Psichologė Eglė Jankovičė

11/06/2025

ADHD – diagnozė ar dovana?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – vis dar per mažai suprantama ir dažnai stigmatizuojama būsena. Nors Lietuvoje oficialiai diagnozuojama 3–8 % vaikų, realūs skaičiai, greičiausiai, yra kur kas didesni. Dalis vaikų lieka nepastebėti, kiti – negauna oficialios diagnozės, nors elgesys rodo aiškius požymius.

Tai reiškia, kad kiekvienoje klasėje galime turėti bent 2–3 vaikus su ADHD. Ir žinių trūkumas tampa iššūkiu ne tik mokytojams ar aplinkiniams, bet – svarbiausia – pačiam vaikui.

Mokymų metu su mokytojais kalbėjome apie tai, kad ADHD nėra tiesiog „problema“ – tai kitokios smegenys, kurios veikia kitaip: trokšta naujumo, adrenalino, nuolat ieško stimulo. Vaikai su ADHD – kūrybingi, jautrūs, energingi. Tačiau dažnai – nesuprasti.

Ar žinojote, kad iki 12 metų tokie vaikai vidutiniškai sulaukia apie 20 000 neigiamų pastabų? Už tai, kokie jie tiesiog yra: kad nenusėdi vietoje, supas kėdėse, svajoja, pertraukinėja, ginčijasi, piešia sąsiuviniuose, pamiršta daiktus, netelpa į „rėmus“ ir t.t.

Tai palieka pėdsaką. Ir mūsų, suaugusiųjų, pareiga – ne gesinti jų „draivą“, bet padėti jį nukreipti tinkama linkme. Ugdyti stiprybes, mokyti gyventi su iššūkiais, o ne gėdinti už juos.

Taip, ADHD gali būti iššūkis. Tačiau tinkamai suprastas – ir dovana. Pasaulis pilnas pavyzdžių:

Richard Branson (“Virgin“ įkūrėjas),
Bill Gates („Microsoft“ įkūrėjas),
Jim Carrey (aktorius, komikas),
Cameron Diaz (aktorė, prodiuserė),
John Lennon (muzikantas, „The Beatles“ narys),
Justin Timberlake (dainininkas, aktorius),
Will Smith (aktorius, prodiuseris),
Agatha Christie (rašytoja, detektyvų autorė),
Jamie Oliver (virtuvės šefas, laidų vedėjas),
Louis Smith (gimnastas, olimpinis medalininkas),
Michael Phelps (plaukikas, olimpinis rekordininkas)

….sąrašas ilgas. Visi jie – su kitaip veikiančiu protu. Ir su dideliu „draivu“.

16/04/2025

Vaikas negali susikaupti, neturi motyvacijos, o gal patiria mokymosi sunkumų?

Dalinausi žiniomis su mokytojais apie tai, kaip geriau pažinti kiekvieną vaiką - jo stiprybes, sunkumus, elgesį ir emocijas. Kalbėjome apie tai, kaip atskirti kada vaikui iš tiesų sunku susikaupti, o kada jis tiesiog nenori - o gal jam neaišku, per sunku ar net neįdomu? Aptarėme dėmesio, atminties, kalbos, motyvacijos, emocijų bei kitų gebėjimų raidą. Visa tai tam, kad mokytojai galėtų tiksliau aprašyti vaiko poreikius specialioje formoje, kai prireikia specialistų pagalbos. Smagu matyti, kaip mokytojai ieško būdų padėti vaikams augti, mokytis ir gerai jaustis mokykloje.

20/03/2025

Stipriname mokytojų kompetencijas 👏 Pedagogas.lt

19/03/2025

Kuriam vaikui pagalbos reikia labiau?

Pagalbos kreipėsi mama dėl tėvų skyrybas išgyvenančio 8 m. sūnaus.
- Jis trankosi durimis, atsisako daryti namų darbus, šaukia ant manęs, spardo šunį.
- Tikriausiai labai pyksta. Turi tokią teisę. Minėjote, kad dar yra 12 m. dukra, kaip į skyrybas reaguoja ji?
- Su ja jokių problemų. Kažkaip labai ramiai reaguoja, apie skyrybas nei žodžio. Pradėjo man daug daugiau buityje padėti. Ji labai supratinga mergaitė, turbūt supranta, kad man dabar sunku.
- Vadinasi pagalba labiausiai reikalinga būtent jai.

Kai vaikas atvirai reiškia savo emocijas – pyksta, šaukia, maištauja – mes suprantame, kad jam sunku. Tačiau tie vaikai, kurie „nekrauna“ savo skausmo kitiems, dažnai lieka nepastebėti. Jie tyliai stengiasi būti „geri“, „stiprūs“, „supratingi“, nes jaučia, kad šeima byra ir jų kančiai čia nėra vietos. Vistik viduje jie gali patirti stiprų stresą, nerimą, jaustis apleisti ar nematomi. Tokia vidinė vaiko kančia, jei lieka nepastebėta, gali virsti emociniu užsidarymu, nuolatiniu savo jausmų slopinimu, o vėliau – depresija, nerimo sutrikimais ar net sveikatos problemomis.

Todėl labai svarbu „pamatyti“ ir tuos vaikus, kurie nerėkia apie savo skausmą, bet tyliai neša jį savyje. Jiems ypač reikia pagalbos.

29/01/2025

Vaikų sporto psichologija. Futbolistas 11 m.

“Aš nemoku žaisti futbolo”.
Dekonstruojame situaciją, mokomės vidinio dialogo:

- Aš nemoku žaisti futbolo
- Hm.. Atrodai nusiminęs, greičiausiai kažkas nepasisekė?
- Per varžybas blogai sekės, nepažaidžiau.
- Per visas varžybas ar kažkuriuo momentu?
- Pradžioje buvo gerai.
- Kas nutiko poto?
- Poto atidaviau blogą pasą, treneris pradėjo rėkti.
- Ir kas buvo poto?
- Poto nebegalėjau pabėgti normaliai
- Mhm. Tai sakai treneris užrėkė?
- Na taip, nes atidaviau blogą pasą
- Ir ką tuo momentu sau mintyse pasakei?
- Kad aš nemoku žaisti.
- Na žiūrėk. Pasakyk man kokios nors galingos mašinos pavadinimą.
- Ferrari
- Gerai. Tai pasakyk man, jei Ferrari sustoja ar ji mažiau galinga?
- Ne, taip pat
- Taip. Nes tai ta pati mašina su tuo pačiu varikliu, tik sustojus.
- Mhm
- Tai tu lygiai kaip tas Ferrari irgi išjungei savo variklį per varžybas, nes buvai aprėktas, bet žaidėjas tai likai tas pats. Tik išjungtu varikliu. Ar taip?
- Mhm.

26/01/2025

Paauglių depresija

Nuo ko mes pradėjome prieš 10 mėnesių:

“Vienintelė vieta, kurioje aš noriu būti, yra mano lova. Aš miegu antrame aukšte, tai ranka galiu pasiekti lubas. Tai va tiek yra mano saugus pasaulis”

Kur mes esame dabar:

“Man dar kartais pasidaro liūdna, maždaug kartą per savaitę. Bet tais momentais aš tiesiog pabandau suprasti kas šiandien tokio įvyko ir tada pasiklausyti savo mėgstamos muzikos”

Depresija dažnai uždaro paauglius jų vidiniame pasaulyje, bet saugus santykis ir tikras ryšys gali tapti tuo tiltu, vedančiu link pokyčių. Kelias nuo užsidarymo mažame, „saugiame“ pasaulyje iki gebėjimo atpažinti emocijas ir rasti būdų su jomis tvarkytis yra ilgas, bet įmanomas. Palaikymas, kantrybė ir supratimas turi neįtikėtiną galią.

18/01/2025

Paauglių savižala 😥

13 m. paauglė:

“Aš nesuprantu kodėl jiems tokie svarbūs tie pažymiai, žymiai svarbesni nei man. Jie taip rėkė, kad aš nesuprantu tos matematikos, vadino mane neišsivysčiusia. Man buvo taip skaudu. Draugė sakė, kad pasipjaustyti nėra baisu, tada palengvėja. Kai jie išėjo iš kambario, aš pasipjausčiau. Man buvo taip skaudu, bet kai pjausčiaus, tas skausmas buvo stipresnis nei viduj ir man darės lengviau.”

Savižala dažnai tampa užburtu ratu. Ji suteikia laikiną emocinį palengvėjimą, tačiau ilgainiui sukelia dar didesnį kaltės jausmą ir poreikį tęsti žalojimą. Jei savižala nebus atpažinta ir gydoma, ji gali peraugti į rimtesnius psichikos sutrikimus ar net bandymą nusižudyti

Nepraraskime ryšio su savo vaikais 💔

08/09/2024

Įvyko jau trečiasis mūsų susitikimas su futbolo treneriais, kuriame kalbėjome itin aktualia tema – vaikų perdegimą. Daugelis trenerių buvo nustebę, kad net jaunieji sportininkai gali susidurti su šia problema. Nors mes įpratę galvoti, jog vaikai turi neišsenkančią energiją, tačiau nuolatinis spaudimas pasiekti aukštų rezultatų, treniruočių krūvis ir dideli lūkesčiai gali lemti perdegimą.

Simptomai, kuriuos pastebėję treneriai ir tėvai gali atpažinti perdegimą: nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, susierzinimas, susikaupimo trūkumas, emocinės iškrovos ar net fiziniai negalavimai: galvos, pilvo, raumenų skausmai, dažnas vaiko užsigavimas “lygioj vietoj”.

Pagrindinės priežastys dažnai slypi per dideliuose lūkesčiuose, tiek iš trenerių, tiek iš tėvų pusės, per daug treniruočių ir per mažai poilsio laiko. Kai vaikai jaučiasi nuolat privalantys būti geriausi, jie gali prarasti malonumą sportuoti, o futbolas – juk turėtų būti pirmiausia džiaugsmas!

Rekomendacijos treneriams ir tėvams: svarbu stebėti vaiko emocinę būseną, suteikti jam erdvę klysti ir atsipalaiduoti, skatinti ne tik fizinį, bet ir emocinį augimą. Balansas tarp treniruočių ir poilsio yra itin svarbus.

Prasidedant naujiems mokslo metams linkiu visiems tėvams – leiskime savo vaikams mėgautis futbolu! Sportas turi būti džiaugsmo šaltinis, o ne spaudimo zona.

17/08/2024

Ką žmogus darys pavyzdžiui pametęs piniginę su dokumentais svetimoj šaly? Arba kaip elgsis įvykus dideliems pasikeitimams gyvenime, ar susidūrus su iššūkiais? Tai kaip žmogus ieškos išeities ir sprendimų iš keblių situacijų priklauso nuo kelių aspektų, vienas jų - žmogaus gebėjimas būti kūrybišku.

Kūrybiškumas - tai gebėjimas spręsti problemas gyvenimiškose situacijose, kai patenki į nepažįstamas aplinkybes ir tiksliai nežinai kaip elgtis, o vieno teisingo būdo ir nėra.

Šį kartą stovykloje lavinome šį svarbų gebėjimą, mokėmės ieškoti sprendimų iš susidariusių situacijų, priiminėjome sprendimus, generavome idėjas, bandėme įveikti baimę klysti.

09/08/2024

“Treniruočių metu puikiausiai žaidžia, per varžybas kaip sustingęs…”, “Matosi, kad turi potencialo, bet taip savimi nepasitiki, tai kaip užauginti tą pasitikėjimą?…”, “Kaip drausminti?” Pas vaikų futbolo trenerius daugiau klausimų nei atsakymų ir didelis noras žinoti.

Vaikų futbolo klube “FK Vilnius” pradėtas psichologijos mokymų ciklas treneriams. Ačiū dalyviams už aktyvumą, klausimus, šiltą priėmimą ir didelį norą ugdyti vaikus.

02/08/2024

Iš jaunųjų futbolininkų daugybę kartų esu girdėjusi, kad baimė klysti ar stresas dėl nesėkmės taip stipriai juos paveikia, kad reaguoja net kūnas. „Norėjau spirti įvartį, tačiau kojos pradėjo drebėti“, „Įsimušiau sau į
vartus, ir pradėjo skaudėti galva“. Už patiriamų kūno pojūčių slepiasi mintys: „Norėjau visus aprėkti“, “Padaręs klaidą norėjau išeiti iš šitos komandos“. Vis tik, giliau pasikapsčius ir pasikalbėjus su vaikais, visada paaiškėja, jog už tų minčių slepiasi viena labai klaidinga ir žalinga - „Aš esu nevykėlis“.

Užsiėmimų “Neturiu baimės klysti” ciklo metu, bandėme analizuoti kūno pojūčius, nenaudingas mintis bei mokėmės jas keisti naudingomis. Naudingas mintis vaikai daugybę kartų sakė sau ir savo draugams. „Nieko tokio, pasistengsi ir kitą kartą tau pavyks“ frazė buvo ištarta tiek kartų, kad daliai tikrai tapo programa. Darėmės savo
neraminančių klaidų sąrašą, ieškojome savo stipriųjų pusių ir darėme daaaaug klaidų.

Kiekvieną dieną skaitėme po istoriją apie pasaulinio lygio futbolo žvaigždes bei jų kelionę į profesionalų futbolą – klaidų darymą, nedrąsų žaidimą, abejones savimi bei atradimą, jog klaidos – normalus mokymosi procesas ir tobulėjimo dalis. Skaitant istorijas, net vaikų kvėpavimo nesigirdėjo ☺

Po užsiėmimų gavau grįžtamąjį ryšį iš pačių vaikų: “Žinai, gerai man tos pamokėlės, dabar kai neįmušu įvarčio man noris sau sakyt: “nieko tokio, kitą kart pavyks”. Tikiu, kad kiekvienas iš čia kažką gero sau išsinešė.

Ačiū futbolo treneriui Gražvydui Mikulėnui už kvietimą jo asmeninėse treniruotėse pasirūpinti vaikų psichologiniu augimu.

30/07/2024

Kas yra internetinės patyčios ir kaip apsaugoti nuo jų vaikus?

1. Kas yra internetinės patyčios?
Tai tyčinis, pakartotinis kito asmens užgauliojimas, grasinimas ar šmeižtas naudojant internetą ar socialines medijas.

2. Kaip atpažinti?
Staigus elgesio pasikeitimas, atsiribojimas, prislėgtumas, nerimas, vengimas naudotis telefonu ar kompiuteriu arba nerimastingumas jais pasinaudojus.

3. Kaip apsaugoti vaiką?
Nustatykite aiškias interneto naudojimosi taisykles, kalbėkite apie saugumą internete, stebėkite vaikų veiklą internete.

4. Kaip padėti, jei vaikas patiria patyčias internete?
Išklausykite vaiką, patikinkite, kad jis nėra kaltas, paaiškinkite, kad toks elgesys su juo yra netinkamas, skatinkite apie tai kalbėtis, papasakokite apie saugų interneto vartojimą.

5. Kada kreiptis į specialistą?
Jei vaiko savijauta dėl patyčių blogėja arba negerėja ilgą laiką, kreipkitės pagalbos. Tokią pagalbą gali suteikti vaikų psichologai.

Visas straipsnis paspaudus nuorodą:

Mano klientai dažnai klausia, kaip elgtis tokioje situacijoje, kai jų vaikai patiriainternetines patyčias. Kibernetinis smurtas gali turėti rimtą įtaką vaikų emocinei sveikatai ir savivertei, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti vaikus nuo internetinių patyčių ir juos palaikyti.Kas yra i...