18/11/2025
🌒 Kontaktas su nežemiška civilizacija
Lapkričio 15 d., rytas, iki 12 val. buvo užmegztas kontaktas. Atsivėrė erdvė. Kūnas pajuto švelnų vakuumą 🌀. Jausmas – tarsi esu čia ir tuo pačiu metu kitur. Suprantu ir suvokiu viską sąmoningai. Žvilgsnis tarsi nutolsta ir pradedu matyti už kūno, už proto, už laiko erdvės ribų.
Kvėpavimas sulėtėja, pojūčiai paaštrėja, vidinis matymas įsijungia, šydas nukrenta. Stebiu, tyrinėju, aiškiai matau, kaip jie atrodo…
Pradedu jausti cypimą ausyse, švelnias bangas kūne – tarsi kažkas reguliuotų bangų dažnį 🔊. Netrukus pradedu girdėti ne ausimis, o vidumi. Suvokiu: vyksta telepatinis bendravimas. Iki tol jau esu tai patyrusi ne kartą, tačiau šis kartas buvo visiškai kitoks – bendravimas ilgesnis nei įprastai, aiškesnės nuorodos ir rekomendacijos. Gavau leidimą pasidalinti šia informacija. Netgi paraginimą padaryti tai kuo skubiau. Tačiau reikėjo kelių dienų integracijai.
Nors sekmadienį jau dalinausi moterų rate „Mėnulio Šviesa“, tęsiu savo patyrimą čia.
🌟 Susitikimas su pasiuntiniu
Šviesu. Daug šviesų. Kitaip nei įprasta Žemėje ✨. Viduje ramu. Pamatau būtybę. Ji prisistato:
– Mano vardas Aeros. Aš esu pasiuntinys.
Ir pradeda pasakoti, kas vyksta:
– Žemės išlaisvinimo operacija vyksta jau labai seniai. Tai ne dešimtmečiai ir ne tūkstantmečiai – tai šviesmečiai. Žmogaus sąmonei tai beveik nesuvokiamas laiko mato vienetas. Ilgai nebuvo norinčiųjų vykdyti šią operaciją. Šiai misijai reikėjo ypatingo pasiruošimo.
Aš matau tamsą, apgaubusią Žemę kaip voratinklį 🕸. Vėliau suvokiu, kad iš to voratinklio susideda ir mūsų mąstymas, veikiamas protėvių įsitikinimų, perduodamas ląstelių lygmenyje, formuojantis naujus markerius, sustiprinantis arba atjungiantis tam tikrų genų įtaką 🧬.
Žemė – ne vienintelė vieta, kur egzistuoja tamsa, kaip iki tol buvo manyta.
Tada ateina suvokimas: žmonės, skųsdamiesi, koks sunkus gyvenimas, neretai taip pateisina silpnumo akimirkas ir elgesį, kenkiantį sau bei aplinkai. Jie svaiginasi, ieško kaip dar atsipalaiduoti, nes „čia juk taip sunku“.
Aeros tęsia labai svarbia žinute:
– Žmonės privalo kelti savo vibraciją ir fokusuotis į pozityvius dalykus. Būkite drąsūs komunikuoti su nežemiškomis civilizacijomis. Mums nepatinka, kai mus vadina ateiviais – šis žodis turi negatyvų įspaudą jūsų sąmonėje. Mes ieškome žmonių, kurių sąmonė atvira ir kurie pasiruošę įkūnyti šią informaciją. Įsidėmėkite: svarbiausia minčių švara, šviesios emocijos ir šviesos generavimas. ✨
Toliau jis pasakoja apie laiko susitraukimą ir išsiplėtimą, apie Žemės pulsą, ir perspėja:
– Jei žmonės nekils energetiškai, jų kūnai neatlaikys ir jų kelionė Žemėje baigsis.
Buvo perduotos ir asmeninės žinutės, kurių kol kas negaliu atskleisti.
🌌 Civilizacijų matymas
Vėliau stebiu jų civilizaciją. Jie pasakoja, kaip dauginasi mintimis, jiems nereikia fizinio kontakto. Jie kuria pasaulius. Jaučiu, kokie jie skirtingi ir unikalūs, nepanašūs į mus. Jų esminių bruožų atskleisti dar ne laikas.
Atsiranda kita būtybė. Ji prisistato:
– Aš esu profesorius. Tavo sąmonei šis žodis labiausiai suprantamas.
Jis perduoda kelias žinutes ir sako:
– Laikas grįžti. Tavo kūnas ilgiau neatlaikys.
Pajuntu stiprų nugaros ir pilvo apačios skausmą. Jis stiprėja.
– Kas nutiks mano kūnui, jei liksiu ilgiau? – paklausiu.
– Kūnas susprogs.
Staiga pamatau ateinant seną išminčių. Jis nori perduoti kažką svarbaus, bet skausmas neleidžia girdėti. Mane traukia atgal.
🌑 Juoda erdvė
Atsiduriu aklinoje tamsoje. Tamsa tokia tiršta, kokios nesu regėjusi. Pradedu kvėpuoti intensyviau, ieškodama bent menkiausių ženklų. Stengiuosi likti rami.
Tada tolumoje pamatau pilką taškelį. Jis didėja, artėja, šviesėja, ir aš skausmingai sugrįžtu į kūną – ledinį, sukaustytą skausmo ir šalčio ❄️.
💞 Sugrįžimas į kūną
Mano mylimas vyras visą laiką laikė mane už rankos, net tada, kai buvau tamsoje. Jis ramino, kartojo mūsų raktinius žodžius, apklojo mano kūną, glostė mano galvą.
Iš kairės akies nuriedėjo trys didelės, kaip pupos, dėkingumo ašaros 💧💧💧.
Nusišypsojau ir užmigau jo glėbyje. Mano kūnui reikėjo poilsio ir transformacijos…
