Psichologė Skina Gaušaitė-Kuprienė

10/01/2025

Liko vos kelios dienos ir vos kelios vietos pasinaudoti galimybe naujais metais kurti naujus pasirūpinimo savimi įpročius! Kviečiu paskubėti apsispręsti ir užsiregistruoti! https://www.kupriene.lt/mindfulness

20/12/2024

🎄🎄🎄
Mielas Kalėdų seneli,
Visus metus buvau labai geras! Todėl po eglute norėčiau rasti:
🎁daugiau įsiklausymo ir susigaudymo savyje;
🎁daugiau vidinės ramybės ir kantrybės;
🎁daugiau gebėjimo išbūti nemaloniose situacijose;
🎁daugiau išminties sprendimuose ir pasirinkimuose.
🎄🎄🎄

Jei ir Tu mintyse rašei panašų laišką, kviečiu registruotis į patyriminę grupę, kur pabandysime drauge viso to pasimokyti: https://www.kupriene.lt/mindfulness

25/11/2024

Black Friday akcijų sūkuryje kviečiu trumpam stabtelėti ir padaryti pauzę. O jos metu klustelti savęs – galbūt šį kartą prasmingiau investuoti ne į materialias gėrybes, bet į savo vidinį augimą? Kviečiu į dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstus grupinius užsiėmimus! Tikiu, kad galima išmokti surasti ramybę triukšme.
https://kupriene.lt/mindfulness

23/09/2024

Netikiu froidiška terapeuto, kaip tuščio ekrano, idėja! Tikiu, kad pokyčiams vykti reikalinga pamatyti savo atvaizdą mylinčiose ir geranoriškose kito akyse. 🌸

19/09/2024

Kviečiu su manimi susipažinti 🙃

30/07/2024

Atsinaujinome 🎉
Kviečiu susipažinti 🎈

Kognityvinė ir elgesio terapija. Schemų terapijos, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos elementai, mindfulness praktikos.

15/06/2024

Vaikai vis labiau įsisiautėdami dūksta. Atpažįstu savyje, kad vieną ausį jau laikau atsuktą ton pusėn - gi kažkada turi pasigirsti verksmas. Laukti ilgai netenka. Mažasis jau įjungė garsinį signalą. Žvilgtelėjusi matau, kad vyksta Cristiano Ronaldo judesiukas, o ne rimta trauma. Stebuklingu papūtimu pagydau sūnaitį. O vyresnėliui sakau: "atsiprašyk broliuko". Šis, ir pats kiek sutrikęs, padaro, kaip paprašytas. Mažasis pajunta galią ir kipšelio šypsenėlę nustatęs provokuoja: "dar kartą!". Vyresnėlis rimtai atsako: "jei aš dabar tavęs dar kartą atsiprašysiu, tada man pačiam reikės atsiprašymo". Nusišypsau savo bernaičiams. Konstatuoju įvykusią teisybę. Ir paraginu pratęsti bendrą žaidimą. Mintyse iškyla senas prisiminimas, kaip su kliente aptarinėjome laukiantį emociškai nelengvą pokalbį su vyru. Tąkart palinkėjau jai, kad, kai jau apsispręs kalbėtis, pirmiausia stabteltų ir įsivertintų, ar pakankamai vidinių resursų turi išbūti konfrontacijas. Ji nustebusi pažvelgė į mane ir atsakė, kad nepagalvojo įsivertinti, kiek įkrauta jos vidinė baterija, ar neišseks po pirmo išgirsto sakinio. Kiek nedaug kartais tereikia, kad neįvyktų nekontroliuojamas branduolinis sprogimas! Verta stabtelėti ir pasiklausti savęs, ar turėsiu vidinių jėgų ne tik pradėti, bet ir tęsti, ir užbaigti laukiančią nemalonią situaciją. Stabtelėjimas leidžia sumažėti impulsyvumui ir sustiprėti sąmoningumui. Apgalvoti veikimo būdus ir palinkėti sau sėkmės. O kartais tame stabtelėjime ir savęs paklausime galima išgirsti, kaip išmintingas vidinis balsas pakužda, kuri ateities valandėlė tam veiksmui galėtų būti palankesnė 🌸

13/06/2024

Atsinaujiname 🎈

08/06/2024

-Mamyte, žiūrėk! Aš - lėtapėdis!
Atsisuku į sūnaitį ir matau, kaip šis, be galo lėtai, vos atkeldamas pėdutes nuo žemės ir kaskart pastumdamas jas nedaugiau kaip kelis milimetrus į priekį, slenka per virtuvę manęs link. Turiu įsižiūrėti, kad pamatyčiau, jog jis apskritai juda.
"Tu matai! Nejau žmogui tai gali būti intuityvu!?" - ateina į galvą mintis. Itin lėtą vaikščiojimą juk ir aš sau kartais pritaikau! Praeitą vasarą Mindfulness stovykloje įspūdį darė praktika, kai buvome kviečiami rankomis aplink save brėžti ratą 7min. Kad ir kaip tąkart stengiausi lėtinti savo kūną, vis tiek per tas 7min apibrėžiau jų tris. Grįžusi į miestietišką gyvenimą, šią praktiką sau modifikavau į superlėtą vaikščiojimą. Tokį lėtą, kad retkarčiais net susverdėju nebeišlaikydama pusiasvyros. Fizinį savęs lėtinimą naudoju, kai pavyksta pastebėti, jog jau lipu į žiurkėno ratelį. Miesto gyvenimas tik ir kviečia į tą ratelį lipti. Nesibaigiantys darbai, savęs tobulinimas, mamystės rūpesčiai, begalės kultūrinių renginių pasiūlymų... Kaip gi VISKĄ suspėti!? Protas tuoj pat sugeneruoja apgaulingai gerai atrodantį pasiūlymą - daugiau ir greičiau! Žingsnis spartėja. Pereina į bėgimą. O atsitokėjus galima pastebėti, kad prasmė kažkur pakeliui pasimetė. Jau ne keliu vis greičiau bėgama į tikslą. Jau kuris laikas, kaip įlipta į žiurkėno ratelį, kur liko tik pats bėgimas. "Daugiau ir greičiau" nieko nebekeičia, nes ratelis niekada nesibaigia... Verta lipti iš jo. Grįžti į savo kelią. Ir eiti juo ramiai ramiai. VISKO šitokiu būdu nesuspėti. Bet, tikiu, tik šitokiu būdu galima suspėti svarbiausia - pasimėgauti akimirkomis.

31/05/2024

Užbaigiu paskutinę dienos konsultaciją. Įkvepiu. Iškvepiu. Paimu žemą startą. Ir - pirmyn į nesibaigiančius mamiškus reikalus! Sparčiu žingsniu namo. Susirenku vyresnėlį. Ne ne, Jūs negalvokit, mano namuose stebuklai nevyksta lygiai taip pat, kaip ir Jūsiškiuose: raginu rengtis, raginu autis, raginu, raginu, raginu... ir vis dedu pastangas kantriai ir geranoriškai atliepti upeliu besipilantį pasakojimą apie dienos įspūdžius 🙈. Pagaliau varom pas mažylį į darželį. Čia vėl kantriai dedu pastangas geranoriškai suvaldyti situaciją. Mažasis, pamatęs atėjusį brolį, užsimano tapti dideliu. "Aš pats!" savimi patenkintas šūkčioja. O man į galvą ateina mintis, kad šitaip mes visi trys ir nakvoti darželyje galim pasilikti... 🙈 Mažasis baisiai panašus į mane - pažeidus autonomiją, gali įvykti branduolinis sprogimas. Verta elgtis protingai! Šiaip taip, o svarbiausia - nesusipykę (!), pasiekiame vieną iš prekybos centrų. Dviejų porų basučių pirkimas 🙈. Laaabai daug nuomonių, kurias visas būtina išklausyti ir aptarti! Tuomet vasarinių drabužėlių eilė. Antra krūva nuomonių 🙈. Ir nė viena negali būti nesvarbi! Galų gale kirpykla. Ir pusvalandukas ramybės, kol sūnelius kalbina kirpėjos. Ar jau namo? Ne! Gi vasarinę kepurę pamiršom nupirkti! Vėl atgal į drabužių parduotuvę 🙈. Ateina mintis, kad iš tų didžiulių pastangų protarpiais būsiu pamiršusi ir kvėpuoti. Jaučiu, kaip manyje kaupiasi nuovargis, irzlumas ir savęs gailėjimasis. Netikėtai akį patraukia gėlių parduotuvėlė. "Nusipirk sau gėlių" vienoje skaitytoje knygoje sakė terapeutė savo klientei, kai ši gerai su savimi padirbėjo. "Tikrai, Skinut, nusipirk sau gėlių! Juk tu šitaip stengeisi. Tikrai tikrai nusipelnei gėlių!" Namo grįžau ne nusikalusi ir surūgusi. Grįžau besididžiuodama ir dėkodama sau. Puošia dabar namus gėlytė. Džiugina akį. Kaskart į ją žvilgtelėjus, vidun vėl ima plūsti dėkingumas sau - kad tą vakarą pavyko taip gražiai apie save pagalvoti. Linkiu visiems kuo dažniau surasti, už ką sau padėkoti ir save apdovanoti! 🌸

01/03/2024

Keliaujame vakar su sūnaičiu iš darželio. O jis man dėsto, kad koją statyti galima tik ant sauso žemės lopinėlio, ten kur šlapia - lava (pamenat tą vaikystės žaidimą? 🙃). Šokčioja smagiai sūnaitis nuo vieno sauso lopinėlio ant kito ir krykštauja "Dar viena galimybė! Dar viena galimybė!". Pagaliau pasiekiame sausą šaligatvį. Ir sūnaitis pasigėrėdamas konstatuoja: "O čia - visas takas galimybių!". Susižavėjusi šokčiojau mažajam išminčiui iš paskos, atitardama "Taip, mažyti, svarbu ne lavos bijoti, o galimybių ieškoti!". ❤️🐣❤️