Aire Bradauskiene. Terapijos centras TOTUS

20/07/2025

11/07/2025

: ✨…Ir kaipgi vasara be ‘vyšnios ant torto’ profesine prasme - šįkart prisijungiau prie paskutinių Z.Froido namų Londone , tapusiu muziejumi, organizuojamų M. Foucault skaitymų ir diskusijos seksualumo tema. Kodėl sudomino, paklausite. Mano požiūriu seksualumo tema kartais pasimeta kažkur tarp dvasingumo, emocionalumo ir kūniškumo , pamirštant, kad ji taip pat turi kognityvinį, t.y. suvokimo , lygmenį, be jo rizikuoja tapti savų fantazijų manifestacija, kuri veda į užribį : nusikaltimus bei destrukciją (asmeninę arba tarpasmeninę). Tuo pačiu, daugelis jaučiamės tarsi jau ir ‘išlaisvėję’ TOJE temoje, ir visgi priartėjus asmeniškai dažnai sutinkame gėdą, kaltę, kartais baimę ar nepatogumą … ir užsiveriame arba atvirščiai tampame ‘drąsūs’ kalbėti apie pozas, p***o ar pan., bet vargu ir patys susigaudydami, o kas išties yra seksualumas, kaip jis pasireiškia gyvenime, ar tai tik apie seksą?

🍓Tema išties kupina gyvybės, malonumo, artumo siekio, kūrybinio potencialo - tikra bomba! To, ko dažnas pasigenda arba stokoja gyvenime, nors gyvena partnerystėje — tai ne vien vienišų žmonių aktualijos. Ir visgi nuo ko pradėti , apie ką ši seksualumo tema apskritai? ….

🌀 AR TIKRAI SEKSUALUMAS YRA MŪSŲ VIDINIS INSTINKTAS… AR VIS DĖL TO – TAI, KAS MUS SUFORMAVO? 🌀

☝️Visų pirma norisi prisiminti Geštaltinės terapijos grandą Serge Ginger ir jo pentagramą, kurios pagalba į seksualumą galima žvelgti kaip į natūralią visos asmenybės dalį, kuri atsiskleidžia per penkias dimensijas:

💠 Kūniškumas – kaip jaučiu savo kūną ir malonumą?
💠 Emocijos – ar leidžiu sau jausti geismą, artumą, gėdą, džiaugsmą?
💠 Mąstymas – kokie įsitikinimai (galbūt paveldėti) valdo mano elgesį?
💠 Santykiai – ar galiu būti atviras, pagarbus, klausantis kito?
💠 Dvasinis aspektas – ar seksualumas man siejasi su kūryba, vienybe, meile?

✨Taigi , seksualumas nėra tik fizinė trauka ar veiksmas. Tai – mūsų gyvybinė energija, santykis su kūnu, emocijomis, kitais žmonėmis, o kartais net – su pačia gyvenimo prasme.

🧠Michel Foucault, vienas įtakingiausių XX a. filosofų, siūlo permąstyti viską, ką laikome savaime suprantamu – net tai, ką jaučiame apie savo kūną, troškimus ir tapatybę. Jis iškėlė savo metų neįtikėtinai drąsią idėją - ar tikrai mūsų seksualumas yra mūsų asmeninė ‘tiesa’?

💬 Jis teigia: seksualumas nėra „natūralus“ ar „duotas“. Tai – istorinių normų ir galios diskursų rezultatas. Kitaip tariant, tai, kaip mes kalbame apie seksą, ką laikome „normalu“ ar „moralu“, buvo suformuota institucijų – medicinos, religijos, teisės. „Seksualumas buvo ne nutylėtas, o nuolat kuriamas per kalbą, žinojimą ir normų sistemą.“
– Michel Foucault
🌿 Ką tai reiškia sąmoningam žmogui šiandien?

✔️ Kad daug mūsų įsitikinimų apie „teisingą“ seksualumą yra įdiegtos, o ne atrastos.
✔️ Kad mūsų tapatybės („homoseksualus“, „heteroseksualus“, „keistas“) nėra amžinos ar „vidinės tiesos“ – jos sukurtos diskurso, kuris vyksta iki šiol - kokiame diskurse mes visi dalyvaujame ir ką jame įnešame savo supratimu - ką palaikome ir ką neigiame ?
✔️ Kad seksualumo srityje mes dažnai save kontroliuojame labiau nei mus kontroliuoja kiti.
🔁 Sąmoningas seksualumas – ne apie leidimą sau viską.

Tai apie refleksiją:
– Kodėl jaučiu tai, ką jaučiu?
– Ar tai mano, ar visuomenės balsas manyje?
– Ką reiškia būti laisvam seksualiai – be kaltės, bet su atsakomybe?

„Etika – tai ne paklusnumas įstatymui, o santykis su savimi.“
– Michel Foucault, „The Use of Pleasure“
✨ Michel Foucault kviečia mus suvokti seksualumą kaip etikos praktiką, ne moralės reikalą. Ne ką „galima“ ar „negalima“ – o kaip sąmoningai, pagarbiai ir autentiškai būti su savimi ir kitu.

📌 Pažinti ir atrasti savo seksualumą tai tarsi išsilaisvinti, tačiau TIKRA LAISVĖ – NE DARYTI , KĄ NORI. —— Tikra laisvė – žinoti, kodėl tu to nori, kam tau tai reikalinga. Tai – kvietimas išsilaisvinti. Ne per maištą, o per gilesnį savęs pažinimą.
Ne tik jausti, bet ir klausti – kas man įdiegė tai arba iš kur kyla tai , ką laikau sava seksualine tiesa?

👉 Ar pastebi , kad tavo kūnas gali virsti vieta, kurioje pasireiškia GALIOS STRUKTŪROS: mokykla , medicina, religija, moralė …— kaip jos įdresiruoja kūną, ar jame lieka vietos ‘Aš esu’ , ‘Aš jaučiu’, ‘Aš noriu’ …?… AR GIRDI SAVE BE FILTRO?

19/06/2025

: ✨Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dominuoja greitis, produktyvumas ir išorinių lūkesčių spaudimas, poilsis tampa ne privilegija, o egzistencinė būtinybė. Geštalto terapija akcentuoja sąmoningą buvimą čia ir dabar, kuris leidžia mums išgirsti save – ne triukšme, o tyloje. Sustoję galime atsigręžti į vidinį pasaulį, pastebėti kūno siunčiamus signalus, emocinius impulsus, tikruosius poreikius. Dažnai juos ignoruojame, manydami, kad „nėra laiko“, bet nepatenkinti poreikiai virsta įtampa, nerimu ar net ligomis.

☀️Vasara šioje kelionėje tampa galingu sąjungininku. Tai laikas, kai gamta tarsi savaime kviečia sulėtėti: šiluma, ilgos dienos, žaluma ir saulė leidžia natūraliau pereiti į poilsio, kūniško atsigavimo būseną. Gamta vasarą tampa ne tik aplinka, bet ir gyvu veidrodžiu ir terapeutu – ji moko būti, kvėpuoti, augti savo ritmu.

🧠Prisimenu Sartro įžvalgą – žmogus pasmerktas būti laisvas. Net kai įkalinamas kalendoriuose, susitikimuose ir vidinėje pareigoje būti „funkcionaliu“. Tą paradoksą puikiai iliustruoja faktas, kad net ilsėdamiesi jaučiame kaltę – tarsi būtume pasirinkę blogai, netinkamai įgyvendinę savo laisvę…Bet jei jau pasmerkti būti laisvi, gal verta nors kartą per dieną tą laisvę panaudoti... tiesiog nieko neveikiant?😉 Linkėdama atsiduoti naturaliam vasaros ritmui ir atrasti savų būdų ‘girdėti’ , ką kalba mūsų tikrieji poreikiai siunčiu mažą praktiką, nes visa išties prasideda nuo mažų dalykų, daug kas išties mum prieinama ir nieko nekainuoja , tik klausimas kiek mes tam įsipareigojame siekdami ir norėdami ‘kažko daugiau’ ir ‘brangiau’ ? Kiek tikite ta iliuzija? Visa kas reikalinga, mum ranka pasiekiama ir tuo pačiu kartais dėl tos priežasties tampa paradoksaliai sudėtinga …O kas, jei pabandyti tiesiog sustoti , bent kelioms minutėms , nesvarbu kur bebūtum ? … To ir linkiu išeidama savo sustojimo laikui - kuo daugiau kokybiško laiko su savimi!

🧘‍♀️🧘Praktika: kasdien bent 3 minutėms sustok. Jei įmanoma – lauke: atsisėsk ant žolės, prie medžio ar tiesiog atviroje erdvėje. Užsimerk. Stebėk kvėpavimą. Užduok sau klausimą: „Ko man šiuo metu labiausiai reikia?“ Leisk kūnui ir aplinkai atsakyti: gal tai bus skausmas kūne, ar užlaikytas kvėpavimas, kurio prieš tai nepastebėjai, nes nebuvo kada… gal paukščių čiulbesys, ar garsai iš aplinkos primins tai, kas buvo nustumta … Ir nereikia NIEKO su tuo daryti,tiesiog leisti sau BŪTI, su smalsumu paklausti , o jei tai turėtų galimybę kalbėti, ką man norėtų pasakyti — belieka tik klausyti atsakymo. Lai vasaros šiluma nuteisia kelią išgirsti ir prisiminti tai, kas per kasdienybės skubėjimą lieka nepastebėta ☀️☀️☀️🙌🙌🙌

12/05/2025

: …Savaitgalis praėjo - jausmas jog pabuvojau prie Geštalto terapijos ištakų ir galėjau mokytis tikrojo meistriškumo! Peter Philppson (Manchester, UK) tikrai galima pavadinti Geštalto meistru: tai kalba net tik jo išleistos knygos ir ilgus dešimtmečius trunkanti profesinė patirtis , didžiausią įspūdį daro jo nenuilstanti energija savo 73 - uose metuose mokyti, dalintis savo žiniomis, įkvėpimu ir … vis dar praktikuoti aikido! Vadinasi visa tai, ko jis moko - veikia: juk gyvybingumas ir kūrybingumas yra didžiausi gyvenimo varikliai! Žinoma, jis išgirdęs tokį mano apibūdinimą tik kukliai nusišypsojo - trijų dienų mokymai apie grupinius procesus visiškai kitokiu būdu - taikant jo ir kolegų sukurtą ‘GaTvĖs GrUpInĖs TeRaPiJos’ modelį - papasakoti sunku, patirti būtina! Todėl tikrai laukite tęsinio - tai išties veikia! Tai erdvė, kuri pajėgi pasiūlyti dideles vidines transformacijas ir pokytį , kurio dažnas taip trokštame, bet dažnai nežinome kaip! Tokia grupinė terapija turi daug atskymų į šį ‘KaiP’ ——— Viso ko buvo gausu : ir patyrimo (o kaip kitaip Geštalte) , ir teorinės meistrystės , daugybė patirties ir išminties kuri galiausiai susiveda į paprastą , lengvą ir priimantį žmogišką santykį - gera pabūti, gera augti kartu su kolegomis ir atsidavusiais vedliais - dėkinga visiems dalyvavusiems ir Vilniaus Geštalto Institutui! Gera grįžti ir pasisemti jėgų bei įkvėpimo ! P.S. Būsima kolegė pertraukos metu klausia, kodėl , mes, jau pabaigę studijas terapeutai, vis dar mokomės? - Mano atsakymas paprastas: nes tai veža, nežinoti, kelti klausimus, abejoti - ir ieškoti atsakymų nėra paprasta, bet tame labai daug gyvybės ir noro gyventi - ir tuo pačiu tiesti kelius pagalbai kitiems , štai kodėl! - dėkinga Geštaltui , kad per jį tai atradau ir nežadu sustoti ! Pasimatysim !

11/04/2025

: Štai ir praskriejo III- oji Lietuvos Geštaltinės psichoterapijos asociacijos konferencija ! Man ji buvo kitokia, nei prieš tai buvusios, kuomet jaudulys dėl vedamų dirbtuvių imdavo viršų - šįkart galėjau intensyviai mėgautis bendravimu — ramiai su 150 kolegų tikrai nesigauna ! Kiekvienas pranešimas kvietė atsiverti ir dar kartą pamąstyti kokiame pasikeitusiame pasaulyje mes visi dabar gyvename — esame ne tik patys sau: taip pat šeimos, bendruomenės nariai, savo valstybės ir pasaulio piliečiai - mus visus veikia įvairūs kontekstai - Frans Muelmeester iš Olandijos atidarydamas konferenciją taikliai pastebėjo kad tai, kas vyksta apskritai pasauliniame kontekste sukelia panašų jausmą į psichozę - ar mes apskritai galime jaustis ‘normaliai’ tokio nenuspėjamo pasaulio kontekste? Visos ribos tarp ‘saugu/nesaugu’ arba ‘sveika/nesveika’ dar labiau trinasi, bet svarbu nepasiduoti bejėgystei: remtis ir puoselėti tai, ką visgi galime: maži dalykai tampa neįtikėtinai svarbūs, o žmogiškumo ir neabejingumo svarba įgauna neįkainojamą reikšmę . Vilija Lepeškienė pasidalino savo asmeniniais, kolegų ir klientų jautriais įrašais iš karo Ukrainoje pradžios laikotarpio — kaip kiekvieną, nesvarbu kurioje jis/ji yra, tai paliečia…Kaip tos pusės - ‘savas’ ar’ priešas’ - greitai mumyse randasi: mane tai privertė susimąstyti , nors karas realiai mūsų teritorijoje nevyksta, tačiau ar išties mes nekariaujame savo pozicijose jau dabar? … Geštaltinės psichoterapijos asocijacijos prezidentė ir Vilniaus Geštalto Instituto vadovė Brigita Kaleckaitė savo pranešimu kaip tik atliepdama tą pasaulinį nežinomybės kontekstą, pakvietė mus visus dar kartą prisiminti į ką koncentruojamės savo darbe - būtent apie kliento užklausą: ar jos būna aiškios, kiek tai svarbu, priminė esminius dalykus: svarbiausia terapijoje yra padėti klientui pagerinti savo gyvenimo kokybę ir žinoma - tapti nereikalingu! V. Keturakis meistriškai priminė, kaip svarbu terapeuto darbe palaikyti ‘abejojančio’ terapeuto poziciją - savo paties atžvilgiu, juk kaip dažnai, klientai, kreipdamiesi pagalbos, savo geros savijautos lūkesčius, kad ir kas tai būtų, sudeda į terapeutą - jog tai jis, tas visažinis, gali išspręsti jo gyvenimą… ir žinoma , jog tai neveikia. Kas veikia, tai santykis, kas keičia tai santykis - o ekspertiškume jo nėra, bet jis toks saldus ir kartais aklas taškas mūsų visų gyvenimuose - norėti būti viską išprendus ir turėti visus atsakymus. Įdomu , iš kur tai kyla?… Pažįstama, ar ne? — Paguodos bonusas tame, kad kuo ‘daugiau’ žinome, tuo daugiau lieka nepažinta , tuo daugiau abejonių turime , tuo realiai kompetentingesni esame (Dunning- Krüger dėsnis) - nebijokime abejonių ir nežinios, jos yra derlinga vieta augti ! Taip pat vertingas buvo kolegės psichiatrės-psichoterapeutės Loretos Aleknienės pranešimas apie bendradarbiavimo su psichiatru ir gydymo principų išmanymų svarbą — taip vertinga jog šiuolaikinė psichiatrija tiesia naujus kelius į pagalbą žmonėms ir vis daugiau girdima apie bendradarbiavimą kur yra vietos ir medikamentiniam gydymui, kuomet jis reikalingas ir terapijai, nes be jos ilgalaikis rezultatas taip pat abejotinas . Tai tik keli iš vertingų pranešimų, kuriuose naujai suskamba senai ‘žinomos’ tiesos , o pravestos dirbtuvės suteikia galimybę priliesti prie asmeninių patirčių ir parsinešti naujienų į savojo darbo praktiką. Ačiū nepavargstantiems organizuoti ir mums visiems tikintiems Geštalto terapijos galia, kuri jungia , buria kartu, įkvepia, ir skatina be perstojo kvestionuoti — vienu žodžiu augina ir brandina — buvo gera kartu! Iki kitų kartų!

25/03/2025

: …kartais stebiuosi, koks gyvenimas cikliškas ir kupinas pasikartojimų, atnešančių savas įžvalgas ir prasmes — šįkart apie netikėtai ‘kritusią į akį’ knygą knygyne —Lotyniškųjų aforizmų ir citatų rinkinį , gulėjusį nukainuotų knygų lentynoje. Pavadinimas paliko neabejingą - HOMO SUM (lot.esu žmogus) - neleido praeiti ne tik sąžinė bet ir prisiminimai taip netikėtai nukėlę atgal į teisės studijų laikus. Laikotarpį , kuriame buvo lotynų kalbos pamokos, tiesa neprivalomos, bet jas pasirinkau iš smalsumo ir vadinamo ‘prestižo’ , kad kiekvienas ‘save gerbiantis teisininkas turi mokėti lotynų kalbą, cituoti romėnų teisę orginalo kalbą’ — taip snobiškai ‘originaliai’, naiviai bei ‘patosiškai’ tuomet kūriau teisininko vidinį portretą — dabar kelia šypseną… Ir visgi lotynų kalboje, ir jos paskaitose radau tikrai ne snobizmą - veikiau daug taiklios išminties, aštraus sąmojo, aštrialiežuvės kritikos ir gebėjimo kalbėti esmę keliais žodžiais, man tikras malonumas buvo garsiai tarti citatas, patiko kalbos skambesys ir daug netikėtumų, kiek mūsų pasaulio supratimas išties yra perėmęs lotyniškojo pasaulio supratimo. Žinoma, dabartinė patirtis turinį visai kitaip supranta, o žodžiai skamba daug svariau pagyvenus daugiau savo gyvenimo , nei studentavimo laikais — su malonumu priglaudžiau į savo biblioteką naują narį - kaip dar vieną priminimą nueito savo kelio - nors teisininkės karjera liko praeityje, visa, kas buvo pasėta, tarnauja ir šiandien - AUT INVENIAM VIAM,AUT FACIAM - arba rasiu kelią , arba nusitiesiu - taip mane pasitiko pirmo atversto puslapio citata, su vidine šypsena pagalvojau, išties, puikiai pasakyta apie mano gyvenimą… Kas pas jus su pasikartojimais ir netikėtais prisiminimais iš praeitų gyvenimo etapų , ar pasitaiko , ar pastebite kaip keičiatės ir augate ?

16/11/2024

: …Ką terapeutai veikia laisvalaikiu? — dauguma jų vis dar mokosi🤣 nes išties, kuo labiau gilinuosi, tuo jausmas, jog žinau mažėja🤦‍♀️ - ir tai nėra blogas jausmas signalizuojantis apie kompetencijos trūkumą, greičiau atvirkščiai, tai sveikas požiūris skatinantis gilinti žinias ten, kur veda smalsumas, klientų temos ir noras dirbti geriau ir efektyviau. Šįkart EMDR antras lygis. Kas tai EMDR? - EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) yra mokslu įrodytas, itin efektyvus ir integralus psichoterapijos metodas, skirtas gydyti psichikos sutrikimus, susijusius su psichotrauminėmis patirtimis. EMDR terapija patvirtinta kaip pirmo pasirinkimo metodika, gydyti postraumatinio streso sindromą (PTSD) Amerikos psichologų asociacijos, Tarptautinės trauminio streso tyrimų tarnybos, Veteranų sveikatos reikalų ir JAV Gynybos ministerijos, Amerikos psichiatrų asociacijos, NICE instituto. EMDR pasaulyje yra itin plačiai taikomas šiems psichikos sutrikimams gydyti: PTSD, priklausomybių sutrikimai, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, ypač ribinio tipo asmenybės sutrikimai, psichoziniai sutrikimai, disociaciniai sutrikimai. Ir visi šie minimi sutrikimai turi itin gilias šaknis ankstyvosiose psichotrauminėse patirtyse. Kaip Froidas sakė: “Tikiu, kad šis žmogus kenčia dėl savo prisiminimų” , o EMDR suteikia įrankius juos pasiekti giliausiuose sąmonės sluoksniuose ir juos ‘perdirbti ‘. Tai kol kas tik pradinės praktikos etapas, bet rezultatų prasme keliantis daug motyvacijos tęsti toliau.

15/11/2024

: …Prisiliesti prie modernios psichoterapijos ištakų — tarsi nusikelti laiku atgal: paskambinti Sigmundui Froidui į jo priėmimą ir einant jo kiekvienos dienos takais: nuo priėmimo kambario iki jo namų aplinkos( viskas buvo toje pačioje vietoje ) 47 jo gyvenimo metus - pabandyti įsivaizduoti, pajusti suprasti kaip visa tai ką mes žinome dabar apie žmogaus psichiką buvo pradėta konceptualizuoti jo laikais… — tuo pačiu man tai labai asmeniška: tarsi apsilankyti pas paauglystės ‘nematomą’ autoritetą, tą, kurio biografija kartu su darbų refleksijomis pateko į mano keturiolikmetės rankas , kas su tokiu susidomėjimu pakvietė atidaryti duris į tai, ką galima apibūdinti - ‘pasaulis yra visiškai kitoks, nei mes matome ir suprantame’… — Vertinga ir brangu, dėkingume, kad tokios vietos saugojimos, puoselėjamos ir nepraranda aktualumo: buvo ankšta muziejuje!

15/09/2024

: Noriu palikti šią nuotrauką čia - ne todėl, kad parodyti, jog buvau DAR VIENUOSE mokymuose - o veikiau kaip labai vertingą prisiminimą ir priminimą sau - apie tai, jog patyriau neįtikėtiną malonę - galimybę ištisas 3 dienas prisiliesti ir dalyvauti tame, kas žodžiais vadinama BUVIMU — savimi, su kitais, savimi tarp kitų — tai, kas taip gudriai vadinama mokymusi be primesto mokytojo autoriteto, ir tuo pačiu jaučiant jo priimančią erdvę ir aktyvų kvietimą ekspermentuoti ir tyrinėti be jokio lūkesčio rezultatui : pačiam atrandant savo smalsumo fokusą ir juo sekant link savos tiesos - niekieno neprimestos , tačiau kiekviename atsiliepiančios… juk galų gale kiekvienas besimokantis kartu yra ir mokytojas kitam — ir kaip įdomu patirti, jog kitas mus pastumia ne tam, jog mes prarastume save: įžeisti , atimti ar pasisavinti - o tam, kad pajustume, atrastume ir palaikytume savo balansą, jog pajustume savo vidinę ašį - PER TAVE - AŠ TURIU GALIMYBĘ BŪTI - Šventa erdve - Gyvenimu kojose - Spindulio šviesa - TAIKOS MOKYTOJU kiekviename — taip skambėjo vidiniai žodžiai, per kuriuos tikrai labai stipriai įsikūnijo ne tik asmeninės taikos pojūtis, bet kartu atgijo vidinė viltis ir bendražmogiškai taikai, kuri šiuo metu tokia reikalinga ir tokia aktuali…Apdovanota grupės ir jos vedlio BodyMind Gestalt įkūnytojo ir J.Kepner mokymo nešėjo Arye Bursztyn (Izraelis) ir duok Dieve jam sveikatos kuo daugiau ir ilgiau TAIKĄ žiebti kituose🙏🙏🙏

05/09/2024

: Besibaigiančioms atostogoms pasirinkau L.Windsheid knygą ‘Jausti ir jaustis geriau’. Autorius ne tik psichologas, bet ir aktyvus mūsų emocinio pasaulio pažinimo svarbos entuziastas. Šiuo metu yra daug literatūros ir nemažai tyrimų, kaip mūsų emocinė sveikata įtakoja savijautą, vis garsiau kalbama , kad tai turi įtakos ir lėtinių ligų formavimuisi. Esu nemažą jų dalį skaičiusi- vienos labiau remiasi tyrimais, kitos subjektyvia autorių patirtimi, trečios darbu su pacientai, kitos gi bando apjungti visus aspektus ir duoti patarimų. Ši apie višką po truputį: bet taikliai, koncentruotai, šiuolaikiškai- tyrimai ir autoriaus įžvalgos neperša nuomonės, kad yra vienas sprendimas ar būdas ‘pagyti’ nuo emocinių žaizdų— bet kas tikrai pasiliko - tai sukilusi motyvacija nesustoti rūpintis emocine sveikata ir atsišviežinusios žinios, kas labai gerai nuteikia grįžtant į konsultacijas : man patiko tuom, kad baziniams jausmams - baimei, meilei (susijaudinimo prasme ir aistrai), pykčiui, sielvartui, alkiui skiriamas atskiras dėmesys, dar įtrauktas skyrius apie einančio laiko svarbą , apie perfekcionizmą ir su juo susijusius dalykus: perdegimą sau, atjautą, pasitenkinimą , o ne laimės medžioklę. Kaip visada , dalinuosi tuo, kad ko gero labiausia patraukė mano dėmesį ir sukėlė smalsumo, o kartu ir nerimo, kaip mes visu gyvensime toliau . ‘Poreikis tobulinti savo progimtį ir skverbtis į ją, kad taptumėm superžmonėmis, signalizuoja pavojingą požiūrį į save. Žmogus turi vis daugiau galimybių, kurios siejamos su vis didesniais reikalavimais. Tam į pagalbą ateina ir vis tobulėjanti medicina: kamieninių ląstelių infuzijos, maisto papildų piliulės, infraraudonieji spinduliai odai atjauninti, šalčio kameros, plūduriavimo rezervuaras theta būsenai sukelti, kas skatina aiškias mintis ir kūrybiškumą ir dar labai daug viso ko. Kas gali tuo jau naudojasi, tai kainuoja, visi kiti žada likti užribyje… Tai gąsdina. Tuo pačiu šiame galimybių amžiuje dar niekad nebuvo taip sunku atsakyti į klausimą: kas esu ir kuo noriu tapti? Ir nors tobulėjančios technologijos kėsinasi daug kur pakeisti žmogiškuosius išteklius, aš nesu pesimistas: reikėtų kur kas labiau įvertinti visas tas sritis, kuriose žmonės yra nepakeičiami ir tokie išliks. Kameriniame savo gyvenimo spektaklyje vertėtų pripažinti, jog neigiamų jausmų nėra - apstu tik nevykusių būdų su jais dorotis - ir kiekviena emocinio pasaulio dalis vertinga. Nors kievienas gali jausti skirtingą jausmų intensyvumą ir juos išgyventi skirtingai- savo jausmų pasaulyje nesame vieni. Anksčiau ar vėliau visi išgyvename baimę, pykstame, esame nekantrūs, beprotiškai įsimylėję ar nepatenkinti savo gyvenimu. Toks suvokimas nuramina. Ir dar šiek tiek apie savikritiką. Dauguma mūsų net nesusimąstydami ištiesiame ranką artimam, kai šis suklumpa: drąsiname, pabrėžiame stipriąsias puses ir spinduliuojame optimizmą. Mums natūralu atjausti savo artimus - tik ne tą vienintelį - save. Jei kas nepavyksta, užuot pabrėžęs stipriąsias puses , prisiminęs praeities laimėjimus - matau tik silpnybes ir klaidas. Staiga problema tampa ne tai, kas nutiko ir kaip tą išgyventi - o mes patys kaip visuma: aš blogas. Nepavykus atlikti veiklos A, suvokiame, kad ir B veikla atrodo taip pat prastai, C veikloje niekuomet nesisekė, o apie D veiklą neverta net svajoti…. Pažįstama? Atjauta sau mus dažniausiai skamba keistai, bet kaip bebūtų keistą, mes tą sugebame. Atjauta išreiškiama viename akių lygyje su kitu žmogumi. Žodis kilę iš lotynų žodžio ‘compati’, kur ‘com’ - kartu, ‘pati’ - kentėti dėl ko nors. Tuo atjauta skiriasi nuo empatijos ir užuojautos. Ji žingsniu priekyje. Kyla impulsas padėti: perteikiame šilumą, tikėjimą ir norą pagelbėti. Atjauta sau reiškia tą patį- elgtis su savimi, kaip su kitu žmogumi. Ji atsiranda kuomet pripažįstame savo kančią ir su elgiamės maloniai, šiltai, geranoriškai - tarsi geroji teta ar fainas dėdė prisėstų kartu šalia: galime ją pamatyti, leisti išgyventi kylančius jausmus ir priimti kaip bendrą žmogišką patirtį. Egzistuoja keistas paradoksas: kai priimu save tokį, koks esu, keičiuosi.’ - Ši paskutinė knygos mintis nuskambėjo labai geštaltiškai. Ir aš jau su smalsumu laukiu senų/naujų darbų ir mokslų sezono. Iki greito!☀️☀️☀️

30/08/2024

:…jau vasara skaičiuoja paskutines dienas…Jų dar kelios, man jos pačios sultingiausios — tiesiog dažniau prisėsti ant suoliuko ir gerti į save dosnią saulės šilumą; grįžtant, pasukti į pakelės žvyrkelį ir atsidarius mašinos duris paklausyti medžių šnaresio, žiogų svirpimo, bičių dūzgesio, dar galima basomis pavaikščioti per žolę - nebūtinai ryte, juk galima kada tik norisi, dar galima pasimėgauti traškais ir sunokusiais arbūzais, arba pagaliau pakviesti kavos tą , su kuo anksčiau ‘vis neprisiruošdavai’, tiesog todėl, jog norisi…dar YRA laiko tam lengvai maloniam buvimui, tam DOLCE FAR NIENTE… Prisipildyti prisirpusios VASAROS… Kokie tavo būdai pasimėgauti paskutinėmis vasaros dienomis? Nepamiršk☀️☀️☀️

25/08/2024

: …Klaidinga manyti , kad žmogus su laiku, amžėdamas ‘savaime’ vystosi, auga, bręsta, sąmoningėja. Visa tai vyksta tik tuomet, kuomet pastoviai meti iššūkį savo įprastam ‘pasaulio suvokimui’ — tik tuomet atsiranda galimybė plėstis ir eiti ‘už savo suvokimo ribų’ - atsiverti naujai patirčiai, kuomet gebi pažinti savo elgesio modelius ir juos po truputį keisti atsirinkdamas kas tau tinka dabar, o kas jau atgyvenę, kad nesisuktum ‘pasikartojančių įvykių’ rate. Tai sunkus ir ilgas darbas, kupinas didelio nepatogumo. Vertas, nes tampi savo pasaulio KŪRĖJU…. Ir kartais daug paprasčiau bei patogiau gyventi kaip ‘įprasta’: pokytis yra visokeriopai brangus - gali tekti daug ką keisti gyvenime, nes ‘atsivėrusi’ realybė reikalauja realių žingsnių …Laikas pats savaime neturi nieko bendra nei su brandumu, nei su sąmoningumu…Kaip, kam ir apie ką tiksi tavo gyvenimo laikas? Ar kada mąstei apie tai, kokį gyvenimą nugyvenęs norėtum atvykti į paskutinę šio gyvenimo stotelę? 🕕🕐🕞🕗