Psichologė-psichoterapeutė Rūta Julija Klovaitė

Psichologė-psichoterapeutė Rūta Julija Klovaitė Esu jungiškosios krypties psichoterapeutė, konsultuoju suaugusius ir poras Vilniuje

19/11/2025

Bilietas į senio besmegenio laidotuves – tai iliustruota istorija, skirta 5-erių metų ir vyresniems vaikams bei jais besirūpinantiems suaugusiesiems. Knygelėje atskleidžiama, su kokiais išgyvenimais susiduria vaikai ir jų ugdytojai bei ugdytojos, išgirdę žinią apie artėjančią artimo...

Šiandien, prisimindama vieną žinomiausių dzenbudistų vienuolių Thich Nhat Hanh, prisiminiau ir jo garsiąją mintį “Be dum...
11/10/2025

Šiandien, prisimindama vieną žinomiausių dzenbudistų vienuolių Thich Nhat Hanh, prisiminiau ir jo garsiąją mintį “Be dumblo nebūtų lotoso”/“No Mod - no Lotus”.

Dumblas daugeliui iš mūsų asocijuojasi su kažkuo bjauriu ir tamsiu. Tačiau, jei nebūtų dumblo, neatsirastų ir lotosas. Dumblas ne itin maloniai kvepia, bet lotoso žiedų kvapas labai malonus. Augantis lotosas neša mums stiprią žinią. Lotosas pradeda savo gyvenimą giliai vandenyje, tamsiame dumble. Be šios vietos negalėtų prasidėti jo gyvenimas ir ši gėlė nepražystų. Įsivaizduokime lotosą, susirangusį giliai vandens dugne. Švelnūs žiedlapiai palaipsniui išsiskleidžia ir jusdami aplinką, stiebiasi į šviesą. Lotoso turimos savybės leidžia šiai gėlei sužinoti, kur link jai stiebtis.

Thich Nhat Hanh savo knygoje „Kur auga lotosai: kančios permainymo menas“ rašo: “Dauguma žmonių bijo kančios. Tačiau kančia yra tarsi dumblas, padedantis augti lotoso žiedui - laimei.”

Kartais mes jaučiame vienišumą, nesaugumą ar net beviltiškumą. Galbūt tuo metu mes nežinome, kur yra išėjimas iš tokios savijautos. Todėl tokiais momentais, kai aplink mus įsivyrauja tamsa, svarbu būtų pasikliauti savo vidiniu žinojimu, kad mes tikrai savyje turime tą vidinę kryptį kur link mums judėti, kad “pražystume.” Jungas tai vadino savastimi.

Nėra piktesnio žmogaus, nei darančio „teisingą“ dalyką ir slapta norinčio kažko kito - mintis iš James Hollis knygos „Ed...
26/09/2025

Nėra piktesnio žmogaus, nei darančio „teisingą“ dalyką ir slapta norinčio kažko kito - mintis iš James Hollis knygos „Eden Project: In Search of the Magical Other”.

Ačiū kolegai Vitalijui Gafurovui už įdomų ir aktualų pokalbį. Rekomenduoju visiems, susimąstantiems apie save ir kitus. Paskaitykite

Parentifikacija – vaikų pečius slegianti visai nevaikiška atsakomybė. Suaugusiųjų psichologas-psichoterapeutas, tinklala...

23/09/2025

Kaskart, kai išgirstame suskambant varpą, turime progą susitelkti į čia ir dabar, kvėpuoti sąmoningai, nuraminti kūną ir suvokti savo laimę.

Rugsėjo 10 d. visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena. Daug nuveikta, bet mūsų visuomenėje vis dar vyrauja...
10/09/2025

Rugsėjo 10 d. visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena.

Daug nuveikta, bet mūsų visuomenėje vis dar vyrauja klaidingos nuostatos apie savižudybes. Dažnas žmogus, išgirdęs žodį “savižudybė”, sutrinka. Daugeliui vis dar atrodo, kad jei ištarsime šį žodį, tai tuoj pat kažkas ir nusižudys. Vis dar bijome atvirai kalbėtis šia tema. Daugelis bijo susidurti su žmogumi, kuris kalba apie tai. Iš tos baimės pradedama vengia tokių žmonių, jo šeimos ir artimųjų. Taip yra dėl to, kad trūksta žinių tiek paprastiems žmonėms, tiek kai kuriems specialistams. Nežinoma, kaip kalbėti, ką sakyti, ko paklausti, kaip reaguoti į jų atsakymus, kur nukreipti.

Noriu pasidalinti savo pamąstymais ir paplitusiais mitais apie savižudybę

1 m i t a s. Jei žmogus kalba, kad nusižudys, jis to nepadarys.

Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be išankstinio perspėjimo. Bet, dažniausiai, jei žmogus jau kalba apie savižudybę ar savo elgesiu signalizuoja kitiems apie savo ketinimus, tai yra didelė tikimybė, kad žmogus tai ir ketina padaryti. Būna, kad aplinkiniai numoja ranka, esą tai tik kalbos, kartais net pasako – susiimk ir praeis. Tai tikrai nepadeda. Labai svarbu bet kokias kalbas apie savižudybę vertinti rimtai ir jokiu būdu nesmerkti žmogaus.

2 m i t a s. Jei atvirai klausime apie savižudybę, tik paskatinsime žmogų nusižudyti.

Kalbėti apie savižudybę nėra lengva, bet reikia nebijoti. Jei kalbatės su žmogumi, kuris sako išgyvenantis beprotiškai sunkų laikotarpį, nebijokite atvirai paklausti, ar jis kartais negalvoja apie savižudybę. Jei žmogus apie savižudybę negalvoja, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Kaip tik suteiksite jam progą apsvarstyti savo būseną, kad yra sunku. Jei žmogus visgi atsakys, kad taip, jis svarsto apie savižudybę, jam tik palengvės. Jis jausis atradęs pašnekovą, kuris jį supranta ir pasiruošęs išklausyti. Žinos, kad gali jums išsipasakoti, nes jūs nebijote apie tai kalbėti. Dauguma žmonių, mėginusių nusižudyti, neturėjo su kuo apie tai pasikalbėti.

3 m i t a s. Jei jau žmogus nusprendė nusižudyti, greičiausiai taip ir padarys, niekas jo nesulaikys.

Apie savižudybę svarstantys tarsi važiuoja dviem bėgiais. Viename – noras gyventi, kitame – nenoras. Jie vienu metu gali planuoti savižudybę, bet tuo pat metu įstoti mokytis arba planuoti kelionę. Jie svyruoja tarp noro gyventi ir noro nusižudyti. Svarbu žmogui padėti atrasti tai, kas nusvertų į gyvenimo pusę. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra ir šviesi pusė, tai kas juos įkvepia. Tik reikia laiko ir pastangų tai įžvelgti.

4 m i t a s. Jei kartą žmogus žudėsi, tai bandys ir dar kartą.

Viena vertus, bandžiusieji nusižudyti patenka į rizikos grupę ir į juos reikia atkreipti dėmesį, stebėti. Bet tikrai nereiškia, kad žmogus vėl tai kartos. Savižudybės krizė – dažnai laikina būsena. Radęs tinkamą pagalbą po mėginimo nusižudyti, žmogus gali daugiau niekada gyvenime to nebepakartoti.

5 m i t a s. Žudosi tik psichikos sutrikimų turintys žmonės.

Savižudybės krizė gali būti susijusi su psichikos sveikatos problemomis, depresija padidina savižudybės grėsmę. Bet nebūtinai žmogus, kuris ketina nusižudyti, serga psichikos liga. Nusižudžiusių žmonių priešmirtinių laiškų analizė parodė, kad prieš savižudybę jie jautėsi be galo nelaimingi, išgyveno didelį dvasinį skausmą ir liūdesį. Vis dėlto, jei žmogus serga psichikos liga, svarbu pasirūpinti, kad ji būtų tinkamai gydoma.

6 m i t a s. Yra viena savižudybės priežastis.

Paprastai įvykus savižudybei viešojoje erdvėje imama ieškoti priežasčių, svarstoma, dėl ko žmogus nusižudė, arba įvardijama kažkokia viena priežastis kaip nelaiminga meilė, darbo netekimas, prasiskolinimas ar kt. Taip teigti klaidinga, nes niekada nebūna vienos priežasties. Yra ilga įvykių grandinė ir paskutinis lašas. Dažnai ką tik nusižudžiusio žmogaus artimieji bando ieškoti tos priežasties. Jie nori suvokti, kodėl taip įvyko. Todėl nereikėtų iškart po savižudybės viešoje erdvėje kalbinti artimųjų, nes jie išgyvena didelę krizę – jiems sunku suprasti kas įvyko, jie jaučiasi labai kalti.

7 m i t a s. Žmonės, kurie bando žudytis viešai, siekia tik atkreipti į save dėmesį.

Taip, jie nori atkreipti dėmesį, bet toks yra jų pagalbos šauksmas. Tampa nesvarbu, ar ant tilto krašto stovintis vaikinas nori atkreipti jį palikusios merginos dėmesį, ar iš tikrųjų nori pasitraukti iš gyvenimo. Jei jis rodo savo ketinimus, neabejotinai gali juos ir įvykdyti. Šalia esantiems žmonėms taip pat būna sunku, jei jų artimasis nuolat sako, kad ketina pasitraukti iš gyvenimo. Gali būti, kad tai manipuliacija, siekiant išskirtinio dėmesio, tačiau žodžiai gali virsti veiksmais. Tokiam žmogui reikia kuo skubiau suteikti pagalbą.

8 m i t a s: Žudosi arba labai stiprūs, arba kaip tik labai silpni.

Žmogui, galvojančiam apie savižudybę, yra itin sunku. Jis išgyvena didelį dvasinį skausmą ir jis nori nebejausti to skausmo. Tuo metu jam atrodo, kad savižudybė yra vienintelė išeitis. Ir tai nieko bendro neturi nei su stiprybe, nei su silpnumu.

9 m i t a s. Norintys nusižudyti nerodo jokių ženklų.

Paprastai apie pasitraukimą iš gyvenimo galvojantis žmogus daug kalba apie beprasmybę, kad niekas neturi reikšmės, kad jis jaučiasi našta kitiems, kad nori viską baigti, kad be jo visiems bus geriau ir jis jau žino išeitį. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks žmogus buvo anksčiau ir koks yra dabar, pvz. jei staiga pasikeitė – visuomet buvo linksmas, aktyvus, niekuomet nevėluodavo, o pastaruoju metu tapo apatiškas, ėmė vėluoti. Taip pat jei anksčiau mėgdavo bendrauti, nevengdavo susibūrimų, o dabar užsisklendė. Atkreipkite dėmesį, jei atiduoda skolas, visiems dėkoja.

10 m i t a s. Apie savižudybę galvojančiam žmogui padėti gali tik specialistai.

Daugelis mano, kad padėti gali tik psichologai ar psichiatrai, bet nebūtinai. Pradžioje tikrai nereikia ypatingo specialisto. Kartais pakanka tik dėmesingai išklausyti. Kartais gali užtekti paprasto pokalbio tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. O ką kalbėti, ko klausti? Galima pabandyti paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, kas blogai, jei kyla tokių minčių. Nepadeda pasakymai, kad - viskas bus gerai, juk gyvenimas gražus. Tą akimirką tam žmogui pasaulis tikrai nėra gražus ir jam tikrai nėra gera jame gyventi. Svarbu leisti išsikalbėti, kaip jis jaučiasi iš tikrųjų. Svarbu užmegzti ryšį, suteikti prasmę, leisti žmogui pasijusti reikalingam. Tai didelė pagalba, kurią gali suteikti šalia esantis žmogus. Aišku, yra situacijų, kai to neužtenka ar būtina įvertinti būseną. Tuomet reikia paskatinti žmogų ieškoti profesionalios pagalbos. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu bandžiusių nusižudyti žmonių buvo klausiama, kokios pagalbos jie norėjo. Paaiškėjo, kad net primygtini siūlymai kur nors eiti, ką nors daryti jiems padėdavo, jie pasijusdavo svarbūs. Gerai yra pasisiūlyti palydėti, kur bus suteikta pagalba. Paprašyti, kad vėliau žmogus papasakotų, kaip jam ten sekėsi.

Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai viduje tikisi būti išgelbėti. Laiku suteikta tinkama pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Tikiu savižudybių prevencija ir skatinu visus būti neabejingais kito skausmui bei kančiai. Lietuvoje yra specialistų pasiruošusių padėti, tik reikia išdrįsti ieškoti ir kreiptis pagalbos. Ir jais pasitikėti.

Parengė psichologė
Rūta Julija Klovaitė

XXIll -asis tarptautinis analitinės psichologijos kongresas, CIURICHAS 2025Šis kongresas buvo skirtas žymaus šveicarų ps...
01/09/2025

XXIll -asis tarptautinis analitinės psichologijos kongresas, CIURICHAS 2025

Šis kongresas buvo skirtas žymaus šveicarų psichiatro psichologo, analitinės psichologijos kūrėjo K.G. Jungo gimimo metinėms paminėti. Taigi, šiemet minimos ne tik M.K. Čiurlionio, bet ir K.G. Jungo 150-osios gimimo metinės. Taip sutapo, kad šios dvi genialios asmenybės gimė tais pačiais metais.

Ar šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename karo, klimato krizės ir dirbtinio intelekto laikotarpiu?

Experiences of the Non-understandable/Nesuprantamybės patirtys - štai kokia buvo kongreso tema. Ką reiškia būti atviram nesuprantamiems dalykams? Šiandieniniame pasaulyje, kurį valdo kontrolės iliuzija, apsisprendimas likti su tuo, ko negalime iki galo pažinti, yra gan sudėtingas.

Analitinė psichologija nuo pat savo atsiradimo pradžios siūlė ir siūlo kelią, kuriuo einant priimama kančia, sudėtingumas, šešėlis, paradoksai ir nematomos jėgos. Tai įsiklausymo, laukimo, simbolių, vaizdinių, pagarbos sielai psichologija.

Be gausios ir turiningos kongreso programos, Ciuriche prasminga pati aplinka. Pasivaikščiojimas po Kiusnachtą, kur gyveno ir dirbo K.G. Jungas, apsilankymas jo name, vietose, kur jis kūrė savo analitinę psichologijos teoriją, pajudina kažką giliai viduje, priverčia sulėtinti tempą, apmąstyti, įsiklausyti, nustebti, įsivaizduoti.

Kongrese vėrėsi ne tik gausi pažinimo, bet ir bendražmogiškumo erdvė, kurioje susitikau su draugais, Lietuvos analitinės psichologijos bendruomenės analitikais, kolegomis, grupiokais. Nepaprastai nudžiugino žinia, kad prof. Gražina Gudaitė išrinkta būsimąja tarptautinės analitinės asociacijos prezidente.

Sunku buvo aprėti tokią informacijos gausą. Dar ne kartą teks grįžti prie mano sielai artimų pranešimų, knygų, patyrimų. Mano protas, širdis, kūnas ir siela prisipildė su kaupu. Tiek daug šiesos ir saulės ten buvo.

29/08/2025

📅 Liepos 26-ąją, pasaulyje bus minimos 150-sios Karlo Gustavo Jungo – gimimo metinės.

Kuo šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename skaitmenizacijos, karo, klimato krizės ir tapatybių susidūrimų laikotarpiu? 🤔

Apie Jungo svarbą šiandien LRT Ryto allegro laidoje kalbėjo Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Gražina Gudaitė.

Klausyti nuo 01:20:40 👇 https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000443035/naujosios-fotografijos-draugijos-pirmininkas-morozovas-reikia-decentralizuoti-fotografija?time_start=4840

29/08/2025

Žinoma psichologė, psichoanalitikė dr. Gražina Gudaitė išrinkta būsimąja Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) prezidente. Šias pareigas ji perims po trejų metų, kai baigsis Pilar Amezaga iš Urugvajaus kadencija.

Pasak jungiškos krypties psichoanalitikės Eglės Minelgaitės-Beinorienės, “sapne pasirodęs simbolis, jei tik leidžiame ja...
10/08/2025

Pasak jungiškos krypties psichoanalitikės Eglės Minelgaitės-Beinorienės, “sapne pasirodęs simbolis, jei tik leidžiame jam veikti, savaime nutiesia jievaro tiltą iš aklavietės, iš ligos – į sveikatą ir gyvenimą.“

Paveikslas “Tiltai”, M.K. Čiurlionis 1904/05 m.

Kaip depresiją mato jungiškos krypties analitinė psichologija? Kas yra tikroji ir netikroji savastis? Kas yra aktyvioji ...
10/08/2025

Kaip depresiją mato jungiškos krypties analitinė psichologija? Kas yra tikroji ir netikroji savastis? Kas yra aktyvioji vaizduotė ir kaip ji gali padėti kelyje iš depresijos? Kada ji nesaugi? Koks Eroso vaidmuo santykyje su depresija?
Apie visa tai ir dar daugiau pokalbyje su jungiškos krypties psichoanalitike Elona Lovčikiene

Kaip depresiją mato jungiškosios krypties analitinė psichologija? Kas yra tikroji ir netikroji savastis? Kas yra aktyvioji vaizduotė ir kaip ji gali padėti kelyje iš depresijos? Kada ji nesaugi? Koks Eroso vaidmuo santykyje su depresija? Šiuos aspektus aptariame su jungiškosios krypties psic...

Address

Kaminkelio Gatvė 15
Vilnius

Opening Hours

Monday 14:00 - 19:00
Tuesday 10:00 - 18:00
Wednesday 14:00 - 19:00
Thursday 10:00 - 18:00
Friday 10:00 - 16:00

Telephone

+37062083878

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė-psichoterapeutė Rūta Julija Klovaitė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichologė-psichoterapeutė Rūta Julija Klovaitė:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram