Mirties dula

Mirties dula Šis puslapis yra apie vieną svarbiausių gyvenimo rato ciklą - mirtį.

Bijai kalbėti ar galvoti apie mirtį?Kviečiu tave užduot sau klausimą:KODĖL? KAS MANYJE BIJO? Kokius atsakymus bijau išti...
02/02/2024

Bijai kalbėti ar galvoti apie mirtį?

Kviečiu tave užduot sau klausimą:
KODĖL? KAS MANYJE BIJO?

Kokius atsakymus bijau išties išgirsti šiame vidiniame dialoge?

Gali būti, kad bijome pamatyti, kiek daug laiko savo gyvenimuose iššvaistome veltui.

Gali būti, kad vengiame liūdesio, beviltiškumo jausmo, kai suvoksime, kad kasdien išduodame savo svajones, jas atidėliodami.

Gali būti, kad išties bijome pripažinti, jog santykiuose su artimaisiais atrasime begalinį skaičių aklųjų zonų.

Gali būti, kad nenorime girdėti mirties vardo, nes paskui su atradimais teks kažką veikti.

Šį sąrašą galima būtų tęsti it tęsti, nes mirties klausimas tiesiogiai susijęs su gyvenimo klausimu.

Nes mirtis- tai tik mirksnis tarp pirmojo įkvėpimo ir paskutinio atodūsio.

Kviečiu kalbėtis!

Mirties dula

Tamsoj atėjęMes širdyse žvakes uždekim.Išėjus,  liks šviesiau.
01/11/2023

Tamsoj atėję
Mes širdyse žvakes uždekim.
Išėjus, liks šviesiau.

Sparnai stovintys kampeIšėję laukia.  Laukia tavęs. Ne ne,  ne tavo pabaigos jie laukia. Stebi išėję.  Stebi tave.  Ir t...
25/10/2023

Sparnai stovintys kampe

Išėję laukia. Laukia tavęs. Ne ne, ne tavo pabaigos jie laukia.
Stebi išėję. Stebi tave. Ir tikrai ne vaiduokliais pasivertę. Nesidairyti per petį tave verčia.
Jie visi stovi ir stebėdami laukia.
Jie visi už nugaros tau. Milijonai taviškių.

Ar tu vis dar bijai Jų?
Ar tau vis dar žegnotis tamsoje norisi?
Ar tu tebevaikai mintis apie išėjusius?

Todėl jie ir stovi laukdami. O tau nejauku.
Pamiršti lengviau, nerti į apšviestas gatves ir pasimiršti mėlynuose ekranų žiburiuose.
Taip ir gęsta tavoji šviesa.
O išėję nerimsta, jiems liūdna, negera ir jie ateina į tavo sapnus, nes tik taip tu prabundi.

Ir kol neatsigręši į juos, kol neapkabinsi širdimi visų, kol dėkingumo banga neužlies tavo akių- jie taip ir budės.

Nes visko, ko jie nori, kad tu gyventum džiugesyje ir dėkingume gyvenimui.
Jie savais gyvenimais, tavąjį išpirko. Jie sava karma, tavąją atpirko.
Jie nenori, kad kartotum jų likimo.
Jie nori, kad savuoju šviesos keliu, jų atminimą nušviestum.

Tik tiek jiems iš tavęs reikia. Tada jie nustos vaidentis. Tada jie taps tavąja jėga!
Išėję laimins tave.

Tad išsitrauk iš kampo apdulkėjusius sparnus ir kilk, skrisk atvira širdimi gyvenimą savimi gražinti!

Šviesa tavyje! Tamsa tik tam, kad aiškiau šviesa matytųsi!

Mirties dula
Nuotrauka iš Pinterst platybių.

17/08/2023

Mirtie, kas tu tokia?
- Aš esu gyvenimo šešėlis.
Mirtie, iš ko tu gimei?
- Aš gimiau iš nežinojimo.
Mirtie, kur tavo buveinė?
- Mano buveinė galvoje gimstančioje iliuzijoje..
Mirtie, ar tu kada nors miršti?
– Taip, kai mane perveria ieškotojo žvilgsnio strėlė.

Vadanas

Ar gali bent trumpam stabtelėti?Prisėsk,  pakeleivi! Gal ištroškai bekeliaudamas,  kur akys mato?Vanduo atgaivins,  gurk...
21/06/2023

Ar gali bent trumpam stabtelėti?
Prisėsk, pakeleivi!
Gal ištroškai bekeliaudamas, kur akys mato?
Vanduo atgaivins, gurkštelėk!
Ar jauti jo gaivą ant savo suskeldėjusių lūpų?
Jei bent trumpam užsimerktum, gal pajustum, kaip vandens lašai skverbiasi į tavo kūną lyg į suskeldėjusią vidinės dykumos žemę...
Net ir dykumoje gyvena gyvybė, kuri trokšta būti pagirdyta.

Atsigerki, pakeleivi! Tebūna vanduo tekantis per tavo lūpas lyg atnašavimas savo vidinei dykumai.
Ar jauti? Jauti, kaip lengvėja atodūsiai?
Kaip sustingusios liūdesio upės veide išsilieja ir vagos platėja.
Man regint Tave tokį, lengvėja širdyje.

Mes susiję nematomomis gijomis. Kai tu geri saldų vandenį kaitroje, man tampa vėsiau.

Atsigerki, pakeleivi! Dar daug kelio teks nueiti.
Leiski sau tiesiog būti taip, kaip yra šią akimirką.
O aš būsiu šalia ir savo kvėpavimu tave apglėbsiu.
Tu ne vienas savo dykumoje!
Mūsų daug!

O kai ateis diena ir tu nuspręsi keisti kryptį, prisimink, aš lauksiu tavęs dykumos pakraštije.
Kai būsi pasiruošęs paleisti artimą savą, kad galėtų grįžti namo, dykuma virs vandeniu, kurį gėrei, kol gedėjai brisdamas basomis bekraščių kopų viršūnėmis.
Dykumos turi pabaigą. Ten tavieji namai laukia, gyvenimas džiūgauja iš dėkingumo, kad kvėpuoji.

Vieną dieną ir tu išskrisi su paukščiais.
Ar norėtum, kad artimas tavo iš liūdesio į dykumą išeitų, kartodamas tavo žingsnius?

Dar pabūk! Vandens dar turiu.
Dar yra laiko. Dykumos dalelė visada liks.
O tu, ar turi laiko tęsti šią kelionę?

Girdi? Vėjas kyla, griaustinis žemę bučiuoja, liūtis nusimato.
Gyvenimas kviečia!

Skiriu visiems netekusiems, gedintiems, juodoje naktyje paskendusiems

Address

Vilnius

Telephone

+37068564987

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Mirties dula posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share