
24/08/2025
🪨Geležies kelias- nukrito akmuo nuo širdies.
🥾✍️Austruosiuosiuose Tatruose yra pati sunkiausia, ilgiausia, sudėtingiausia, gražiausia ir kartu pavojingiausia trasa. Vieni ją vadina „Geležies keliu“, kiti – „Erelių taku“, bet kalba eina vis tiek apie tą pačią atkarpą.
🦾Prieš dvejus metus pirmą kartą išdrįsau ten nuvažiuoti. Visos trasos tada neįveikiau – ne dėl savo kaltės. Bet jau tada žinojau: tai nėra pabaiga. Mano viduje visą šį laiką sukosi nerimo mintis – kaip atrodo visa trasa? Ar sugebėčiau ją įveikti? Jei man pavyktų, laikyčiau save stipria. Kiek gali mano kūnas? Šios mintys manęs nepaleido. Tai buvo tarsi NEBAIGTAS REIKALAS.💥
🔥Šįkart ėjau su didžiausia baime – o man tai būna retai. Tačiau kartu jaučiau džiaugsmą: pasitikėjau savo kūnu, jo tvirtumu. Rūpinausi juo kiekvienoje sustojimo vietoje, kad tik „varikliukas“ neužgestų. 🍫🍪
🧗♀️Kai išgirdau klausimą: „Kas eina į trečią etapą ir iki galo?“, sau pasakiau: „Taip! Nes vėl nenoriu grįžti su tomis pačiomis mintimis. Reikia užbaigti ir sužinoti, kas manęs laukia toliau.“⛰️
🌄⌛️Tempas turėjo būti greitas – juk nuo kalno reikia nusileisti dar prieš saulei nusileidžiant. Vienoje vietoje, norint pasiremti į akmenį, teko daryti beveik špagatą – net savo lankstumą patikrinau. Bet viskas buvo gerai.
🪫Labiausiai kojas nuvargino nusileidimas – ilgas, nuobodus ėjimas akmenimis žemyn, mišku, jau visiškoje tamsoje. Ten galiojo tik viena taisyklė: eik ir nesustok. Nes jei atsisėsi, gali ir nebeatsikelti.🪵
💟Ir visgi – verta! Smagu, rekomenduoju visiems. Dabar galva rami: sau įrodžiau, ką norėjau įrodyti, dar didesnis pasitikėjimas savimi. 🔝
🌲🌦️Ėjimas truko net 17 valandų, patyriau visko – net sniego vasarą ant kalno viršūnės. Pririnkau žingsnių kelioms savaitėms į priekį, dirbo ir kojos, ir rankos. Vieni pliusai!
lt pasirūpina viskuo tik važiuok ir mėgaukis kalnais iš visų pusių 😍