03/19/2026
🩵 Klausimas Vilmai 🩵
“kaip ziuret i savo baimes kad jos išblėstų is mano smegenu ir kuno atminties?
Priciupau save kad menopauzes šiltosios bangos mane uzlieja jau 10 m. kai tik gilumoj savo del ko nors pasibaidau, issigastu - taip akimirką pagalvoju "oi, kas bus kas bus"- bijau. Tai mano nuo vaikystes su manim keliaujanti baime. Pradejau ir suaugus bijot kaip vaikystej - griezto zvilgsnio ir rekianciu zmoniu 🙂
Nebeprisimenu kaip ziuret i savo baime ir jos nebijot 🙂”
🩵 atsakymas: 🩵
“Kaip žiūrėti į baimę. Nepaversk baimės į darbą, kad turiu dirbti.
Kur kreipi dėmesį, atsimink, ten ir esi. Kuo labiau dirbi, kuo labiau valai, kuo labiau lauki ką ten perdirbti, tuo bus ką perdirbti. Atsimink penkias minutės ant kėdės. Baimė ateina bangomis, kaip ir karščio bangos, vadinamos karščio bangos. Karščio bangos yra tikroji tu, paslėpta po žeme, užrakinta požemy.
Ir dažniausiai tai reiškia seksualinę energiją. Nebūtinai šio gyvenimo, nebūtinai šito buvimo, bet visų tavo senų versijų. Ir kai daraisi šviesesnė, kai pradedi pastebėti. Nes anksčiau nepastebėjai - dešimt metų jos vyksta, nepastebėjai.
Kai pradedi pastebėti, tuomet jos apsidžiaugia - tu atidarei tas sklepo duris, į viršų. Įleidai gryno oro ir staiga viskas, kas ten buvo suspausta pradeda lįsti. Ir čia ne tik tavo, čia tavo mamos ir senelės, ir prosenelių, ir proprosenelių, čia yra - praktiškai moteriška energija uždaryta, užspausta, sukontroliuota. Ir vienas iš įdomiausių momentų yra tai, kad religija, organizuota religija kiša tą tikrą tikrumą, moterišką tikrumą, vyrišką tikrumą į tą požemį, sakydami: seksas negerai, seksas nešvarus, seksas blogas. Ir iš tikrųjų viskas susiveda į seksualinę energiją.
Net ne į seksualinę, į dvi energijos šakas - moterišką ir vyrišką. Tai, kas liečia karščio bangas tai susiję grynai su tuo. Dabar baimės apsivelka visokius paltus. Baimė karo, baimė bado, baimė nepritekliaus, baimė visko netekti - netekties baimė, yra ta pati baimė. Viena baimė, kuri apsivelka labai daug paltų, labai daug kaukių užsideda ir vaidina, kad turi pergyventi dėl visko.
Dabar kaip su juo kovoti. Kai su juo kovosi, jis atgal tau duos. Jokių kovų.
Būk Šviesa, būk Didžioji Aš, būk Šviesoje, būk Matymu ir kai baimė ateina, garsiai sau pasakyk - aš matau tave, aš gerbiu tave, gerai, ateik, aš jaučiu tave, ateik. Ir kai tu sutinki, kad ji ateitų, ji ateis visu stiprumu. Penkios minutės ir ji užsibaigia - padėkok ir eik toliau. Perdirbai šitą vieną kaukę - nukaukinai.
Būk šviesa ir garsiai sau sakyk: “aš esu Šviesa, kuri mato šitą patyrimą”, ne baimę, o baimės patyrimą. Nes čia tu sapnuoji, kad kažkas tave atakuoja. Tu miegi, tu prabundi ir tu sapnuoji, kad tave atakuoja.
Praktiniai patarimai: žemė, žemė, basos kojos, vanduo. Nematyk kas blogai and žemės, sakyk: “žeme spindinti, žemė sveika, žemė dosni, žemė galinga. Čia žemė prabunda tavyje, kūnas prabunda. Žemė galinga, žemė spindinti, žemė dieviška - tokias mintis turėk. Nepasileisk, nepasiduok savęs teisimui už tai ką jauti.
Negalvok, kad kažką blogai padarei, nieko blogai nepadarei - niekada, niekada ir niekada už nieką nesijausk kalta ir nustok save mušti į krūtinę, kad tu kažką ne taip darai, jaustis kalta. Nustok save kaltinti, nustok save teisti ir nustok save stumti į rėmus, kur visiems patiktum ir sau pati būtum kažkokia netikrumo versija. Gamta, žemė, basos kojos. Bent penkios minutės per dieną, paskui ir po valandą, ir po dvi, po tris ir po keturias valandas. O vasara - kaimas ir basos kojos.
Myliu, laiminu.🩵”
