25/07/2025
„Kai miškas tampa žaidimu. Kai žaidimas – buvimu.“
Šis užsiėmimas man buvo ypatingas.
Ilgai brandintas. Išjaustas. Ne kartą išvaikščiotas tyliai viena miške.
Ir štai – pirmą kartą paleistas į tikrovę. Į šeimas. Į gyvą ryšį.
Pirmasis mano miško patyrimo užsiėmimas įvyko Žaltyčio festivalyje.
Tai buvo vienintelis viešas šeimoms skirtas užsiėmimas visame festivalyje.
Ir jis buvo tikras – jaukus, lėtas, žaismingas.
👣 Mes ėjome užrištomis akimis, pasitikėdami savo vedliu. Ėjome lėtai, kvėpuodami, klausydamiesi – tarsi mokėmės miško iš naujo.
🌲 Sustoję stebėti miško spalvų, atradome, kiek daug jų slypi net viename žvilgsnyje.
🦊 Judėjome kaip gyvūnai – tylūs, šoklūs, plėšrūs ar žaismingi. Iš to gimė gyvūnų teatras, kuriame net ir patys mažiausieji įsitraukė visa širdimi.
🌿 Rinkome miško kvapus – glostėm žolę, uostėm samanas, laikėm nosį prie žievės.
🎶 Klausėm vėjo. Skambėjom tyloje.
Ir viso to centre – buvimas kartu. Tarp suaugusių ir vaikų, tarp gamtos ir mūsų.
Tai buvo laikas be skubėjimo, be ekranų, be tikslų. Tik buvimas, žaidimas ir artumas.
💚 Jaučiu jaudulį ir dėkingumą. Šis žingsnis man – tarsi svajonės virsmas.
🌱 Ar norėtum su savo šeima sudalyvauti tokiame miško patyrime?
Parašyk man – rudenį kviesiu į miško užsiėmimus šeimoms.
Ten, kur gamta kalba per kvapus, judesį, tylą ir žaismę.
Žaltyčio festivalis
Už 📸 ačiū
Edvardas Stalionis