30/01/2024
"Reprodukcinė psichologija Lietuvoje": įspūdžiai po konferencijos
Norisi pasidalinti įspūdžiais po Kaune įvykusios mokslinės praktinės konferencijos „Reprodukcinė psichologija Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“ (2024 01 26). Šis renginys apjungė kelias svarbias temas: nevaisingumo psichologiją, pastojimo ir nėštumo temą, gimdymo patyrimą ir jo iššūkius, depresiją po gimdymo, netekties išgyvenimus po persileidimo. Svarbu tai, kad visos temos buvo gvildenamos ne individo (t.y. moters) kontekste, bet platesniame – poros santykių, socialiniame, kultūriniame, istoriniame. Tai yra visos reprodukcinės psichologijos temos liečia ne tik moteris, bet ir vyrus, poros santykius, visuomenę, valstybę.
Tema, į kurią noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra pogimdyminė depresija. Džiugu, kad Lietuvoje atsirado pogimdyminės depresijos centras, kuriame galima rasti specializuotą informaciją apie depresiją po gimdymo ir pagalbą. Centro pastangomis atsirado svarbus leidinys „Mamos emocinė sveikata“ (https://pdcentras.lt/). Tačiau mamoms kalbėti apie depresiją po gimdymo iki šiol nelengva. Jos bijo parodyti, kad kartais jaučiasi nelaimingos motinystėje, baiminasi būti palaikytos blogomis mamomis, mano, jog turi labiau stengtis ir viską įveikti pačios, kad kūdikio poreikiai svarbesni už jų pačių savijautą, nori atitikti aplinkos ir savo šeimos lūkesčius, nenori kaltinimų ir komentarų apie tai, kad „išsigalvoji“ ir „esi viskuo aprūpinta ir neturi kuo skųstis“, nėra tikros, kad ras pagalbą.
Moteris po gimdymo išgyvena ypač jautrų laikotarpį, kuriame jai svarbus saugumas, palaikymas, visokeriopa buitinė pagalba ir jos svyruojančios emocinės būsenos normalizavimas. Vyrai taip pat patiria stresą, jiems gali būti sunku suprasti save ir moterį, gąsdina atsakomybė, nerimą kelia moters ir vaiko intensyvios emocijos, su kuriomis nelengva išbūti. Moteriai, vyrui, porai, šeimai reikalingas rūpestingas dėmesys, palaikymas ir pagalba.
Pagrindiniai depresijos po gimdymo simptomai yra šie: prislėgta nuotaika, padidėjęs dirglumas, nuovargis, susidomėjimo ar malonumo praradimas, nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, kaltės jausmai, nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam, sumažėjęs pasitikėjimas savo gebėjimais pasirūpinti vaiku, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, sunkumai priimant elementarius sprendimus, kūno svorio ar apetito pokyčiai, nemiga arba hipersomnija, mintys apie kūdikio sužalojimą arba savižudybę. Jei moteriai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, tai rimtas ženklas, kad jai reikalinga pagalba. Kai mama negauna reikiamos pagalbos, didėja tėčio depresijos rizika.
Tiesa, pati mama gali būti taip susitelkusi į kūdikį, jog sunkiai supranta savo būsenos ir simptomų rimtumą. Svarbus vaidmuo tenka artimiesiems, kurie pastebėję nerimą keliančius ženklus, turi pasikalbėti su ja, jautriai išreikšti savo susirūpinimą, paskatinti kreiptis į specialistus ir padėti užsiregistruoti konsultacijai.
Nuotraukos šaltinis: hopkinsmedicine
