12/05/2025
Puikus, labai puikus kolegės tekstas- parodai pristatyti
“Paprašyta parašyti apie parodą ,,Dailėjauta 2“, nejučia pagalvojau, kad prabėgo beveik metai nuo to laiko, kai dažai gulė ant drobės. Ką aš prisimenu? Kiek prisimenu? Kokie pojūčiai kyla dabar, o kas išliko? Kaip ,,išlaisvėjau“, o koks sąstingis manyje liko? Ką atradau, pakeičiau, o ką pasilikau?
Kalbėti galiu tik apie save, pasitelkdama savo požiūrį ir dar truputėlį, - apie dailės terapiją, kaip būdą atverti gilesnius savo esaties klodus. Esu dailininkė, man artima Betti Edvards penkių pakopų kūrinio kūrimo struktūra: inspiracija, duomenų rinkimas, apjungimas, išgryninimas-eureka (gr. heurēka - radau) ir įgyvendinimas. Dailės kūrinio sukūrime dalyvauja abu smegenų pusrutuliai: kairiajam, kuris atsakingas už loginį mąstymą, tenka duomenų rinkimas ir įgyvendinimas, dešiniajam, kuris atsakingas už kūrybinio mąstymo funkciją, tenka inspiracija, apjungimas ir išgryninimas – t.y. eureka. Studijuojant dailės terapiją ir kuriant dailės terapinius darbus, aš pajutau, kad dvi dalys: inspiracija ir išgryninimas-eureka turi terapinį poveikį. Inspiracija, kaip problemos, skaudulio ar sunkumo pirmasis iškilęs vaizdinys; išgryninimas, kaip vaizdinio galimas perteikimas dailės kalba. Tarsi už borto lieka kūrinio įgyvendinimas, dailės terapijoje nėra svarbu estetinė kūrinio struktūra, profesionalus priemonių naudojimas, išliekamoji vertė ir kiti svarbūs dailei dalykai, yra tik vienintelis mato vienetas - pagrindinis poreikis perteikti patyrimą su pasauliu (išoriniu, vidiniu, anapusiniu) per vaizdinius: kokias įžvalgas, kokią žinią, kokius jausmus kūrinys kelia asmeniškai.
Jei jau perskaitėte šį tekstą iki šios vietos, tai aš kviečiu ,,Dailėjautos 2” kūrinius stebėti, bet ne vertinti, atrasti emocines sąsajas su kūriniu, intuityviai pajausti jausminę kūrinio galią ir ,,pasimatuoti“ kūrinį.”
Juškaitė
