Kūno terapijos klinika

13/01/2026

12/01/2026

Kviečiu prisijungti 🙌

30/12/2025

Sausio 2 d. turiu laisvą dieną biorelease terapijai.
Gal kam nors tai taps ramiu naujų metų pradžios tašku, ne per skubėjimą ar naujus tikslus, o per sąmoningą grįžimą į kūną.

Biorelease terapija padeda švelniai atpalaiduoti kūne susikaupusią įtampą, nuraminti nervų sistemą ir atkurti vidinį balansą, ryšį su savimi. Tinka žmonėms, kurie nori ne tik suprasti, bet ir patirti pokytį per kūną.

Jei jauti, kad tai tau - kviečiu registruotis online, arba parašyti asmeniškai Ritai 📞+37061001414

23/12/2025

19/12/2025

“AŠ VISKĄ SUPRANTU, BET MAN VISTIEK NESAUGU”.

Šį sakinį gan dažnai girdžiu iš klientų, ypač tų, kurie labai apsiskaitę, reflektuojantys, lankę ne vieną terapiją. Čia labai svarbi vieta, nes mąstymas ir supratimas “gyvena” vienoje smegenų dalyje. Saugumo jausmas - visai kitoje.
Kūnas netiki tuo, ko pats nepatyrė! Saugumas pirmiausia atsiranda kūne, tik vėliau jis tampa jausmu, ir dar vėliau - mintimi.

Todėl žmogus gali puikiai suprasti savo istoriją, traumos kilmę, santykių modelius, bet jo kūnas vis dar gyvena taip, lyg pasaulis būtų nesaugus.

Man šiuo atveju iškyla duobės metafora.
Trauma- tarsi gili duobė nutikusi mūsų gyvenime. Į ją kažkada buvome įkritę, skaudėjo, patyrėme daug nemalonių emocijų. Natūralu, kad po to žmogus gyvenime tampa labai įsitempęs, budrus, nuolat stebintis, kontroliuojantis aplinką.

Kai kurios terapijos moko: “Pastebėk duobę ir apeik ją.“ Tai gali padėti, bet dažnai reiškia dar vieną užduotį, būti nuolat akylam. O juk traumuotas/ giliai sužeistas žmogus ir taip gyvena įtampoje. Šioje vietoje, net neturėdamas tokios intencijos, žmogaus susikuria antrinę įtampą, kontrolę.

Biodinaminė kūno psichoterapija siekia ne panaikinti duobę ir ne išmokyti ją apeiti bet kokia kaina. Ji padeda lėtai keisti visą vidinį kraštovaizdį aplink ją- stiprinti atramą, plėsti nervų sistemos langą, kurti daugiau takų ir pasirinkimų. Atsiranda Daugiau pojūčio, kad čia (vidiniame ir išoriniame pasaulyje) galima būti.

Duobė išlieka kaip patirtis. Bet ji nustoja būti centrine, vienintele realybe, kuri valdo mus.
Terapijos tikslas nėra panaikinti duobę, tai yra neįmanoma.
Tikslas, kad ji nebebūtų vienintelė realybė.
Tikslas, kad ji būtų matoma, turėtų kraštus, turėklus ir dugną, o žmogus nebekristų į ją netikėtai.

11/12/2025

Geriausia dovana, tai dovana sveikatai!

Dovanų kuponą galite įsigyti https://www-21s.bookeo.com/bookeo/b_ikta-registracija_start.html?buyvoucher=true&ctlsrc2=dWKD%2B25VCCn4G54x10z5ajk0ZFS2oJLVKu7choZdtoM%3D&src=03v

09/12/2025

05/12/2025

Nervas (vagus) klajoklis yra tarsi tylus kūno kelrodis. Vagus lotyniškai reiškia klajojantis, nes jis driekiasi nuo smegenų kamieno žemyn į:
• ryklę, gerklas
• širdį
• plaučius
• skrandį
• kepen*s, kasą
• žarnyną
• net iki dubens organų (per šakas ir nervinius rezginius).
Tai ilgiausias autonominis nervas žmogaus kūne.

sesijose stimuliuojant šį nervą per švelnų prisilietimą, per kvėpavimą, net ir per ramų toną ir švelnų atliepiantį žvilgsnį mūsų sistemą užplūsta toks gilus vidinis atsipalaidavimo jausmas. Tai yra truputį stebuklingas momentas, kai žmogus pirmą kartą (būną ir taip) patiria saugumą savy, ne kaip idėją, bet kaip tikrą fiziologinį faktą.

Ši būsena nėra tik ramaus kvėpavimo rezultatas – tai labai sena biologinė išmintis, kurią nešamės nuo pirmųjų žmonijos dienų. Tai mūsų prigimtinis „aš galiu būti“ režimas.

Tuomet kaip pasekmė kūnas pereina iš kovos į buvimo režimą. Vėl atsiranda vietos jausmams, emocijoms, ryšiui su savimi.

Nervas klajoklio paskirtis parvesti mus atgal į namus, į save, į tą vietą, kur kūnas ir psichika vėl kalba viena kalba ir mūsų mažasis “aš” pradeda kliautis mūsu didžiuoju “aš”.

11/11/2025

Kviečiame į mūsų jaukius namus!

10/11/2025

30/10/2025

NUO DISOCIACIJOS PRIE ASOCIACIJOS: KAIP KEIČIASI SANTYKIS SU KŪNU💫

Daugelis žmonių gyvena šiek tiek šalia savo kūno. Galvą sau - kūnas sau.
Toks atskyrimas vadinamas disociacija, kai „aš“ ir kūnas tampa dviem atskiromis teritorijomis. Tai nėra kažkoks trūkumas, klaida ar silpnumas disociacija dažnai atsiranda kaip išmintinga gynyba nuo vidinio skausmo ar ankstyvo patirto didelio nesaugumo.
Terapijoje šį atskyrimą pamažu keičiame į asociaciją - grįžimą į kūną, į gyvą buvimą čia ir dabar. Kai galva ir kūnas ima veikti išvien, atsiranda naujas vidinės visumos jausmas: aš esu įkūnyta psichika.

Šį kelią galime pamatyti kaip skirtingus santykio su kūnu tipus - tai nesusiję tiesiogine žodžio prasme su amžiumi, tai būsena.

☁️1. Kūdikio tipas - instinktyvus buvimas.
Kūnas veikia vedamas impulso. Itin maža sąmoningumo dozė, bet ir kontrolės nėra daug. Gerai, kai biologija yra stipri ir viskas einasi savaime kažkaip neblogai.

⛅️2. Vaiko tipas - kūnas traktuojamas kaip objektas.
Kaip prižiūrimas daiktas: reikia maitinti, gydyti, taisyti. Atsakomybė perduodama autoritetams - tėvams (gydytojams). Nuo ligų bandoma pabėgti, išvengti. Nėra gebėjimo įsiklausyti į kūno siunčiamus negalavimus.Tai objektyvuotas santykis „mano kūnas“ vietoje „aš - kūnas“.

🌤️ 3. Paauglio tipas - kontrolės ir atsakomybės kova. Kyla vidinė įtampa tarp laisvės ir kontrolės. Randasi nusivylimas autoritetais, kyla noras viską spręsti pačiam - laikytis dietų, imtis papildų, griežtas režimas ir pan. Atsakomybės, dialogo jau daugiau, bet ir daugiau kaltės, kai nepavyksta. Kūnas tampa projekcijos lauku: jį bandome sutvarkyti, pagerinti, „optimizuoti“. Čia dažnai atsiranda neurozės, kūnas reaguoja į psichinį spaudimą, į neatitikimą tarp idealo ir realybės. Daugelis žmonių būtent šiame etape ateina į terapiją, kai ryšys su kūnu yra, bet jis įtemptas, konfliktiškas, pilnas kontrolės.

☀️4. Brandus tipas – įkūnyta sąmonė.
Kūnas tampa subjektu, gyvu vidinės išminties balsu. Nebelieka poreikio valdyti. Tai santykis, kuris remiasi stebėjimu, dėmesingu buvimu ir pasitikėjimu. Nebereikia versti kūno paklusti, jis tampa partneriu, balsu, kurį išmokstame girdėti. Kūnas tampa gyvu psichinės energijos įsikūnijimu. Tai būsena, kai sakau „aš ir kūnas esame viena sistema “.

Šie tipai persipina su įvairiomis psichikos dimensijomis: nuo ego link Savasties, nuo personos link šešėlio, nuo valios link pasitikėjimo tėkme. Kiekvienas žingsnis į savo kūniškos savasties patyrimą, tai žingsnis į savo visybiškumą.

Biodinaminėje kūno psichoterapijoje šis procesas vyksta labai konkrečiai:
per kvėpavimo gilinimą, vegetacinių impulsų išlaisvinimą, per grįžimą prie natūralaus kūno ritmo pajautimo, peristaltika (emocinės smegenys) tai atspindi dirbant su stetoskopu😉.
Kai kūnas “turi” leidimą virpėti, pilnai į visą save kvėpuoti, šildytis, tekėti - sąmonė su juo susijungia. Disociacija tirpsta, atsiranda autentiška tėkmė tarp kūno ir psichikos.
Tuomet nebelieka koncepcijų. Žmogus nebe „dirba su kūnu“, o gyvena jame, kaip per jautrų, gyvybingą instrumentą, kuriuo kalba pati gyvybė.

Ar atpažįsti kažkur save? ☁️⛅️🌤️☀️

21/10/2025

Taip, taip, taip💚💚💚

KAS YRA TOJI KŪNO PSICHOTERAPIJA ❓

Kūno psichoterapija - tai psichoterapijos kryptis, grindžiama žmogaus vienovės principu. Ji remiasi suvokimu, kad kūnas ir psichika yra neatskiriami - mūsų patirtys atsiskleidžia ne tik per žodžius, bet ir per pojūčius, kvėpavimą, judesį bei prisilietimą.

Kūnas „prisimena“: jame kaupiasi neišreikštos emocijos ir sustabdytos reakcijos, kurios gali pasireikšti skausmu, įtampa ar nerimu be aiškios priežasties. Kūno psichoterapija kviečia sugrįžti į kūną kaip į išminties šaltinį, saugantį istorijas, jausmus ir gyvybingumą.

Tai lėta, saugi ir palaipsniui besiskleidžianti kelionė į save - į gilesnį jausmų suvokimą ir vidinę darną.

💠 Sertifikuotų kūno psichoterapeutų kontaktus galite rasti Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos (LKPA) puslapyje: https://www.lkpa.lt/nariai.html