05/01/2026
Kiek iš tikrųjų yra Šaolino vienuolynų ir kur jie yra?
Šiandien internetas mirga vaizdais, kuriuose vakariečiai neva tobulėja Šaolino vienuolyne Kinijoje. Tačiau didžioji dalis tokių vaizdelių yra nufilmuota visai ne Šaolino vienuolyne, o juose besipuikuojantys kung fu „mokytojai“ dažniausiai nėra nei vienuoliai, nei rimti tradicinių kovos menų žinovai. Dažnu atveju jie dėsto ne klasikinį Šaolino kovos meną, o keistą hibridą iš sportinio ušu, akrobatikos ir įvairių improvizacijų, neturinčių jokio istorinio pagrindo.
Todėl verta aiškiai atsakyti į paprastą, bet dažnai klaidingai interpretuojamą klausimą: kiek iš tikrųjų egzistuoja istorinių Šaolino vienuolynų ir kur jie yra?
Pirmasis ir pagrindinis Šaolino vienuolynas buvo įkurtas 495 metais Songšano kalnuose, dabartinėje Šiaurės Kinijoje, Henano provincijoje, netoli Dengfengo miesto. Tai vienintelė šventykla, kuri nuo pat savo įkūrimo buvo tiesiogiai siejama su Šaolino vardu ir kurioje istoriškai buvo aktyviai praktikuojami kovos menai. Vienuolynas stovi ten pat ir šiandien – Šaoši (Shaoshi) kalno papėdėje, toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo pastatytas prieš daugiau nei pusantro tūkstančio metų.
Be šio vienuolyno egzistuoja tik vienas kitas istorinis vienuolynas, kuris oficialiai buvo vadinamas Šaolinu. Tai – Šiaurės Šaolino vienuolynas, kuris, nors ir buvo atstatytas palyginti neseniai, turi aiškų istorinį pagrindą.
Šiaurės Šaolino vienuolyno istorija siekia mongolų Juan (Yuan) dinastijos laikus (1271–1368). Tuo metu Songšano Šaolino vienuolynui vadovavo abatas Siue Ting Fu Ju (kin. Xue Ting Fu Yu, 1203–1275) – viena iškiliausių asmenybių ne tik Šaolino, bet ir viso Kinijos budizmo istorijoje.
Šaolino vienuolynas tuo laikotarpiu augo itin sparčiai ir nebegalėjo sutalpinti visų norinčių vienuolių bei mokinių. Dėl šios priežasties abato Fu Ju sprendimu buvo pradėti steigti Šaolino vienuolyno filialai. Vis dėlto, jau po Fu Ju mirties, tik vieninteliam Dzi Sien (Ji Xian) vienuolynui 1315 metais buvo oficialiai suteiktas vardas „Šiaurės Šaolino vienuolynas“.
Iš Songšano Šaolino į šį vienuolyną buvo siunčiami mokytojai, tarp jų – ir kovos menų instruktoriai, taip užtikrinant tiesioginį tradicijos tęstinumą.
„Šiaurės Šaolino vienuolynas“ gyvavo iki pat XX amžiaus, kol Antrojo Kinijos–Japonijos karo metu (1937–1945) jis buvo sunaikintas Japonijos kariuomenės.
Abi šios šventyklos yra šiaurinėje Kinijos dalyje.
Tiesa, kad Šaolino vienuolynas Henano provincijoje administravo nemažą tinklą kitų šventyklų, tačiau nė viena iš jų nesivadino Šaolinu.
Šiandien Kinijoje taip pat egzistuoja keletas butaforinių Šaolino vienuolynų, pastatytų XX a., siekiant plėtoti turizmą. Vienas tokių – vadinamasis Pietų Šaolino vienuolynas Fudziano (Fujian) provincijoje, Putiano mieste. Šis vienuolynas buvo pastatytas be jokių istorinių duomenų apie jo pirminę išvaizdą ir ne istorinėje vietoje. Jis buvo bandomas pozicionuoti kaip pietų Kinijos kovos menų centras, tačiau ši idėja neprigijo. Šiandien vienuolynas funkcionuoja kaip muziejus, o ne kaip aktyvi šventovė.
Pietų Šaolino vienuolyno mitas, kurį jau kelios kartos perduoda tiek pietų Kinijos kovos menų bendruomenės, tiek triadų nariai, dažniausiai siejamas su šios šventyklos sudeginimo istorija. Tačiau šis pasakojimas neturi jokio istorinio pagrindo ir yra kilęs ne iš vietinių legendų, o tiesiogiai iš XVIII amžiaus kinų grožinės literatūros – romano Wan Nian Qing.
Iš esmės, kai męs kalbame apie Šaolino vienuolyną, turime omenyje tik vieną - Šaolino vienuolyną, Henano provincijoje, Sungšano kalnuose.
https://shaolin.lt/
