Šeškinės poliklinika

28/11/2025

Prie komandos kviečiame prisijungti Šeimos gydytojus!👩‍⚕️👨‍⚕️

🌿Ar žinojote, jog Šeškinės poliklinika siūlo vienus didžiausių atlyginimų tarp didžiausių Vilniaus poliklinikų?
🌿Kiekvienas šeimos gydytojas dirba su komanda: slaugytoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi.
🌿Draugiška, palaikanti ir skatinanti tobulėti aplinka!

Papildomai siūlome galimybę kelti kvalifikaciją, prailgintas kasmetines atostogas, apmokamas dienas sveikatai gerinti bei savišvietai.🩺

Jei turite klausimų - drąsiai rašykite!💚
CV lauksime: karjera@poliklinika.lt

27/11/2025

🩺Karjeros diena 2025 VIKO Sveikatos priežiūros fakultete!

Vakar kartu su Šeškinės poliklinikos komanda dalyvavome įkvepiančiame renginyje ir džiaugiamės sutikę tiek daug šviesių, smalsių ir gudrių studentų.💚

Renginyje pasirinkome eiti per patyriminę patirtį – renginio svečiai galėjo pasitikrinti savo 💪rankos paspaudimo jėgą, ⚡reakcijos greitį, 🤲išbandyti pirštų masažuoklį ir pamatyti, kokia pagalba bei priemonėmis slaugytojai (-os) naudojasi savo kasdieniame darbe.

Ačiū visiems už šiltus pokalbius, susidomėjimą ir puikią nuotaiką. Iki kitų susitikimų!👋

26/11/2025

🩺AKTUALI INFORMACIJA 65+ METŲ ASMENIMS

65 metų amžiaus ir vyresni asmenys pasiskiepyti nuo gripo NEMOKAMAI gali ne tik darbo dienomis, bet ir ŠEŠTADIENĮ 💉 nuo 8.00 iki 12.00 val., Šeškinės poliklinikoje.🏥

Registracija nebūtina – galima atvykti gyva eile.👥

Primename, jog registracija pas gydytojus prieinama internetu.:
Norite užsiregistruoti pas gydytoją?🩺Tai padaryti paprasta – registracija e.poliklinika.lt vos per kelias minutes!✨

25/11/2025

5 dažniausi tėvų👨‍👩‍👦 klausimai apie antibiotikus – atsako vaikų ligų gyd. Miglė Trumpickaitė🩺

1️⃣ Ar antibiotikai padeda nuo peršalimo, virusų ar gripo?
🟩Atsakymas:
„Ne. Antibiotikai veikia tik bakterines ligas. Peršalimas, gripas ar dauguma kosulio ir slogos atvejų vaikams yra virusiniai, todėl antibiotikai nepadeda ir gali pakenkti. Kiekvienas nereikalingas kursas didina bakterijų atsparumą.“

2️⃣ Kada vaikui iš tikrųjų reikia antibiotikų?
🟩Atsakymas:
„Antibiotikų reikia tik esant bakterinei infekcijai - pavyzdžiui, pūlingai anginai, daliai ausų uždegimų, tam tikroms plaučių ar šlapimo takų infekcijoms. Karščiavimas ar kiti ūmios infekcinės ligos simptomai savaime nereiškia, kad būtini antibiotikai - sprendimą priima gydytojas pagal ligos ir paciento sveikatos istoriją, ligos požymius, simptomus ir, esant reikalui, įvairius tyrimus.“

3️⃣ Kodėl pavojinga vartoti antibiotikus „profilaktiškai“?
🟩Atsakymas:
„Profilaktiškai vartojami antibiotikai, kai nėra bakterinės infekcijos, neduoda naudos ir skatina atsparumą. Bakterijos prisitaiko ir ateityje gali nebereaguoti į gydymą, net kai antibiotikų tikrai reikės.“

4️⃣ Ką tėvai gali padaryti, kad apsaugotų vaikus nuo antibiotikų atsparumo?
🟩Atsakymas:
„Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, vartoti antibiotikus tik tokiu režimu ir dozėmis, kokias paskyrė gydytojas, nevartoti likučių ir visada pabaigti antibiotikų kursą iki galo. Taip pat, nesidalinti antibiotikais tarp šeimos narių ar kitų aplinkinių. Atsakingas vaistų vartojimas saugo tiek jūsų vaiką, tiek bendruomenę.“

5️⃣ Kada tėvams būtina kreiptis į gydytoją?
🟩Atsakymas:
„Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, jei vaikas vangus, praranda daug skysčių, sunkiai kvėpuoja, atsiranda bėrimas ar (ir) stiprus skausmas, jei nepadeda įprasti temperatūrą ar skausmą mažinantys vaistai, taip pat jei atsiranda kiti, anksčiau nestebėti, simptomai, kurie tėvams kelia didelį nerimą. Gydytojas padės atskirti, ar tai virusas, ar yra požymių, kad gali prireikti antibiotikų.“

Kilus klausimams, visada kviečiame konsultuotis su Jūsų vaiką prižiūrinčiu gydytoju. 💚

20/11/2025

🦠Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jiems gyvybiškai pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Jis atsiranda, kai antibiotikai vartojami per dažnai arba netinkamai. Dėl to mikroorganizmai pasikeičia, ir vaistai tampa jiems nebeveiksmingi.

🔬Atsiranda vis daugiau bakterijų atmainų, atsparių keliems (o kartais – visiems!) antibiotikams.

❗Kas nutiktų, jei tai įvyktų?

Be antibiotikų grįžtume į laikus, kai šie vaistai dar neegzistavo – organų persodinimas, chemoterapija ir daugelis gydymo procedūrų taptų neįmanomos, o bakterinės ligos vėl baigtųsi mirtimi.

🤧Peršalimo ligas ar viršutinių kvėpavimo takų susirgimus dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia.

Todėl:
🚫Antibiotikai nepadeda pasveikti
🚫Nemažina karščiavimo
🚫Nemalšina čiaudulio

❌Netinkamas antibiotikų vartojimas reiškia:
– gydymo kurso sutrumpinimą
– mažesnės dozės vartojimą nei nurodyta
– gydytojo režimo nesilaikymą (pvz., geriate kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų)

💊Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus – tai svarbu sveikatai ir antibiotikų efektyvumui išsaugoti.🛡️

19/11/2025

Ar žinojote, kad pirmoji šiuolaikinė vakcina atsirado dar XVIII a.? 💉

1796 m. anglų gydytojas Edwardas Jenneris panaudojo karvių raupų (cowpox) medžiagą, kad apsaugotų žmogų nuo raupų – tuo metu itin pavojingos ligos, nusinešusios milijonus gyvybių. Šis eksperimentas tapo šiuolaikinės vakcinacijos pradžia ir pakeitė medicinos istoriją.

🔹Būtent dėl vakcinų šiandien nebepatiriame raupų keliamo pavojaus, o tokios ligos kaip poliomielitas daugelyje pasaulio šalių yra beveik visiškai išnaikintos.

Tačiau kartu su vakcinomis per amžius sklinda ir mitai.🔍

Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas Paulius Jacevičius sako: „Vakcinacija – tai ne praeities reliktas, o mūsų dabarties apsauga. Kiekvienas pasiskiepijęs žmogus prisideda prie bendro saugumo – ypač tų, kurie dėl sveikatos negali būti paskiepyti.“

👩‍⚕️Tad kokie dažniausiai girdimi mitai sklando gydytojų darbe?

🚫Mitas: „Skiepytis nebereikia – ligų juk nebėra.“
💡Tiesa: Ligos išnyksta tik tada, kai didžioji visuomenės dalis yra paskiepyta. Kai vakcinacijos mastai mažėja, infekcijos sugrįžta – tai matėme ir pastaraisiais metais, pavyzdžiui, 2024 m. vėl fiksuoti susirgimo tymais atvejai.

🚫Mitas: „Vakcinos pavojingos ir sukelia sunkų šalutinį poveikį.“
💡Tiesa: Šiuolaikinės vakcinos yra kruopščiai ištirtos, o galimi šalutiniai reiškiniai – laikini ir lengvi. Rimtos reakcijos yra itin retos, o vakcinų nauda sveikatai neabejotinai didesnė už riziką.

🚫Mitas: „Natūraliai persirgus, imunitetas geresnis.“
💡Tiesa: Taip, bet „natūraliai“ persirgus rizikuojama rimtomis komplikacijomis bei ilgu ir sunkiu susirgimu. Vakcina leidžia įgyti apsaugą be pavojų sveikatai. Reikėtų nepamiršti, kad net iš pažiūros nekalta vaikiška infekcija, kaip vėjaraupiai gali sukelti rimtus ilgalaikius sveikatos sutrikimus.

18/11/2025

Lapkričio 18-24 dienomis minima Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė💊 – svarbus priminimas, kad kiekvieno žmogaus atsakingas elgesys gali padėti išsaugoti antibiotikų veiksmingumą.

Verta prisiminti kelias svarbias taisykles: kada antibiotikai padeda, o kada jie visai nereikalingi. Žemiau – trumpai ir aiškiai.🌟

🩺Kas yra antibiotikai ir kada jų iš tikrųjų reikia? Antibiotikai – tai vaistai, kurie naikina bakterijas arba slopina jų dauginimąsi. Jie padeda gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip bakterinė pneumonija, bakterinis tonzilitas, bakterinės šlapimo takų ar odos infekcijos. Antibiotikai veikia tik bakterijas🧫 – jie neveikia virusų, tokių kaip gripas ar daugumos kitų kvėpavimo takų infekcijų.

Vartojant antibiotikus be reikalo ar netinkamai, bakterijos gali tapti atsparios jų poveikiui.⚠️Tuomet net įprastos infekcijos gali būti sunkiai gydomos ar pavojingos gyvybei.

💚Antibiotikų tikrai reikia tada, kai:

•gydytojas, remdamasis simptomais ar (esant poreikiui) tyrimais, nustato, kad infekciją sukėlė bakterijos;
•infekcija yra sunki arba gali sukelti komplikacijų;
•gydymas kitomis priemonėmis (pvz., simptominiu būdu – skysčiais, ramybe, karščiavimą mažinančiais vaistais) nėra veiksmingas.

❗Antibiotikų nereikia, kai:

•ligos simptomų priežastis yra virusai (gripas, dauguma gerklės ar ausų skausmų, dauguma kosulio priežasčių);
•siekiama „paspartinti pasveikimą“ be medicininės priežasties;
•vartojami likę ar kitiems asmenims skirti antibiotikai.

🛑Antibiotikai yra būtini, kai yra pagrįstai paskirti – ir pavojingi, kai yra vartojami be indikacijų. Jų veiksmingumą galime išsaugoti tik atsakingai elgdamiesi: vartodami tik gydytojui paskyrus, laikydamiesi nustatytos dozės ir vartojimo dažnio, ir viso gydymo kurso.💪

Kilus klausimams, patariame visada pasikonsultuoti su Jusų sveikata besirūpinančiu gydytoju.🏥

17/11/2025

⌨️Planuojame atnaujinti pacientams skirtą savitarnos svetainę e.poliklinika.lt, kad ji būtų dar patogesnė, aiškesnė ir lengviau naudojama. Esame atlikę vertinimą ir analizę, tačiau šis portalas kuriamas pirmiausia mūsų pacientams, todėl labai svarbu išgirsti ir Jūsų nuomonę.

👉Kviečiame per artimiausią savaitę šio įrašo komentaruose parašyti savo idėjas, pastebėjimus ir pasiūlymus.

✅Kas veikia gerai?
✅Ko trūksta?
✅Kas turėtų būti patogiau ar aiškiau?
✅Kokias papildomas funkcijas norėtumėte matyti?
✅Kas labiausiai apsunkina naudojimąsi savitarna?

🙋‍♀️Jūsų įžvalgos padės mums sukurti kasdienį naudojimą palengvinančią svetainę. Dėkojame, kad prisidedate prie pokyčių.

17/11/2025

🛡️Šaltajam sezonui įsibėgėjant primename apie gripo prevencijos svarbą. Skiepytis kviečiame 65 metų ir vyresnius pacientus bei sergančius lėtinėmis ligomis, kuriems gripas dažniau sukelia sunkesnes komplikacijas.

🌥️Šiuo metų laiku imuninė sistema patiria didesnį krūvį, todėl svarbu nepamiršti ir veiksnių, kurie prisideda prie jos normalios veiklos. Vienas jų – vitaminas D. Atsižvelgdami į tai, 65+ ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, atvykstantiems pasiskiepyti nuo gripo, papildomai įteiksime vitamino D pakuotę.

Lietuvoje rudenį ir žiemą ultravioletinės spinduliuotės nepakanka, todėl organizmas natūraliai pasigamina žymiai mažiau vitamino D, net ir kasdien būnant lauke. Dėl to jo nepakankamumas šaltuoju laikotarpiu tampa itin paplitęs.

Tai – tikslingas sprendimas, skirtas padėti pasirūpinti imuninės sistemos stiprinimu sezono metu, kai natūrali vitamino D gamyba sumažėja.

Registracija nebūtina – galima atvykti gyva eile.👥

12/11/2025

„Misija 75/28“ startuoja Šeškinės poliklinikoje!

Didžiuojamės galėdami būti dalimi naujo projekto, kurio tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) kontrolės ir vaistų vartojimo svarbą.

Projektą inicijuoja Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos šeimos gydytojų kolegija.

Arterinė hipertenzija – tai lėtinė liga, kai kraujospūdis nuolat padidėjęs. Ji gali būti pirminė (kai priežastis nežinoma) arba antrinė (kai ją sukelia kiti sveikatos sutrikimai, pvz., inkstų ar endokrininės sistemos ligos, tam tikri vaistai).

🌿 Projekto tikslas – pasiekti, kad 75 % arterine hipertenzija sergančių pacientų pasiektų kraujospūdžio kontrolės tikslą (

11/11/2025

🩺Rūpinkimės savo sveikata – storosios žarnos vėžį galima aptikti anksti!

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet nustatoma daugiau nei 1300 naujų atvejų, dažniausiai tarp 60–75 metų žmonių. Deja, liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl ypač svarbu reguliariai atlikti slapto kraujo išmatose tyrimą.

👉Kviečiame 50–74 metų (imtinai) gyventojus dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

🔹 Kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas.
🔹 Jei atsakymas neigiamas – galite būti ramūs.
🔹 Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą tolimesniems tyrimams (kolonoskopijai, biopsijai).

Išsamią informaciją, kaip pasiruošti tyrimui, rasite čia:
👉 https://www.poliklinika.lt/ligu-prevencija-ir-profilaktika-prevencines-programos/

Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks visą informaciją.

💚Ankstyvas ištyrimas gali išgelbėti gyvybę – nedelskite!

10/11/2025

💚Tavo širdis – Tavo rankose💚

Dalinamės Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ informacija apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos projektą „Tavo širdis – Tavo rankose“!

Ar žinojote, kad dauguma žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, net neįtaria savo problemos, kol nepatiria rimtų sveikatos sutrikimų? Lietuvoje kas dvi valandas nuo šių ligų miršta net 5 žmonės, o per metus – 23 tūkst. gyventojų.

Bet gera žinia – tai galima pakeisti! Net 80 % širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant išemines širdies ligas ir insultus, galima išvengti.

Viskas, ko reikia:
✅ Sužinoti, kaip rūpintis savo širdimi
✅ Pasitikrinti savo riziką laiku
✅ Stiprinti savo sveikatą kasdieniais mažais žingsneliais:

👉daugiau judėti 🚶‍♀️
👉sveikiau maitintis 🥗
👉valdyti stresą 🧘‍♂️
👉užtikrinti pakankamą poilsį 😴

Maži pokyčiai – didelė nauda! Tapkite sveikesni, energingesni ir laimingesni.🌟

Norite sužinoti, kaip pradėti? Spauskite čia ir žiūrėkite Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ patarimus: https://www.youtube.com/watch?v=KvpyAH1xURA

Nyd de videoer og den musik, du holder af, upload originalt indhold, og del det hele med venner, familie og verden på YouTube.