30/01/2025
Inkstų akmenligė - būklė, kuriai būdingas kristalų susidarymas šlapimo takuose, yra visame pasaulyje paplitusi liga. Ligos paplitimo rodikliai svyruoja nuo 7-13 % Jungtinėse Amerikos Valstijose, 5-14 % Europoje ir 1-5 % Azijoje.
Labiausiai pripažinta bendroji intervencija, sauganti nuo inkstų akmenų susidarymo, nepriklausomai nuo jų sudėties - pakankamas skysčių vartojimas. Esant pakankamai diurezei (šlapimo išskyrimui), šlapimas neužsilaiko šlapimo takuose, mažėja mechaninė akmenų susidarymo rizika. Literatūros duomenimis, siektinas mažiausias šlapimo kiekis suaugusiam - 2 l/d.
Kalbant apie inkstų ligas ir pakankamą skysčių kiekį, pirmiausia galvojama apie inkstų akmenligės prevenciją, tačiau žinoma, jog vanduo svarbus ir kitų inkstų ligų atvejais. Užtektinas vandens kiekis susijęs su cistų augimo sulėtėjimu sergant inkstų policistozės sindromu, prisideda prie lėtinės inkstų ligos išvengimo ar progresavimo.
Tačiau yra žinoma, jog didelis kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties kiekis šlapime skatina inkstų akmenligę, o kalis, bikarbonatai, citratas – apsaugo nuo akmenų susidarymo.
Taigi, svarbu kokius skysčius geriam.
Vaisvandeniai, sultys, gaivieji gėrimai – skysčiai, tačiau jie nėra rekomenduojami skysčių balanso palaikymui dėl jų sudėtyje esančių sveikatai nepalankių komponentų: maisto priedų, didelio angliavandenių kiekio ir pan.
Žinoma, jog kava, arbatžolių arbata, vynas, alus gali mažinti inkstų akmenų susidarymo riziką, dėl diuretinio poveikio, tačiau, šie skysčiai nerekomenduojami gausiai vartoti dėl kofeino, alkoholio, perteklinių kalorijų ir pan.
Dažniausiai, tinkamiausiu skysčiu įvardijamas – vanduo.
Tačiau čia taip pat yra niuansų:
-mineralizacija;
-mineralų sudėtis;
-su „burbuliukais“...
Mineralinių vandenų sudėtis labai skirtinga.
Mineralizaciją apibrėžia ES dokumentai: pvz., Regulation (EU) No 115/2010, bei Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 28:2003 „NATŪRALAUS MINERALINIO VANDENS IR ŠALTINIO VANDENS NAUDOJIMO IR PATEIKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI“.
Ką sako mokslas apie kai kuriuos mineralus vandenyje ir sveikatą:
Kalcis. Vandenyje jo gali būti, gali ir nebūti. Mums įprasti vandenys, dažniausiai, kalcio turi.
Su geriamu vandeniu kalcio suvartojimas 318 mg/L gali padėti išlaikyti kaulų masę, tačiau jo perteklius (> 200 mg/L per dieną) gali didinti inkstų akmenų riziką.
Magnis. Vandenyje jo gali būti, gali ir nebūti. Kai kurios studijos rodo, kad vanduo, kuriame yra magnio, prisideda prie inkstų ligų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo.
Kalcio ir magnio saikingas kiekis vandenyje siejamas su organizmo šarminimo procesais, o tai svarbu, ypatingai lėtinėmis ligomis sergantiesiems, kuomet organizme yra lėtinio uždegimo fonas.
Ką norėjau pasakyti, o gi tą patį:
1. Kuo įvairesnis maistas – tuo sveikatai naudingiau.
2. Kuo įvairesnis vanduo, kurį geriam skysčių balansui užtikrinti – tuo sveikatai naudingiau.
3. Vanduo „iš čiaupo“ - puikus pasirinkimas, mat nereikia sukti galvos kiek ten tų mineralų.
4. Kiekvienas mes esame individualus, jeigu giminėje yra sergančiųjų inkstų akmenlige, reikia domėtis ir tuo ką valgai, ir tuo kiek/ką geri.
5. Lygiai taip pat reikia domėtis tuo ką valgai, ir tuo ką geri visuomet. Nes juk tai šaunu. Dėl to gyvensime sveikesni, vadinasi, laimingesni.
P.S. Komentaruose tik dalis šaltinių.
