26/04/2025
GEDĖJIMAS
Šiandien pasaulis atsisveikina su popiežiumi. Gedime prasmingą gyvenimą nugyvenusio žmogaus. Daugelis mūsų nebuvome jo sutikę, bet ši netektis sukelia prisiminimus, rezonuoja.
Užtikau Džimo Kerio citatą, kuri ypatingai palietė mano širdį šiandien. Paliksiu ją čia, kaip būdą išbūti su skausmu ir sunkiomis emocijomis.
Gedėjimas yra procesas. Todėl svarbu judėti, įsileisti sielvartą, palaikyti ir priimti save visuose jo etapuose.
„Sielvartas ne tik emocija – tai praradimas erdvės, kurioje kažkas kažkada gyveno, bet dabar nebėra. Sielvartas tarsi perpjauna tave, palikdamas tuščiavidurį skausmą ten, kur kažkada gyveno meilė.
Pradžioje sielvartas atrodo nepakeliamas, tarsi žaizda, kuri niekada neužsivers. Tačiau laikui bėgant, žaizdos kraštai pradeda gyti. Skausmas suminkštėja, bet įspaudas lieka – tylus priminimas apie tai, kas kažkada buvo. Tiesa ta, kad niekada iš tikrųjų jo neprarasi. Judėsi kartu su juo. Meilė, kurią jautei, neišnyksta; ji transformuojasi. Ji išlieka juoko aiduose, senų prisiminimų šilumoje, tyliose akimirkose, kai vis dar sieki to, ko nebėra. Ir tai gerai.
Sielvartas nėra našta, kurią reikia slėpti. Tai nėra silpnybė, kurios reikia gėdytis. Tai giliausias įrodymas, kad meilė egzistavo, kad kažkas gražaus kažkada palietė tavo gyvenimą. Taigi leiskite sau tai pajusti. Leiskite sau gedėti. Leiskite sau prisiminti.
Nėra laiko juostos, nėra „teisingo“ būdo gedėti. Kai kurios dienos bus sunkios, o kitos – lengvesnės. Kai kurios akimirkos atneš netikėtų liūdesio bangų, o kitos pripildys jus dėkingumo už meilę, kurią jums pasisekė patirti.
Gerbkite savo sielvartą, nes jis šventas. Tai liudija apie jūsų širdies gilumą. Ir laikui bėgant, per skausmą rasite išgijimą – ne todėl, kad pamiršote, o todėl, kad išmokote nešti meilę ir netektį kartu.”
Mirtis yra dalis gyvenimo. Turime stiprybės tą tiesą priimti ir ištvermės gyventi toliau.
