo, atsivėrimo ir gilaus dėkingumo. Kiekvieną dieną vis labiau plėtėsi suvokimas apie save, savo vidinius procesus ir tai, kaip jie veikia kasdienį gyvenimą.

Būtent ši patirtis tapo pagrindu tam, kuo šiandien esu ir ką veikiu. Neuroedukacija tapo mano terapinio ir edukacinio darbo pamatu – metodai, kurie padeda žmonėms net giliausiose krizėse, kai kiti būdai nebeveikia.

🎓 Jau keletą metų ruošiu naujus šios metodikos specialistus Neuroedukatorių mokymuose.
Jie skirti tiek norintiems taikyti neuroedukacinius metodus sau ir artimiesiems, tiek siekiantiems plėsti profesines kompetencijas, persikvalifikuoti ar pradėti naują veiklos kryptį.

📄 Mokymai registruoti Neformaliojo švietimo sistemos registre, o juos baigusiems suteikiama licencija taikyti metodiką profesionalioje veikloje.
📅 Nauja grupė – balandžio 17–28 d.

📌 Neuroedukacija jungia smegenų plastiškumo, emocinės atminties ir nervų sistemos veikimo principus su patirtiniais metodais, leidžiančiais kryptingai keisti vidinius procesus.

🧠 Šios krypties pagrindu susiformavo 5D sveikatinimo koncepcija, apimanti:
– mąstymo ir požiūrio korekciją,
– vidinių procesų perprogramavimą,
– praleistų galimybių kompensavimą.

🧭 Tai metodika, daugiau nei 20 metų nuosekliai taikyta realiame darbe su žmonėmis ir orientuota į ilgalaikį pokytį.

👥 Mokymai grindžiami patirtine praktika. Darbas vyksta nedidelėje, iki 10 dalyvių grupėje, todėl mokymasis yra individualizuotas ir gilus.

➡️ Daugiau informacijos – per nuorodą.

25/01/2026

Menas mums padeda apjungti širdį ir protą. Dėl šio tikslo metų metus darome įvairiausias praktikas ir pamirštame, kad tam reikia tiesiog leisti sau pajusti vidinį saugumą.

Kai kuo nors grožimės, nuostabos jausme atsiveria širdis, o protas natūraliai nurimsta❤️

18/01/2026

Mes dažnai nesusimąstome, kaip smarkiai patys išsekiname savo resursus. Energija grįžta per sąžiningą kontaktą su savimi,
per leidimą sau jausti, per sprendimus, kurie atitinka vidinę tiesą.

Kai nebekovojame su savimi, atsiranda jėgos gyventi.

12/01/2026

Netikėtas susitikimas tyrinėjant žiemos pasaką❤️

30/12/2025

Tokio vaizdo išvažiavusi iš Vilniaus nesitikėjau❤️

26/12/2025

Tamsoje šviečiančios lemputės turbūt turėjo tokį patį stebuklingą poveikį žmogui nuo tada, kai jos atsirado❤️

24/12/2025

Mes esame socialinės būtybės ir mums būtinas kitų žmonių palaikymas, todėl mums labai svarbus priklausymas bendruomenei. Kai mes nuoširdžiai džiaugiamės vieni kitų sėkme, kai leidžiame šalia savęs jiems būti savimi, drąsiname vieni kitus, bet nemeluojame, mesne tik kartu augame, bet ir daug daugiau nuveikiame savo gyvenimui, kitiems žmonėms, pasauliui...

19/12/2025

EMOCIJŲ SLOPINIMAS IR MARŠRUTAI 🛤️

Klientai manęs dažnai klausia, ką reiškia slopinti emocijas, ypač tie, kurių viduje verda aktyvios emocinės dramos. Jiems atrodo, kad jie kaip tik ne slopina, o jas per daug išreiškia. Tačiau mes visi slopiname emocijas, tik skirtingu būdu.

Svarbu suprasti, kad emocijos trunka trumpai, vidutiniškai iki 2 minučių. Taip pat svarbu suprasti, kad emocijos labai dinamiškos ir natūraliai pereina iš vienos į kitą 🔁 Dėl to pirminė emocija, iš kurios išsivysto visa grandinė, gali būti „uždengiama“, o mes jos nespėjame įsisąmoninti.

❗Mes suvokiame stipriausią arba paskutinę grandinės emociją, bet ne tą, nuo kurios viskas prasidėjo. Tai išmokta psichikos savireguliacijos strategija, dažnai susiformavusi ankstyvoje vaikystėje.

Pavyzdžiui, kyla pyktis – aiškus impulsas, susijęs su ribomis. Kadangi jis „nepriimtinas“, greitai virsta kalte. Pasibjaurėjimas taip pat gali akimirksniu pereiti į pyktį ir likti neatpažintas, palikdamas tik beprasmį dirglumą.

Baimė gali pereiti į nerimą, gėda – į liūdesį, liūdesys – į emocinę tuštumą.

Nuostaba, priklausomai nuo jos objekto, gali lengvai virsti džiaugsmu, baime arba pykčiu, džiaugsmas – gėda („manęs per daug“).

❗Neatpažinta, neišjausta emocija neužbaigia savo ciklo ir lieka fonu – įtampa, nuovargiu, nerimu.

Būtent todėl su klientais mokomės pirmiausia nebijoti emocijų, suvokti jų paskirtį ir prasmę, o tada atpažinti pirminę, neįsisąmonintą savo nepatogios būsenos emociją, kad išsilaisvintų kūne užspausta energija, o į širdį grįžtų vidinis susitaikymas. 💖

❗Neskirstydami jų į geras ir blogas, palaipsniui atkuriame saugų santykį su savo jausmais. Tai leidžia emocijoms judėti, transformuotis ir pasibaigti, neužstrigus kūne. Tai būtina emocinės higienos ir emocinės bei fizinės sveikatos sąlyga. ✨

Nuotraukoje – vienas iš metodų, padedančių pažinti savo emocijų maršrutus ir juos plėsti, atsineštas iš A. Giršono mokomojo šokio-judesio terapijos seminaro. Vidinį emocijų maršrutų žemėlapį perkeliame į fizinę erdvę. 🙂

❗Balandžio 18-27 d. vesiu pirmo lygmens neuroedukatorių mokymus, kuriuose per savo patirtį mokysimės efektyvių emocinės ir minčių higienos būdų. Daugiau informacijos – čia: https://www.facebook.com/events/2516275995436073

16/12/2025

Kviečiame į pirmo lygmens neuroedukatorių mokymus pagal unikalią NEM metodiką!

📌Neuroedukacija jungia smegenų plastiškumo, emocinės atminties ir nervų sistemos veikimo principus su patirtiniais metodais, leidžiančiais kryptingai keisti vidinius procesus.

Šios krypties pagrindu, remiantis naujausiais neuromokslų tyrimais, susiformavo 5D sveikatinimo koncepcija, apimanti tris moksliškai pagrįstas kryptis:
– mąstymo ir požiūrio korekciją,
– vidinių procesų perprogramavimą,
– praleistų galimybių kompensavimą.

🧭Tai metodika, kuri per daugiau nei 20 metų praktinio taikymo buvo nuosekliai tikrinama realiame darbe su žmonėmis ir orientuota į ilgalaikį pokytį.

Mokymai grindžiami patirtine praktika – didžioji jų dalis skiriama realiam metodų taikymui.

Darbas vyksta nedidelėje, iki 10 dalyvių grupėje, todėl mokymasis yra individualizuotas ir leidžia giliai įsisavinti metodiką ☘️

‼️Mokymai skirti tiems, kurie nori:
• plėsti profesines kompetencijas,
• persikvalifikuoti ir pradėti naują veiklos kryptį,
• išmokti patikrintų metodų asmeniniam naudojimui.

➡️ Daugiau informacijos ir registracija - per nuorodą.

06/10/2025

KAIP REAGUOJI Į SAVO PYKTĮ?

Su pykčiu, ko gera, turime labiausiai komplikuotą santykį iš visų emocijų. Mes dažniausiai nežinome, ką su juo daryti – slopinti ar išlieti. Priklausomai nuo vaikystės patirčių, mes bijome pykti, pykdami jaučiame kaltę arba nesugebame jo kontroliuoti. Tuomet pasipila skaudinantys žodžiai, trankomos durys ar dūžta lėkštės.

Tokią galią pyktis turi pirmiausia todėl, kad jis susijęs su mūsų vaikystės žaizdomis ir trauminėmis patirtimis.

Pavyzdžiui, kai vaikystėje negalėjome išreikšti pykčio dėl tėvų elgesio, emocinis krūvis pasilieka kūne. Vėliau, kai susiduriame su panašiomis situacijomis – kai mus atstumia, žemina ar negirdi – ne tik šis krūvis suaktyvėja, bet ir prisideda naujo krūvio – vyksta kaupiamasis efektas. Galiausiai pykčio amplitudė tampa tokia didelė, kad emocijos nebesuvaldome: pyktis tampa neadekvatus situacijai.

Štai paprastas pavyzdys.

Vyras, vaikystėje patyręs fizinį smurtą ir pažeminimą iš tėvo, dar būdamas vaikas nusprendė: „Kai užaugsiu, apsiginsiu taip, kad manęs niekas daugiau nepalies.“ Tėvo jau nebėra, tačiau kai žmona jam priekaištauja, užsidega pažeminimo lemputė – jis puola, kad apsigintų. „Aš nieko negaliu padaryti, tai įvyksta akimirksniu“, – teisinasi jis.

Kas vyksta iš tiesų? Vyras patiria tokio paties stiprumo skausmą, kurį patyrė būdamas vaikas. Tačiau jausti skausmą dažnai yra nepakeliama, daug sunkiau nei pyktį. Taigi, jis pyksta, kad nejaustų skausmo. Tą akimirką racionalioji jo smegenų dalis būna išsijungusi.

Norint pyktį išreikšti saugiai, ekologiškai sau ir kitiems, svarbu nubrėžti ribą tarp sužeisto vaiko pykčio ir suaugusiojo pykčio.

Tai reiškia – atsisakyti kaltinimų ir prisiimti atsakomybę už savo reakciją: ne tu kaltas, kad supykau, o aš pykčiu sureagavau į tavo elgesį. Išsakyti, kas nuvilia ar skaudina, tačiau kalbant tik apie savo jausmus ir be lūkesčio, kad kitas pasikeis ar darys taip, kaip noriu aš. Lūkestis tik vienas – būti išgirstam.

Tai aukštasis pilotažas, bet tik tuomet, kai aš pats prisiimu atsakomybę pasirūpinti savo vidiniu vaiku, mano nervų sistema gali susireguliuoti.

Visos šios mintys – tik nedidelė dalis informacijos iš kūno psichoterapijos seminaro apie pyktį su patyrusia psichoterapeute ir supervizore Morit Heitzler. Jau matau, kaip gautas žinias integruosiu į savo praktiką. Beje, aš pati neturėjau nė vieno kliento, su kuriuo individualioje terapijoje galiausiai neprieitume prie pykčio temos – net jei žmogus jį ilgai slopino. Pyktis – tarsi pilkasis mūsų gyvenimo kardinolas, todėl verta su juo išmokti elgtis.

06/10/2025