02/11/2025
(𝟏/𝟐) 𝗞𝗮𝘀 𝘆𝗿𝗮 𝗽𝗼𝗹𝗶𝘃𝗮𝗴𝗮𝗹𝗶𝗻ė 𝘁𝗲𝗼𝗿𝗶𝗷𝗮 𝗶𝗿 𝗸𝗼𝗱ė𝗹 𝗷𝗶 𝘀𝘃𝗮𝗿𝗯𝗶 𝗺ū𝘀ų 𝘃𝗮𝗶𝗸𝗮𝗺𝘀?
🤓 Įkvėpta dr. Stephen Porges ir dr. Stanley I. Geenspan
Įsivaizduokite:
Prieš tai, kai jūsų vaikas prabyla... prieš tai, kai jis pradeda judėti... prieš tai, kai jis pradeda mąstyti... 𝗝𝗼 𝗸ū𝗻𝗮𝘀 𝗷𝗮𝘂 𝗸𝗹𝗮𝘂𝘀𝗼𝘀𝗶!
Ne ausimis, o naudodamas nervą klajoklį 🙃 Nuo gyvenimo pradžios pirmiausia mes pasitikime ne faktais, o patiriamu saugumu.
🌏Sveiki atvykę į polivagalinės teorijos pasaulį – mokslą apie ryšio kūrimą, reguliacinę sistemą ir saugumą 🥳
🌿𝗧𝗮𝗶𝗴𝗶, 𝗸𝗮𝘀 𝘆𝗿𝗮 𝗽𝗼𝗹𝗶𝘃𝗮𝗴𝗮𝗹𝗶𝗻ė 𝘁𝗲𝗼𝗿𝗶𝗷𝗮?
Dr. Stephen Porges sukurta polivagalinė teorija paaiškina, kaip mūsų autonominė nervų sistema (ANS) – mūsų dalis, kuri kontroliuoja kvėpavimą, širdies ritmą, virškinimą ir kt. – yra giliai veikiama to, kaip saugūs ar nerimastingi mes jaučiamės pasaulyje.
Šios teorijos centre yra nervas klajoklis (😍man jis primena paslaptingą augalą), ilgiausias visame organizme, jungiantis smegenis su kūnu, ypač su širdimi, plaučiais ir žarnynu.
Dar daugiau❗
☝️ Nervas klajoklis ne tik valdo organus, bet ir 𝗻𝘂𝗼𝗹𝗮𝘁 "𝗶𝗲š𝗸𝗼" 𝗽𝗮𝘃𝗼𝗷𝗮𝘂𝘀 𝗮𝗿 𝘀𝗮𝘂𝗴𝘂𝗺𝗼 𝘀𝗶𝗴𝗻𝗮𝗹ų 𝗺ū𝘀ų 𝘀𝗮𝗻𝘁𝘆𝗸𝗶𝘂𝗼𝘀𝗲 𝗶𝗿 𝗮𝗽𝗹𝗶𝗻𝗸𝗼𝗷𝗲 🧐
Mūsų kūnas nuolat keičia tris pagrindines būsenas, priklausomai nuo to, ką aptinka jūsų neurocepcija (nesąmoningas saugumo radaras, apie kurį plačiau papasakosime kitame įraše):
1. 🟢 Ventralinė (pilvinė) klajoklio dalis. Kaip jaučiuosi? Ramus, ryšyje, smalsus, dėmesingas — būsena, kai jaučiamės saugūs ir socialūs.
2. 🔴 Simpatinė nervų sistemos dalis: Kaip jaučiuosi? Mobilizuotas, reaktyvus — būsena, kai kovojame arba bėgame, nerimaujame,
3. ⚫ Dorsalinė (nugarinė) klajoklio dalis: Kaip jaučiuosi? Užsidaręs, sustingęs, beviltiškai, kolapsas.
Š𝗶𝗼𝘀 𝗯ū𝘀𝗲𝗻𝗼𝘀 𝘆𝗿𝗮 𝗯𝗶𝗼𝗹𝗼𝗴𝗶𝗻ė𝘀, 𝗼 𝗻𝗲 𝗸𝗼𝗴𝗻𝗶𝘁𝘆𝘃𝗶𝗻ė𝘀 "𝘀𝘂𝗴𝗮𝗹𝘃𝗼𝗷𝗮𝘂 𝗶𝗿 𝗲𝗹𝗴𝗶𝘂𝗼𝘀𝗶".
Vaikai, turintys raidos ypatumų - pvz., autistiškumas, ADHD, sensorinis jautrumas, traumos istorija -dažnai įstringa gynybinėse būsenose 🔴⚫️– ne todėl, kad nori, bet todėl, kad jų kūnas nesijaučia pakankamai saugus, kad išeitų iš jos.
💡 𝗞𝗼𝗱ė𝗹 𝗺𝘂𝗺𝘀 𝘀𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂 𝘁𝗮𝗶 ž𝗶𝗻𝗼𝘁𝗶 𝗽𝗿𝗮𝗸𝘁𝗶𝗸𝗼𝗷𝗲?
- Negalite „paaiškinti" vaikui ar „nukalbinti“ vaiko iš nesaugumo būsenos 🔴⚫️. Kalbą suprantame tik ventralinėje/socialinėje nervo klajoklio būsenoje 🟢
- Koreguliacija (jūsų ramus buvimas šalia su konkrečiomis fiziologinėmis išraiškomis) — tai biologinė pirmoji pagalba. Apie ją daugiau papasakosime kitame įraše.
- Emociniai protrūkiai, užsisklendimas, nelankstumas nėra vaiko pasirinktas nepaklusnumas. Raidos ypatumų atveju, nebrandžios nervų sistemos atveju (visi vaikai iki 7 m.!) tai yra autonominės (visiškai savarankiškos, nepriklausančios nuo mąstymo) reakcijos į registruojamą grėsmę.
🌊 Emocinis lygmuo:
𝗡𝗲𝗿𝘃𝗮𝘀 𝗸𝗹𝗮𝗷𝗼𝗸𝗹𝗶𝘀 - 𝘁𝗮𝗶 𝗺ū𝘀ų 𝘀𝗮𝗻𝘁𝘆𝗸𝗶ų 𝗻𝗲𝗿𝘃𝗮𝘀.
Jis kontroliuoja mūsų balso toną, veido išraišką, akių judesius, kontaktą ir širdies ritmą.
Taigi, kai vaiko nervas klajoklis gauna pagalbą, vaikas tampa įgalinamas ryšiui, mokymuisi ir augimui.
Anot dr. Porges, 𝘀𝗮𝘂𝗴𝘂𝗺𝗼 𝗷𝗮𝘂𝘀𝗺𝗮𝘀 𝗶𝗿 𝘆𝗿𝗮 𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮.
Saugumo jausmas neturėtų būti atlygis už paklusnumą.
🌱𝗞𝗮𝗶𝗽 𝘁𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝗶𝗷ę 𝘀𝘂 𝗗𝗜𝗥/𝗙𝗹𝗼𝗼𝗿𝘁𝗶𝗺𝗲?
DIR modelis giliai atitinka polivagalinės teorijos principus. Svarbu ne priversti įgyti įgūdžių, o sukurti saugumo jausmą per santykį ir lydėti vaiką į artimiausią vystymosi zoną. Dažnai šią neurofiziologinę saugumo patirtį įvardiname 0 funkcinės-emocinės raidos gebėjimu - tai, kas būtina iš mūsų pusės prieš pradedant galvoti apie individualų profilį ir raidos tikslus.
💬 Kaip galite padėti savo vaikui šiandien?
- Sulėtėkite. Sušvelninkite balsą. Atidėkite savo planus. Atkreipkite dėmesį ten, kur yra jūsų vaiko dėmesys. Prisijunkite.
- Neklauskite: „Kaip sustabdyti šį elgesį?“, verčiau „Nuo ko šis elgesys saugo?“
- Patikėkite, kad jūsų nervų sistema grąžina pusiausvyrą Vaiko nervų sistemai 💛
𝐋𝐚𝐮𝐤𝐢𝐭𝐞 𝐭ę𝐬𝐢𝐧𝐢𝐨...
🤗𝐏𝐚𝐮𝐥𝐢𝐧𝐚 𝐊𝐮𝐫𝐚𝐢𝐭𝐢𝐞𝐧ė
