14/02/2026
Nemiga arba miego sutrikimai pasireiškia užmigimo sunkumais, prabudimais naktį, ankstyvu prabudimu arba kitaip sakant - ilgesnį laiką trunkančiu miego trukmės ar kokybės pablogėjimu, kuris kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų ir blogina savijautą dienos metu.
Kokybiškas miegas būtinas tiek emociniam stabilumui, tiek kognityvinėms funkcijoms, tiek fizinei sveikatai, bet kai mūsų biologinis laikrodis ar nervinė sistema išsiderina, net ir stiprus nuovargis nebūtinai reiškia ramų miegą.
Ir štai čia prasideda įdomioji dalis.
Su miegu aš niekada nesijaučiau, kad turiu problemų.
Na, gal kažkada seniai paauglystėje, kai intuityviai radau tinkamus sprendimus ir jie man puikiai veikė visą gyvenimą iki šiol.
Tačiau dabar turiu naują patirtį.
Nuo rudens įsirenginėju patalpas naujam kabinetui, ir remonto procesui vykstant, stringant bei klaidžiojant kur kas ilgiau bei sudėtingiau nei pirminis įsivaizdavimas (o šventas naivume 😊), teko ir man pažinti lengvai sutrikusį miegą.
Kartais atsibundu ankstyvais rytais, ir vos tik pramerkiu akis - mintys jau veja viena kitą. Organizmas išsibudrinęs, sprendimų paieškos įsijungusios visu pajėgumu. Norėčiau dar pamiegoti, bet smegenys ir nervinė sistema jau dirba pilnu tempu, o išveikti tos energijos nelabai kaip galiu. Nes, na, ne aš tas sienas tinkuoju ir gipsą suku:)
Su smalsumu stebiu, kas vyksta su mano mintimis, kaip jos veikia mano miegą, nes tai - proga pritaikyti žinomus ir mokslo rekomenduojamus metodus sau. Tuos pačius, kuriuos žinau, tikiu ir kuriuos rekomenduoju klientams, susiduriantiems su nemiga ar miego sutrikimais. Kartu ši patirtis mane ir džiugina, nes tai dar viena galimybė giliau suprasti tai, ką išgyvena klientai. Ne tik iš vadovėlių. Iš vidaus.
Dažnai ne pats „remontas“ ar „problemos“ mus pažadina ar neleidžia užmigti, o santykis su jomis ir kaip mes į jas reaguojame. Mintys apie nebaigtus darbus, kontrolės siekis, bandymas viską išspręsti 5 valandą ryto - tai aktyvina nervinę sistemą labiau nei pats faktinis krūvis.
Ir čia mano praktika tampa labai asmeniška.
Aš mokausi leisti mintims būti – bet jų „nedaryti“. Pastebėti kūno suaktyvėjimą ir jo nebijoti. Ne kovoti su pabudimu, o raminti nervinę sistemą. Kartais tai reiškia sąmoningą kvėpavimą. Kartais – atsikėlimą ir trumpą minčių „iškrovimą“ popieriuje. Kartais – sprendimų priėmimą, o kartais tiesiog priminimą sau, kad sprendimai 5 ryto retai būna genialūs😊
Miegas – tai ne tik poilsis. Tai santykis su savimi ir aplinka tamsoje.
Ir kartais – labai vertinga vieta mokytis paleisti kontrolę.
Taip taip, visiškai teisingai - paleisti tai ko šiuo metu negali sukontroliuoti.... Paleisti...
BET TAI KADA PAGALIAU TIE REMONTAI PASIBAIGS???
p.s. paprašiau dirbtinio intelekto sukurti paveikslėlį pagal įrašą. Visai nieko gavosi, sakyčiau
