Psichologė Agnė Olšauskaitė

02/10/2025

Ar esate girdėję pasiūlymą: “Nereaguok į jo ar jos verksmą, nurims pats”? Ar tai iš tikrųjų tiesa?

24/09/2025

Vaikų sapnai ir košmarai: ką svarbu žinoti tėvams?

Sapnai yra natūrali vaiko vystymosi dalis. Jie keičiasi kartu su vaiko amžiumi, jo vaizduote, emocijomis ir gebėjimu suprasti pasaulį.

Ką sapnuoja skirtingo amžiaus vaikai?
Kūdikystė – iki 2 m.
Sapnai dar labai paprasti, fragmentiški. Daugiau pojūčių nei aiškaus turinio.

2–3 m.
Atsiranda pirmieji atpažįstami sapnai. Vaikai kartais gali papasakoti apie gyvūnus, daiktus ar žmones sapnuose. Pasirodo pirmosios baimės.

3–6 m.
Tai amžius, kai košmarai pasitaiko dažniausiai. Vaizduotė labai aktyvi, ribos tarp fantazijos ir realybės dar neaiškios. Sapnuose gali atsirasti “monstrai“, “blogi žmonės“, …

6–10 m.
Sapnai tampa labiau susiję su kasdienybe – mokykla, draugais, šeimos situacijomis. Košmarai po truputį retėja, tačiau gali sustiprėti stresiniu laikotarpiu.

10 m. ir vyresni
Vaikai jau geriau supranta, kad sapnai nėra tikrovė. Košmarai tampa retesni, bet paauglystėje sapnų turinys dažnai persikelia į temas apie santykius, tapatybę.

Kada prasideda ir baigiasi košmarai?
🌙Pirmieji košmarai gali atsirasti apie 2–3 metus.
🌙Dažniausiai jie pasitaiko tarp 3–6 metų vaikų, nes šiuo metu vaikų vaizduotė itin intensyvi.
🌙Apie 10 metus košmarai ima retėti, vaikai geriau atskiria tikrovę nuo sapno ir jau moka reguliuoti emocijas.

Stresas, pokyčiai šeimoje ar nuovargis gali košmarus sugrąžinti bet kuriame amžiuje.

Kaip padėti vaikui?
Sukurkite ramią vakaro rutiną.
Leiskite vaikui papasakoti sapną, priimkite jo jausmus.
Nuraminkite, kad “tai buvo tik sapnas, tu esi saugus“.

Košmarai nėra ženklas, kad su vaiku “kažkas negerai“. Tai natūralus jo augimo, emocijų ir vaizduotės pasaulio atspindys.

Sapnai yra mūsų naktinė stebuklų dozė.
Rahul Jandial “Kodėl mes sapnuojame”.

16/09/2025

Kai vaikų norus painiojame su poreikiais…
Kas iš tiesų svarbiausia vaikui? 🧸

10/09/2025

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena - rugsėjo 10d.

Savižudybė nėra silpnumo ženklas - tai dažnai giliai besitęsiančio skausmo išraiška. Todėl
labai svarbu kalbėti apie emocinę sveikatą atvirai, be gėdos ar baimės būti nesuprastam.

❤️ Jei matai, kad kažkam sunku - paklausk, išklausyk, pabūk šalia.
❤️ Jei sunku tau - kalbėk. Pagalba yra. Tu ne vienas.

03/09/2025

Kas didina vaikų nusikalstamumą ar netinkamą elgesį?

Tyrimai rodo, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys vaikų polinkį į delinkventinį (nusikalstamą ar netinkamą) elgesį, yra susiję su ankstyvais ir nesaugiais santykiais su tėvais, ypač su mama.

Pirmieji penkeri gyvenimo metai yra labai svarbūs: ilgas atsiskyrimas nuo motinos ar gyvenimas su globėjais (net trumpesnis nei 6 mėn.), taip pat augimas be meilės, su šaltais, atšiauriais, priešiškais ar nestabiliais tėvais – smarkiai padidina riziką. Vaikai, kurie nepatyrė šilto, pastovaus ryšio, dažnai išsiugdo emocinius sutrikimus, negali formuoti sveikų santykių, o tai veda prie agresijos, uždarumo ar antisocialaus elgesio. Vaikai, augę šeimose, kurių tėvai buvo kritiški, atšiaurūs ar nepriėmė vaiko, linkę į elgesio problemas. Jie dažnai neigia arba slepia savo emocinę patirtį, kaltina save, o vėliau gyvenime tai pasireiškia netinkamu elgesiu.

Taigi, esminė priežastis nėra genetika ar paveldimumas, o būtent nesaugūs ir traumuojantys ankstyvieji santykiai šeimoje, ypač su mama ar pagrindiniais globėjais.

J. Bowlby “Research into the origins of delinquent behavior”.

30/08/2025

Vaikų žaidimai ir tėvų vaidmuo 🧸

„Mums be galo svarbu jausti, kad patys esame savo gyvenimo autoriai.“ E. Laurinaitis.

Tėvai įsivaizduoja geriau žinantys, ką vaikams reikia daryti ir ko ne. Iš tiesų daugelyje sričių tėvai supranta, kas vaikui gali būti pavojinga, tačiau kai kada jie galėtų leisti sprendimus priimti patiems vaikams.

Dažnai tėvai kišasi į vaikų žaidimus: bando paaiškinti, kaip taisyklingai statyti lego, arba pradeda aiškinti, kaip statyti smėlio pilį. Tačiau žaidimai yra vaikų gyvenimo repeticija – per jį jie kuria savo pasaulį ir mokosi priimti sprendimus. Vaikai žaidžia šeimas, ligonines, mokyklas, parduotuves - taip, kaip jie patys tai supranga.

! Žaidimo taisykles turėtų diktuoti pats vaikas.
! Tėvų pagalbos ar patarimo reikia tik tada, kai vaikas pats to paprašo.

Žaisti su vaikais reikia tik tada, kai jie to nori ar patys to prašo. Jeigu jie žaidžia patys – geriausia nesikišti.

Leisdami vaikams patiems spręsti, padedame jiems išaugti savarankiškiems, pasitikintiems savimi ir jaustis savo gyvenimo autoriais.

27/08/2025

Pirmosios savaitės mokykloje kupinos naujų patirčių, emocijų ir iššūkių. Adaptacija – procesas, kuriame svarbiausia kantrybė ir palaikymas. 🧸

24/08/2025

Vaiko pirmieji žingsniai į darželį – tai ne tik iššūkis, bet ir didžiulė galimybė augti. Nors pradžioje gali pasirodyti sunku – ašaros rytais, ilgesys ar nerimas, tačiau tai visiškai natūrali kelionės dalis. Kiekvienas vaikas mokosi prisitaikyti savo tempu.

Tėvų meilė, palaikymas ir kantrybė – geriausia dovana vaikui šiuo laikotarpiu.

19/08/2025

04/08/2025

Kutenimas – smagus žaidimas ar stresas? 🫧

Įsivaizduokite, kad kažkas jus kutena taip stipriai, jog negalite kvėpuoti, kalbėti ar sustabdyti.
Galbūt jūs juokiatės, tačiau kūnas gali išgyventi paniką.

Kalbame ne apie trumpą ir malonų sukutenimą, o apie tokį kutenimą, kuris peržengia ribas ir sukelia viso kūno streso reakciją.

16/07/2025

Kodėl bausmės neveikia vaikų elgesio?
Kuo jas pakeisti?

Vis daugiau kalbama apie tai, kad bausmės neveikia, tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Bausmės nepadeda vaikams mokytis tinkamo ar geresnio elgesio. Jos dažnai sukelia baimę, gėdą arba pyktį, o ne skatina spręsti problemas ar suprasti įvairias galimas elgesio pasekmes.

❓Ką rinktis vietoj bausmių?

Vaikai mokosi per santykį, ne per kontrolę ar bausmes. ❤️

☀️Ribos ir pagarba. Vaikams reikia aiškių ribų. Jos turi būti kuriamos su meile, o ne baime.

☀️Natūralios pasekmės. Leiskime vaikams patirti pasekmes, be kaltinimų ar žeminimo.

☀️Emocinis ryšys. Tik esant saugiam ryšiui, vaikai gali mokytis, augti ir keisti elgesį.

☀️Pokalbiai. Kalbėkime apie jausmus, situacijas ir įvairius sprendimus. Tai moko vaikus pažinti save - suprasti savo jausmus, galvoti, kodėl vienaip ar kitaip pasielgė, pastebėti, kaip į jo elgesį reaguoja kiti. Tokiu būdu vaikai mokosi sąmoningumo.

Kai vaikai klysta – tai ne proga nubausti.
Tai laikas mokyti, auginti ir stiprinti ryšį. 🧡

28/05/2025

Griežtumas formuoja elgesį, o ryšys - žmogų ❤️

Vaikui reikia pakankamai gerų tėvų, kurie:
✨ne tik nurodo, bet ir paaiškina,
✨ne tik ramina, bet ir supranta,
✨ne tik moko, bet ir auga kartu.

Emocinė sveikata prasideda nuo saugumo jausmo:
„Aš esu svarbus, net kai man sunku.“

Skirkime šilumos ne tik tada, kai vaikas elgiasi „gerai“, bet ir kai jis pervargęs, piktas ar liūdnas. Nes būtent tada jam labiausiai reikia mūsų meilės, supratimo, dėmesio 💛