Ąžuolyno klinika, Ąžuolyno Gatvė 5A, Vilnius (2025)

28/11/2025

Šiandien dalinamės pokalbiu su mūsų dienos stacionaro psichologe Julija, kuri kasdien dirba su žmonėmis, siekiančiais geriau suprasti save, kurti sveikesnius santykius ir atrasti daugiau vidinės pusiausvyros. Julija pasakoja apie emocinio ryšio stokos ženklus, ribų svarbą ir tai, kaip kalbėtis, kai esame įsitempę.

🟢 Kaip atpažinti, kad santykiuose ima trūkti emocinio ryšio?
Emocinis ryšys – svarbi artimų mūsų santykių dalis. Kai jo ima trūkti, neretai tai atsitinka pamažu, tad ženklus gali būti sunku iškart pastebėti. Pirmieji signalai galėtų būti tokie – kai bendravimas tampa ne toks artimas, labiau apie reikalus, darbus, buitį ir vis mažiau apie tai, ką iš tikrųjų jaučiame ir išgyvename. Gali atsirasti daugiau emocinio ir fizinio atstumo, imame rečiau kreiptis paramos, mažėja noras kartu pasidžiaugti mažais ar mums svarbiais dalykais. Gali dažnėti nesusipratimų, nesusikalbėjimų, augti įtampa. Emocinis ryšys nėra pastovus ir gali svyruoti – jis stiprėja, kai kuriame saugią erdvę jausmams, kalbamės, domimės ir leidžiame sau būti atvirais.

🟢 Ką daryti, kai jaučiu, kad visada rūpinuosi kitais, o pats lieku nuošalyje?
Pirmas svarbus žingsnis – apskritai pajausti, kad tai vyksta. Toks santykių modelis gali susiformuoti nepastebimai: prisiimame vis daugiau atsakomybės, dažniau atliepiame kitų poreikius ir vis rečiau atsigręžiame į save. Kartais tai nėra tik dabartinės situacijos pasekmė, o ilgametis, dar vaikystėje išmoktas būdas būti su kitais. Tokiu atveju tą pastebėti gali būti dar sunkiau. Pajautus, kad tai vyksta, verta atsigręžti į savo vidų – tyrinėti, ko man iš tiesų reikia ir kaip šiuos poreikius galiu pradėti labiau atliepti. Tai gali reikšti ribų brėžimą, leidimą sau rinktis save ar išdrįsimą paprašyti pagalbos. Rūpintis savimi nėra savanaudiška – turime atstatyti savo resursus tam, kad galėtume veikti pilna jėga.

🟢 Kaip sveikai bendrauti, kai esame pavargę ar įsitempę?
Kai esame pavargę ar įsitempę, bendraudami galime sureaguoti ne taip, kaip norėtume. Atpažinę savo būseną įgyjame galimybę rinktis, kaip sau padėti. Gali būti svarbu aiškiai pasakyti kitam, kaip jaučiamės, ir leisti sau akimirką sustoti. Trumpas sustojimas, kvėpavimo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai ar kitos mums padedančios praktikos gali sumažinti įtampą ir padėti grįžti į pokalbį su daugiau ramybės. Lygiai taip pat reikšminga nuolat rūpintis savimi – skirti laiko kokybiškam poilsiui, pastebėti ir atliepti savo vidinius poreikius. Tai padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ilgalaikėje perspektyvoje.

💚 Jei jautiesi, kad santykiuose, emocijose ar kasdienybėje norisi daugiau aiškumo ir vidinės ramybės – mūsų psichologai yra pasiruošę padėti.
Kviečiame registruotis konsultacijai tel. +370 69955656

24/11/2025

Šiandien kviečiame susipažinti su mūsų klinikos gydytoja psichiatre Greta Domantaite, kuri dalinasi aiškiais ir praktiškais patarimais apie perdegimą, nuotaikos pokyčius bei kasdienius žingsnius emocinei sveikatai palaikyti.

🟢Kaip atpažinti pirmuosius emocinio perdegimo ar depresijos požymius?
Perdegimo sindromas - tai emocinio ir fizinio išsekimo būsena, labiausiai sietina su ilgalaikiu stresu ar itin dideliais kūviais, įprastai profesinėje srityje. Perdegimą galima įtarti, jei išryškėja irzlumas, atsiranda apatija darbui ar kitoms veikloms, kurios žmogui dažniausiai teikdavo pasitenkinimą, išryškėja tuštumos jausmas, fiziškai juntamas nuovargis, kurio nepavyksta kompensuoti poilsiu, įtampa ir įvairūs fiziniai skausmai, gali trikti miegas lydint pergalvojimams apie ilgalaikį stresą provokuojančius veiksnius, elgesyje gali atsispindėti vis dažnesnis veiklų atidėliojimas ir krentantis produktyvumas atliekant žmogui įprastas užduotis, ryškėjantis socialinis atsiribojimas, mėginimas save ,,tonizuoti” kofeinu ar cukrumi.
Depresijos požymiai gali būti panašūs: suprastėjusi nuotaika, kritusi energija ir susiaurėję interesai, sunkumas susikoncentruoti, miego ir apetito pokyčiai, sunkumas patirti džiugesį, sumažėjęs pasitenkinimas ar susidomėjimas įprastai mėgstamomis veiklomis, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, beviltiškumo ar beprasmybės idėjos, savikalta, dėl pablogėjusios savijautos taip pat gali kristi produktyvumas darbe.
Nors savijauta abiem atvejais gali atrodyti ganėtinai panašiai, tačiau perdegimo atveju pačiam žmogui įprastai yra aiški per ilgą laiką jo savijautos suprastėjimą išprovokavusi, jam asmeniškai svarbi priežastis, o depresijos atveju būsenos pablogėjimo priežastis žmogui dažnai nebūna aiški, neretu atveju ją suvokti pavyksta tik psichoterapijos pagalba.

🟢Kaip rūpintis psichikos sveikata, kai „viskas lyg ir gerai“, bet viduje trūksta energijos?
Kasdien paroje svarbu skirti 8 val. poilsiui – t. y. ne darbui ir ne miegui. Norint palaikyti pakankamą energijos lygį, poilsio laikas turėtų būti kokybiškas, ,,vidines baterijas” pakraunantis, kaip, pvz., leidžiant laiką gamtoje, bendraujant su artimais žmonėmis, užsiimant patinkančiomis fizinio aktyvumo veiklomis, praktikuojant įvairias atsipalaidavimo technikas ar kitus mėgstamus užsiėmimus. Siekiant išvengti perdegimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į jaučiamus jausmus – jei toks įprotis dar neišlavintas, tam gali padėti sąmoningai paskiriamas laikas savirefleksijai ar dienoraščio rašymui. Lygiai taip pat svarbu brėžti emocinę pusiausvyrą saugančias ribas – kylant sunkumų, to galima mokytis psichoterapijoje. Žinoma, ne mažiau svarbus savalaikis objektyvus fizinės būklės įvertinimas, atliekant laboratorinius fizinės būklės tyrimus ar, esant poreikiui, kreipiantis gydytojų specialistų konsultacijoms.

🟢 Ar normalu jaustis liūdnam ar tuščiam net tada, kai nėra aiškios priežasties?
Ko gero, visaip gyvenime jaustis yra ,,normalu”, net jei tam tikri jausmai kyla be žmogui aiškios priežasties. Svarbu, ar tai kaip nors veikia žmogaus kasdienybę, ir ar tai yra trumpalaikis jausmas, ar tai pereina į ilgalaikę, užsitęsusią būseną. Jei liūdesio ar tuštumos jausmas be žmogui suprantamos priežasties užsitęsia ilgiau nei 2 savaites, tikslinga kreiptis psichikos sveikatos specialisto konsultacijai.

🟢Ką galime daryti kasdien, kad išlaikytume emocinį stabilumą?
Norint išlaikyti emocinį stabilumą, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir kasdienybėje, visų pirma, skiriant lygias laiko dalis darbui, poilsiui ir miegui. Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, užsiimant mėgstamomis sportinėmis veiklomis, reguliarus, net ir trumpalaikis, kasdienis pabuvimas lauke, pabuvimas šviesoje (pageidautina, natūralios saulės, tačiau taip pat puikiai tinka ir pakankamai ryškios šviesos, natūralią saulės šviesą imituojančios lempos). Prisiminkime įgyvendinti bent vieną, nors ir labai mažą, malonią veiklą per dieną (pvz., pasiklausyti muzikos, išgerti šilto gėrimo, paskambinti artimajam ar atsipalaiduoti šiltoje vonioje).

💚Norėtum profesionalios pagalbos?
Pas gydytoją psichiatrę Gretą Domantaitę galima registruotis individualiai konsultacijai mūsų klinikoje tel. +37069955656 arba svetainėje https://azuolynoklinika.lt/registracija-mano-daktaras/

20/11/2025

Šiandien cikle „Mūsų specialistai atsako“ kviečiame į pokalbį su mūsų klinikos gydytoju psichiatru Vytautu Alekna, kuris atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaistus, jų paskirtį ir baimes, susijusias su emocine sveikata.

🟢 Ar vaistai visada būtini, kai kalbame apie emocinę sveikatą?
Kai kalbame apie psichikos sveikatą, vaistai būna paskutinėje vietoje. Yra net toks pasakymas: "geriau verkti pas psichologą, nei juoktis pas psichiatrą". Šiuolaikinė pasaulinė psichikos sveikata seniai jau eina keliu, kad psichikos sutrikimams itin didelę įtaką daro vaikystės psichotrauminės patirtys. Jos gali būti didžiosios, kurios yra tiesioginė grėsmė mūsų net ir fizinei sveikatai, bet yra ir mažosios trauminės patirtys, kurios apibrėžiamos taip - man turėjo nutikti kas nors gera, bet nenutiko. Ir tokių įvykių gyvenime nutinka visa eilė. Kitais žodžiais tariant, netekau man labai svarbaus ir brangaus ryšio, kuris ilgainiui vis gilina "žaizdą", kol galiausiai praėjus 20-30 m. ima reikštis simptomai. Pradžioje nerimas, nemiga, panikos atakos, kol galiausiai, nieko nedarant vis sunkėja. Taigi, pirmiausia pagalba yra kontaktas ir ryšys su specialistu, psichoterapija, o tik tada medikamentai. Kai kada pacientai ateina jau ilgai kentėję vieni, tokiais atvejais medikamentai reikalingi kaip "ramentai", kad pacientas atgavęs pusiausvyrą galėtų toliau sveikti per psichoterapinį santykį.

🟢 Kodėl žmonės kartais bijo vaistų nuo nerimo ar depresijos?
Dauguma pacientų vaistų bijo tiesiog iš nežinojimo ir, manau, iš blogos draugo ar kaimyno patirties. Dažnai tenka susidurti su klausimu "ar aš tapsiu priklausomas". Atsakymas yra, kad priklausomybę kelia labai nedidelė medikamentų grupė, kuri vadinama benzodiazepinai arba liaudiškai "raminamieji". Tačiau, kalbant apie depresiją ar nerimo sutrikimus, dažniausiai yra skiriami antidepresantų grupės vaistai, prie kurių fizinė priklausomybė nesiformuoja. Antra, dėl ko dalis pacientų bijo vaistų, tai baimė nepageidaujamų reiškinių.

🟢 Ką svarbu žinoti apie vaistų vartojimą – ar įmanoma prie jų „nepriprasti“?
Jei medikamentas buvo paskirtas, jis yra skiriamas pagal racionalios psichofarmakoterapijos taisykles: 1 - tinkamas pacientas, 2 - tinkamas vaistas, 3 - tinkama dozė ir adekvati laiko trukmė, 4 - tinkamas įvedimo į kūną būdas, 5 - tinkama kaina. Laikantis šių taisyklių, priprasti prie vaistų neįmanoma. Kaip jau minėjau prieš tai, pripratimą kelia tik labai siaura psichikos sveikatoje naudojamų vaistų grupė, kuri šiuo metu Lietuvoje skiriama labai rezervuotai.

🟢 Ar vaistai gali būti laikinas pagalbos būdas, o ne viso gyvenimo sprendimas?
Vaistai daugumoje atvejų ir yra tik laikinas gyvenimo palydovas. Psichikos sveikatoje vaistą galima palyginti su ramentu ortopedijoje. Kol yra trauma, reikia suteikti "atramą ir pagalbą", tačiau, traumai gyjant, atrama tampa nereikalinga. Yra pacientų, kurie pasirenka vaistus vartoti ilgą laiką, nes nenori nieko keisti savo gyvenime ir kurti jo į sveikatą nukreipta linkme. Kaip pavyzdžiui, grįžta į itin disfunkcinius traumatyvius santykius ar namie, ar darbe, grįžta prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir pan. Pirmą kartą susidūrus su psichikos sutrikimais ir jei jau yra paskirti medikamentai, kaip anksčiau minėjau, jie vartojami pagal tam tikras taisykles, t.y. adekvačią laiko trukmę, kuri dažniausiai būna 3-6 mėn. prie afektinio registro sutrikimų ir 1-3 m. prie psichozinių sutrikimų. Tačiau medikamentų vartojimas yra visada vertinamas individualiai parenkant geriausią sprendimą pacientui.

💚Lapkričio 28 d. 14 val. gydytojas psichiatras Vytautas Alekna ves psichoedukacinę grupę psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių artimiesiems. Jis atsakys į visus rūpimus klausimus apie emocinę sveikatą, gydymą, vaistus ir pagalbos būdus. Kviečiame prisijungti ir gauti aiškumo bei žinių, kurios svarbios tiek pacientams, tiek jų artimiesiems.
Jeigu reikia specialisto pagalbos, norite registruotis į grupę ar konsultaciją – skambinkite tel. +370 69955656.

17/11/2025

Kartais jausmai pasirodo aiškiai ir ryškiai, o kartais – slepiasi už įtampos, nerimo ar nuovargio. Mes visi turime vidinį emocijų pasaulį, kuris nuolat kinta, plečiasi ir kalba savo kalba. Šiandien kartu su mūsų klinikos psichologe Evelina kviečiame pažvelgti giliau – į tai, kodėl kartais taip sunku įvardinti, ką jaučiame, ir kaip išmokti priimti net sunkiausias emocijas.

🟢 Kodėl kartais taip sunku įvardinti, ką iš tiesų jaučiame?
Mūsų emocinis pasaulis labai platus – vienu metu galime jausti daug ir labai skirtingų dalykų. Po pokalbio su artimu žmogumi galime patirti džiaugsmą ir šilumą, bet kartu – liūdesį, nusivylimą ar net suirzimą. Visi šie jausmai vienodai svarbūs ir atspindi skirtingus patirties aspektus.
Naviguoti tarp jų nėra lengva. Emocijos užgimsta staiga ir lygiai taip pat greitai gali pradingti, dar nespėjus jų suvokti. Kartais jos nuslopinamos išmoktomis įveikos strategijomis, ypač jei augome aplinkoje, kur jausmų raiška nebuvo priimtina.
Pavyzdžiui, pyktis gali slėpti baimę ar pažeidžiamumą – taip kūnas saugosi nuo patyrimų, kurių išbūti dar neišmokome.
Norint geriau suprasti savo jausmus, svarbu sąmoningumas, smalsumas ir atjauta sau – už pastangas pažinti tikruosius vidinius išgyvenimus.

🟢 Kaip išmokti priimti nemalonias emocijas – pyktį, liūdesį, nerimą?
Pirmas žingsnis – permąstyti savo įsitikinimus apie emocijas.
Nemalonios emocijos nėra klaida ar problema. Jos – reikalingos ir prasmingos.
Liūdesys, nerimas ar pyktis dažnai kalba apie neatlieptus psichologinius poreikius. Ne viskas gyvenime gali būti išpildyta, todėl kartais tenka išbūti nusivylimą ar skausmą.
Pradžioje susidūrus su nemalonia emocija gali kilti noras bėgti, išsiblaškyti, ieškoti malonių stimulų. Tačiau būtent išbuvimas su ja keičia santykį su patyrimu – jis tampa mažiau grėsmingas.
Kai emocija tampa priimtina, net liūdesyje galima jaustis saugiai ir tvirtai.

🟢 Kodėl emocijų slopinimas ilgainiui sekina tiek kūną, tiek mintis?
Slopindami emocijas prarandame galimybę suprasti, ką jos bando mums pasakyti.
Ignoruodami savo poreikius jaučiamės nesuprasti, nereikalingi, silpnėja ryšys su savimi ir kitais. Tai skatina dar daugiau nemalonių emocijų.
Emocijos, kurioms nesuteikta erdvė, dažnai pasireiškia kūniškai:
– raumenų įtampa
– padažnėjęs pulsas
– drebulys
– galvos skausmai
– dirglumas
– paviršutiniškas kvėpavimas
Kūnas gyvena emocines istorijas, kurias protas bando nuslėpti. Ilgainiui ši vidinė įtampa sekina, mažina energiją ir kuria sumaištį tiek kūne, tiek vidiniame pasaulyje.

💚 Mūsų specialistai padeda pacientams geriau suprasti savo emocijas, mokytis jomis rūpintis, atkurti ryšį su savimi ir aplinka.
Jei jauti, kad norisi išgirsti save aiškiau – kviečiame registruotis konsultacijai tel. +370 69955656.

14/11/2025

Kūnas kalba net tada, kai mes tylime. Jo judesiuose, kvėpavime, įtampoje ar sustingime slypi mūsų emocijos – džiaugsmas, baimė, ilgesys, kontrolė, atsipalaidavimas. Šokio–judesio terapija kviečia šias kūno istorijas išgirsti, pajausti ir išlaisvinti.

Šiandien kalbamės su mūsų klinikos šokio–judesio terapeute Vesta, kuri pasakoja, kaip judesys gali padėti pažinti save, išreikšti jausmus, kai trūksta žodžių, ir atrasti saugumą ne kontroliuojant, o būnant dabartyje.

🟢 Ką reiškia „kalbėti kūnu“ – kaip judesys padeda pažinti emocijas?
„Kalbėti kūnu“ šokio–judesio terapijos kontekste reiškia leisti kūnui išreikšti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais. Judėdamas žmogus tyrinėja ir pažindinasi su savo emocijomis, atranda ryšį tarp fizinio kūno ir vidinio pasaulio.
Per judesį ima reikštis tai, kas galbūt buvo paslėpta – tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai. Kūno judesys tampa būdu suteikti emocijoms formą, prasmę ir erdvę būti išgirstoms. Tokiu būdu kūnas ir judesys tampa savita kalba, per kurią galima patirti emocinį pažinimą, integraciją ir gijimą.

🟢 Kodėl kartais lengviau išreikšti jausmus per judesį, o ne žodžius?
Kartais jausmus lengviau išreikšti per judesį, nes tai nėra vien racionali mintis – tai viso kūno patyrimas.
Jis atsiskleidžia kvėpavime, raumenų įtampoje, judesių dinamikoje, laikysenoje, mimikoje ir kituose kūno pojūčiuose. Žodžiai dažnai apriboja patirtį iki sąvokos, todėl dalis vidinių išgyvenimų lieka neišreikšti.
Judesys leidžia šiuos išgyvenimus išreikšti visu kūnu – autentiškai ir gyvai. Pilnas patyrimas per kūną stiprina ryšį su savimi ir kitais, padeda suvokti, integruoti ir reguliuoti emocines būsenas – ko vien žodžiai dažnai nesugeba suteikti.

🟢 Ką gali duoti šokio–judesio terapija žmogui, kuris viską kontroliuoja ir sunkiai atsipalaiduoja?
Šokio–judesio terapija gali padėti žmogui, kuris linkęs viską kontroliuoti ir sunkiai atsipalaiduoja, išlaisvinti kūno įtampas, patirti spontaniškumą, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais bei sąmoningiau pažinti savo kūno ir emocijų signalus.
Dažnai stiprus kontrolės poreikis veikia kaip apsauginis mechanizmas – kontroliuodamas save ar aplinką žmogus siekia jaustis saugiau. Tai gali kilti iš ankstesnių patirčių, traumų ar įsitikinimo, kad viską reikia daryti „teisingai“.
Šokio–judesio terapijoje kuriama saugi, palaikanti erdvė, kurioje galima tyrinėti judesį, rizikuoti atsipalaiduoti ir patirti, kad saugumą suteikti gali ne kontrolė, o buvimas dabartyje. Palaipsniui žmogus mokosi pasitikėti savo kūnu, leisti jam judėti laisviau – o kartu atsipalaiduoti ir viduje, paleisti kontrolę.

💚 Šokio–judesio terapija – neatsiejama Ąžuolyno klinikos stacionaro ir dienos stacionaro dalis.
Ji padeda pacientams atkurti ryšį su kūnu ir emocijomis bei patirti gijimą per judesį.

Jeigu jums ar jūsų artimajam reikia pagalbos – skambinkite tel. +370 69955656. Mūsų specialistai visada pasiruošę jums padėti.

10/11/2025

Šiandien kviečiame susipažinti su mūsų meno terapeute Rūta, kuri kasdien lydi žmones kūrybos keliu – ten, kur spalvos, formos ir linijos tampa jausmų kalba.
Jos vedami užsiėmimai padeda išgirsti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais – tylą, įtampą, ilgesį ar šviesą, slypinčią viduje.
⸻
🟢 Kaip dailės terapija gali padėti išreikšti jausmus, kuriems trūksta žodžių?

„Kartais jausmai būna per gilūs ar per sudėtingi, kad juos galėtume išsakyti. Tuomet padeda spalvos, formos, linijos – jos tampa mūsų vidinio pasaulio kalba.
Per kūrybą galima išreikšti tai, kas tylėjo, ką kūnas ar širdis laikė savyje. Piešinys, tapyba ar net paprastas brūkšnys leidžia jausmams išeiti į šviesą ir būti išgirstiems.
Dailės terapija leidžia kalbėti sielos kalba – per spalvas, linijas, faktūras, judesį ant popieriaus. Kai žodžiai stringa gerklėje ar širdyje, rankos pradeda kalbėti už mus. Vaizdas tampa tiltu tarp pasąmonės ir sąmonės – leidžia išlieti tai, kas iki tol buvo tik pojūtis, kūno įtampa, šešėlis ar ilgesys.
Kai rankos ima piešti, širdis ima kalbėti. O kai jausmas įgauna formą – jį galima priimti, paleisti, paversti nauja gyvybine jėga.“ 🌿

🟢 Ar reikia mokėti piešti, kad terapija būtų veiksminga?

„Tikrai ne. Dailės terapijoje visi yra kūrėjai – svarbu ne kaip pieši, o ką išjauti ir išreiški. Tai nėra meninė pamoka, o saugi erdvė tyrinėti save per kūrybą.
Dailės terapijoje niekas nevertinama – čia nėra „gražiai“ ar „negražiai“. Svarbu ne rezultatas, o pats buvimas kūrybos procese. Net paprastas potėpis gali turėti savo balsą, savo žinią. Kai leidžiame sau piešti be baimės suklysti, kūryba tampa laisvės, pažinimo ir išgijimo keliu.
Dailės terapijoje svarbus ne meninis rezultatas, o gyvas procesas. Piešimas, lipdymas, tapymas tampa būdu išgirsti save, o ne sukurti „gražų“ darbą. Tai ne piešimas kaip menas, o piešimas kaip buvimas.“ 🎨

🟢 Ką žmogus dažniausiai atranda apie save per kūrybą?

„Dažniausiai – savo gyvumą. Autentiškumą. Tą tikrąjį „aš“, kuris žino, jaučia, kurti gali be baimės. Per kūrybą žmogus susigrąžina ryšį su savimi, su savo vidine šviesa ir jėga. Tai tarsi susitikimas su tuo, kas visada buvo viduje – tik laukė, kol bus išgirsta.
Kūryboje žmogus atranda savo šviesą – gyvą, jautrią, išmintingą dalį savęs. Kartais ji pasirodo spalvoje, kartais – tylos akimirkoje.
Tai kelias namo – į save, į gyvą ryšį su gyvenimu.“ 🌸

⸻
🔵 Nuo lapkričio 13 d. Rūta pradeda vesti dailės terapijos ciklą „Šviesos medis Rožių alėjoje“.
Tai kvietimas keliauti per kūrybą į save – atrasti šviesą, ramybę ir gyvybės jėgą, slypinčią viduje.
Registracija vyksta jau dabar tel. +370 69955656, +370 60113440
Kvietimas visiems, kurie nori per spalvas ir kūrybą pažinti save iš naujo. 💛

07/11/2025

🍂 Ar kada pagalvojote, kada laikas kreiptis pagalbos?
Kartais bandome susitvarkyti vieni, manydami, kad taip „stipriau“. Tačiau rūpestis savimi prasideda nuo drąsos pripažinti – man šiuo metu sunku.
Tęsiame pokalbių ciklą “Mūsų specialistai atsako”. Šį kartą kviečiame susipažinti su mūsų klinikos medicinos psichologe Greta Šiulyte. Ji kasdien lydi žmones emocinio nuovargio, nerimo, pasimetimo akimirkomis ir padeda iš naujo išgirsti save.
⸻

🟢Kaip suprasti, kad jau verta kreiptis į psichologą?

„Į psichologą žmonės vis dar dažnai kreipiasi tik tada, kai jaučiasi visai palūžę, be vilties ir be jėgų, kitaip tariant – jau „pačiu blogiausiu atveju“. Mano manymu, esant galimybėms, į psichologą kreiptis verta jau anksčiau – vos savyje užčiuopus, kad „kažkas nebe taip“, ir tas jausmas trunka ne dieną ar dvi, o savaitę ar kelias, ima varginti, erzinti, kliudyti gyventi taip, kaip norime ar esame įpratę. Tai gali būti nuolatinis nuovargis, įtampa, nerimas, liūdesys, prasmės ar krypties jausmo stoka. Kartais pastebime, kad gyvenimo situacijos kartojasi, nors stengiamės elgtis kitaip. Kitais atvejais – kad santykiai su artimaisiais ar savimi kelia daug sumaišties ir nežinomybės. Pagalbos verta ieškoti ir tada, kai atrodo, jog „kaip ir viskas gerai“, bet viduje – tuščia, nyku, slogu.
Apsilankymas pas psichologą nėra ženklas, kad kažkas su jumis „negerai“ – tai vieta, kur galima išgirsti save aiškiau, suvokti savo jausmus, apčiuopti savo poreikius ir norus bei rasti sprendimą, kuris vienam sunkiai matosi. Kreiptis verta tada, kai jauti, kad vienam pasidarė per sunku. Ir to visiškai pakanka.

⸻

🟢Kodėl dažnai manome, kad turime susitvarkyti patys – be pagalbos?

Daugelis iš mūsų augome su mintimi, kad stiprus žmogus viską pakelia pats, kad problemos – tai silpnumas, o pagalbos prašymas – tarsi pripažinimas, jog nepavyko. Šalia to, esame mokomi pasirūpinti visais kitais – šeima, draugais, kolegomis, taip sau palikdami pačią paskutinę vietą. Gaila, tačiau kol iki savęs prieiname, mažai kas iš mūsų tebūna likę… Ir ne todėl, kad žmogus silpnas, o todėl, kad žmogus – žmogus.
Esame laisvi keisti naratyvą, jog stiprybė yra viską padaryti pačiam, vienumoje. Stiprybė juk gali būti ir sprendimas leisti kitam būti šalia, kai vienam nešti savąją naštą tampa per sunku.
Pagalbos prašymas gali būti ne ženklas, kad „pralaimėjau“, o ženklas, kad augu.“ 🌱

⸻

💚Rūpestis savimi nėra prabanga – tai būtinybė.
Jei šie žodžiai jums artimi, Vilniaus Ąžuolyno klinikos specialistai pasiruošę jus išgirsti.
Kreipkitės: tel. +370 69955656

06/11/2025

Rūpintis artimuoju, susiduriančiu su psichikos sveikatos sunkumais, gali būti nelengva. Suprasti ligą, tinkamai reaguoti, padėti ir tuo pačiu pasirūpinti savimi – iššūkis, kurį lengviau įveikti kartu. 💚

Grupė skirta artimiesiems, kurie gyvena šalia žmogaus, turinčio psichikos sveikatos sunkumų (pvz., depresiją, nerimo ar asmenybės sutrikimus, psichozinius epizodus ir kt.), ir kurie:
– kartais jaučiasi pasimetę, nežinodami, kaip elgtis ar ką sakyti,
– pastebi, kad artimojo sunkumai ima varginti ir juos pačius,
– jaučia, kad pastangos padėti dažnai nepasiekia norimo rezultato,
– patiria daug įtampos dėl artimojo savijautos ar kalbų apie savižudybę,
– išgyvena kaltę, pyktį, gėdą ar liūdesį,
– nori geriau suprasti tiek savo artimąjį, tiek save šioje situacijoje.

Grupę ves ir į visus klausimus atsakys mūsų klinikos gydytojas psichiatras Vytautas Alekna.
Tai saugi erdvė pasidalyti patirtimi, gauti žinių ir atrasti emocinį palaikymą.

Data: Lapkričio 28 d. 14:00 val.
Vieta: Ąžuolyno klinika, Ąžuolyno g. 5A, Vilnius
Kaina: 40 eurų asmeniui
Registracija: tel. +370 69955656

05/11/2025

Kai ruduo vis labiau kviečia sulėtėti, dažnas jaučiame nuovargį, didesnį emocinį jautrumą ar motyvacijos stoką. Tačiau kaip suprasti, ar tai tik natūralus nuovargis, ar jau gilesnis emocinis išsekimas?
Apie tai kalbamės su mūsų psichiatrijos dienos stacionaro psichologe Jurgita Dečiuniene.
⸻
🟢 Kaip atskirti paprastą nuovargį nuo emocinio išsekimo?

„Nuovargis – tai natūrali ir normali kūno reakcija į fiziškai ar emociškai intensyvesnę dieną, situaciją ar laikotarpį. Po naktinės pamainos, įtemptos savaitės ar gausybės susitikimų žmogus gali jaustis išsunktas, pavargęs, mieguistas. Tačiau pailsėjus, išsimiegojus ar maloniai praleidus savaitgalį, jėgos paprastai atsistato, o noras veikti grįžta.

Emocinis išsekimas – tai gilesnė būsena. Ji nepastebimai atsiranda patiriant lėtinį stresą darbe, susiduriant su ilgai trunkančiais gyvenimo iššūkiais (pvz., lėtine liga), patiriant nuolatinį nerimą bei nesaugumą santykiuose ir kt. Tokiomis aplinkybėmis žmonės neretai galvoja „dar truputį pakentėsiu“. Tačiau po tokio uždelsimo net ir ilgesnis poilsis nebeatstato jėgų – krenta motyvacija, vis rečiau aplanko džiaugsmas ar pasitenkinimas. Tai ženklas, kad „vidinė baterija“ išsikrovusi ir turimų resursų nebepakanka jai atstatyti.“
⸻
🟢 Kodėl žmonėms kartais sunku pripažinti, kad jie pavargę ne tik fiziškai, bet ir emociškai?

„Nors apie psichikos sveikatą kalbama vis daugiau, emocinis išsekimas vis dar dažnai siejamas su silpnumu. Kartais tai gali kelti gėdos jausmą. Todėl vengdami šio jausmo žmonės linkę neigti, nesureikšminti patiriamų emocinio išsekimo požymių, priskirti juos paprastam nuovargiui ir kantriai laukti atostogų ar kol situacija pasikeis.

Tačiau iš tiesų pripažinti sau, jog esu žmogus, man reikia poilsio, reikia kitų palaikymo ar pagalbos – tai ne silpnumas, o drąsos ir vidinės brandos ženklas. Leiskite sau sustoti, pailsėti ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Rūpestis savimi – ne prabanga, o būtinybė, ir dažnai tai geriausia dovana, kurią galite sau duoti.“
⸻

💚 Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos ar norite pasikalbėti – kreipkitės į Ąžuolyno kliniką.
Mūsų specialistai pasiruošę padėti jums kelyje į emocinę pusiausvyrą ir gerovę.

———

04/11/2025

DAILĖS TERAPIJOS / KŪRYBINĖS SAVIRAIŠKOS CIKLAS
„Šviesos medis Rožių alėjoje“
Vieta: Ąžuolyno klinika, Rožių al. 4, Vilnius
Data: Lapkričio 13, 20, 27, gruodžio 4, 11 d. 18 val.
Vedėja: Rūta Adomaitienė – dailės terapeutė, kūrėja
Trukmė: 5 vakariniai susitikimai po 1,5–2 val.
Dalyvių grupė: suaugusieji, išgyvenantys emocinį sunkumą, vidinį nuovargį ar prasmės stoką
Dalyvių skaičius: 6–10 žmonių
Ciklas „Šviesos medis Rožių alėjoje“ skirtas žmonėms, išgyvenantiems sunkesnius emocinius laikotarpius – kai vakarai tampa slegiantys, o vidinė šviesa atrodo prigesusi. Per kūrybinius dailės terapijos procesus dalyviai kviečiami patirti švelnų ryšį su savimi, atrasti vidinės šviesos ir gyvybingumo pojūtį bei saugų bendrystės lauką. Ciklas jungia dailės terapijos metodus, ritualinės kūrybos principus ir sąmoningą buvimą. Kiekvienas susitikimas remiasi gamtos ciklu ir žmogaus vidinio augimo simbolika – nuo šaknų iki žiedo ir vaisiaus.
Kaina: Viso ciklo (5 susitikimai) kaina 175 eurai.
Registracija: tel. +370 69955656, +370 60113440

03/11/2025

🍂 Lapkritis – metas, kai gamta rimsta, o mes dažniau liekame su savimi.
Kai mažiau šviesos, mažiau skubėjimo ir daugiau tylos, kurioje ima girdėtis tai, ką kasdienybėje atidėliojame išgirsti.

Šį mėnesį Ąžuolyno klinikos specialistai kviečia jus stabtelėti ir pasikalbėti apie emocinę sveikatą – paprastai, žmogiškai, atvirai.

Kiekvieną savaitę pokalbių cikle „Mūsų specialistai atsako“ dalinsimės psichiatrų, psichologų, terapeutų ir kitų specialistų mintimis apie tai, kas mus visus paliečia: nuovargį, nerimą, santykius, poilsį, pasitikėjimą savimi.

Per šį laiką susipažinsite su mūsų klinikos darbuotojais – žmonėmis, kurie kasdien padeda kitiems atkurti vidinę pusiausvyrą, sustiprėti ir pažinti save iš naujo.

💚 Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos ar norite pasikalbėti – kreipkitės į mūsų kliniką.
Mes pasiruošę padėti jums kelyje į emocinę gerovę.

02/11/2025

Ačiū Antakalnio Poliklinikai už prasmingą mūsų klinikos gimtadienio dovaną – ąžuoliuką, simbolizuojantį augimą, stiprybę ir ilgaamžiškumą 🌿
Kartu su komanda jį pasodinome prie klinikos – tegul auga kaip mūsų bendrystės ir rūpesčio ženklas 💚

Ąžuolyno klinika

28/11/2025

24/11/2025

20/11/2025

17/11/2025

14/11/2025

10/11/2025

07/11/2025

06/11/2025

05/11/2025

04/11/2025

03/11/2025

02/11/2025

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category