05/01/2026
TYLA I Ilgą laiką apie menopauzę tiesiog nebuvo kalbama. 😌
Ne tik todėl, kad trūko informacijos.
Bet ir todėl, kad ši tema apipinta mitais, gėda bei baime.
Menopauzė dažnai vaizduojama kaip pabaiga.
Kaip momentas, kai tu tarsi „prarandi save“.
Kai kūnas ima „nebetikti“.
Kai patrauklumas ir energija kažkur išnyksta.
Kai lieki viena su savo baime ir nežinai, ką daryti. 🙏
Liūdniausia, kad iš baimės ir nežinojimo gimsta tyla.
O iš tokios tylos – moterys, kurios ima save nurašyti.
Nes pradedi galvoti, kad su tavimi kažkas ne taip.
Kad esi per silpna. Per jautri. Per daug pavargusi.
Apie tai dažnai sunku kalbėti net su artimiausiomis draugėmis.
Ne todėl, kad nebūtų artumo ar pasitikėjimo.
O todėl, kad gėda pripažinti, kas iš tiesų vyksta tavyje. 🙈
Senų stigmų įkalinta bijai, kad prabilusi tarsi prisipažinsi perėjusi į kitą, mažiau patrauklų „klubą“ -
tą, kuris visuomenėje vis dar siejamas su „sena“, neįdomia ir jau negeidžiama moterimi.
Gėda pripažinti, kad nebeatpažįsti savęs.
Kad tavo kūnas keičiasi greičiau, nei spėji tai suprasti.
Dar sunkiau apie tai kalbėti namuose.
Su partneriu.
Su vyru.
Nes kai pati iki galo nesupranti, kas tau yra - kaip gali tai paaiškinti kitam?
Taip menopauzė tampa ne tik fizinių pokyčių, bet ir vienatvės etapu.
Etapu, kuriame tu lieki viena su savo baime ir klausimais.
Man pačiai labai trūko aiškumo.
Trūko ramaus, be gąsdinimo paaiškinimo.
Trūko kalbos, kuri leistų nebijoti ir neprarasti savęs šiame virsme.
Todėl noriu kalbėti.
Aiškiai. Ramiai. Be baimės.
Taip, kaip pati būčiau norėjusi išgirsti.
Iš šitos tylos gimė mano knyga.
Ir ją parašiau ne tam, kad pasakyčiau, jog bus lengva.
O tam, kad tu suprastum, kas su tavimi vyksta.
Kad žinotum – menopauzė tikrai nereiškia pabaigos. 🥰
Menopauzės nereikia bijoti, ją reikia suprasti. ♥️
Rūta I
Menopauzės mentorė
