10/10/2018
SOCIALINĖS MEDIJOS - GYVENIMO BŪDAS AR PSICHOLOGINĖ PRIKLAUSOMYBĖ?
Šia tema buvau pakalbina ir dalyvavau interviu vienam jaunimo žurnalui, dalinuosi jo santrauka ir su jumis #
Taigi, kas ir kodėl lemia, jog jauni žmonės, ypač paaugliai, yra tokie paveikūs socialinėms medijoms ir neretai tampa nuo jų priklausomi?
Šiandien socialinių medijų amžiuje daugiau ar mažiau visi esame įsitraukę/ įtraukti į socialinių medijų sūkurį. Sąmoningai pasirinkdami, o neretai net to nesuvokdami, pasąmoniniame lygmenyje priimame mums siunčiamus informacijos srautus iš įvairiausių šaltinių garsų, vaizdų, kvapų, kūno pojūčių pavidalu. Įėję į restoraną, girdim įvairiausius garsus, muziką, akys fiksuoja vaizdus, formas, spalvas, užuodžiame patalpų, maisto kvapus, madingų prieskonių, rankomis prisiliečiame prie staltiesės ir mūsų smegenys tai užfiksuoja kaip naujus potyrius arba primena apie mūsų jau patirtus ir štai - jau esame apsupti stimulų, nuspalvintų emocijų ir jausmų, asociacijų, diktuojamo gyvenimo būdo spalvomis, jau esame atitinkamai paruošti vienokiam ar kitokiam buvimui toje erdvėje. Neretai vakarienės dalyvių veidai, supantys vaizdai, garsai užfiksuojami telefonu ir netrukus tai atsiranda viešojoje erdvėje – socialinėse medijose, mes per jas siunčiame žinią pasauliui kokie esame laimingi, kaip įdomiai, šauniai mes gyvename, o gaudami atsaką „lik`ų“ forma, tai ,,pasitvirtiname‘‘ ir dar labiau įsijaučiame į laimės ir sėkmės būseną.
Kodėl žmonės, o ypatingai jauni, yra tokie paveikūs socialinėms medijoms?
Atsakant į šį klausimą, pradėkime nuo to, kad pirmiausia, šiandien jau pati visuomenė mus įtraukia į socialines medijas. Tarkime, tampame universiteto studentais ar mokyklos tėvų komiteto atstovais, labai greitai įsitrauksime/būsime įtraukti į FB studentų ar tėvų komiteto grupes, kuriose dalinsimės informacija, kelsime naujienas, diskutuosime aktualiomis temomis ir pan. Norėdami patekti pas gydytoją, gauti psichologo konsultacijas, registruotis rekomenduojama el.sistemos pagalba ir mes tampame tos registracijos sistemos dalimi.
Antra, esame daugiau ar mažiau priklausomi dėl virtualių socialinių grupių komunikacijos poreikio, juk šiandien uždaras virtualias grupes turi dauguma bendruomenių ( miestai, rajonai, universitetai, mokyklos ir kt.) , profesijų grupių ( psichologai, teisininkai, mokytojai ir kt.), įvairių hobių atstovai (keliautojai, sodininkai, gyvūnų mylėtojai ir kt.).
Trečia, socialiniai tinklai yra pati efektyviausia, pigiausia, prieinamiausia reklamos platforma, todėl nebėra tik bendravimo būdas, tai yra ir darbo vieta, įrankis, priemonė mokytis, vystyti verslus, teikti paslaugas. Visi verslai 99% turi savo socialinius tinklus, juose pristato save, reklamuojasi, teikia informaciją ir pan.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų neretai ne tik atima jauno žmogaus laiką, energiją, bet ir sumenkina savivertę. Socialinėse medijose daugelis viešina tik tai, kas gražiausia. Kaip nepasiduoti apgaulingam socialinės medijos srautui ir nenuvertinti savęs, savo gebėjimų, aplinkos, kurioje gyvenama?
Socialinėse medijose daugelis viešina tik tai, kas gražiausia, patraukliausia, linksmiausia, įdomiausia, nes žmogų traukia tokie dalykai. Socialiniai tinklai diktuoja gyvenimo standartus, kuria įvaizdį – kaip turėtų atrodyti gyvenimas plačiąja prasme: mados, įvaizdis, atostogos, šeimos gyvenimas, maistas, sveika gyvensena ir pan. Žmonės socialinėse medijose stebi kas vyksta aplinkui, kokios gyvenimo aktualijos, tendencijos ir kartais nesusivokia, kad patenka į diktuojamų normų, standartų pinkles. Žmonėms, ypač jauniems, sunku nuo jų atsiriboti, jie tampa priklausomi, praranda individualumą, ir kuo daugiau laiko praleidžia socialinėse medijose, tuo labiau gyvena kitų sukurtame pasaulyje, prarasdami save, siekdami pritapti nerealiame pasaulyje.
Daugelis jaunų žmonių labai jautriai reaguoja į „lik`ų“ ar komentarų socialinėse medijose trūkumą, jų nebuvimą. Kaip manote, kokios priežastys lemia, jog formuojasi tokia reakcija?
Visais laikais žmogus ieškojo būdų tapti laimingu, patenkintu ir sėkmingu, o šiandien pats lengviausias būdas ,,tokiu tapti“ – siųsti apie save pasauliui tik tai, kas gražiausia, įdomiausia ir gauti kuo daugiau „lik`ų“, ,,serinimu“. Tyrimai jau seniai įrodė, kad „lik`ai“ yra tik placebai - kuo žemesnė jų savivertė, daugiau žmonės remiasi jais, t.y. tampa priklausomi nuo jų skaičiaus.
Priklausymas socialinių medijų platformai, įsitraukimas į socialines grupes, leidžia patirti bendrystės, priklausymo, pripažinimo konkrečiai grupei jausmas, kuris jaunam žmogui, ieškančiam savo tapatumo, yra tiesiog būtinas kaip vanduo upei. Tačiau tik virtualus - realaus čia nėra ir nebus be tiesioginio bendravimo, kontaktų.
Kokiais būdais gali būti sprendžiama priklausomybės nuo socialinių medijų problema?
Sąmoningo gyvenimo būdas – geriausias priešnuodis psichologinei priklausomybei!
Šiandien, socialinių medijų laikais, žinoma, negalime gyventi visiškai 100 % atsiriboję nuo socialinių tinklų egzistavimo ir poveikio, tai būtų taip pat nerealu kaip ir gyventi vien tik juose.
Tačiau, jeigu vieninteliu bendravimo, gyvenimo šaltiniu tampa socialiniai tinklai, reiktų užduoti sau klausimą – kodėl? Kodėl man nepavyksta ar nesinori gyventi sąmoningai, t.t. gyventi realų gyvenimą su tikromis emocijomis, jausmais, santykiais? Kas leistų pabandyti labiau gyventi tikrą gyvenimą, mokytis, dirbti, kurti santykius su tokiais žmonėmis, kokie jie yra iš tiesų?
Vis daugiau žmonių kreipiasi psichologinės pagalbos dėl priklausomybių nuo socialinių medijų. Savo klientams konsultacijose – tiek vaikams, tiek suaugusiems taikau sąmoningumo ugdymo praktikas (KET, Mindfulness), kurių pagalba visiškai paprastai galima suvokti skirtumą tarp mūsų iliuzijų ir realybės, tarp įsivaizduojamo pasaulio ir tokio, koks jis yra, tarp mūsų lūkesčių ir tikrovės, sutelkiant dėmesingumą į patiriamų realių emocijų, jausmų, minčių, kūno pojūčių išgyvenimą dabartyje.
Sąmoningo gyvenimo būdas – priešnuodis psichologinei priklausomybei ne tik nuo socialinių medijų, bet ir nuo kitų priklausomybių, o taip pat išsivaduojant nuo patiriamų įtampų, streso, nerimo, depresijų, siekiant gyventi blaiviu protu, tikromis emocijomis ir jausmais, priimant geriausius sprendimus – gyventi laisva širdimi.
Daugiau informacijos rasite: www.laisvasirdimi.com
