Dainuojantys Krištolo Dubenys

15/01/2026

Vakar nuvežiau save į miško žiemos pasaką pabūti tyloje.
Pirmą kartą gyvenime su savimi pasiėmiau stovą telefonui ir spontaniškai prisifilmavau. Įsikvėpus gamtos grožiu, gimė šis video.
O jau gulint karštoje vonioje ir dar vis skambant šiam grožiui širdyje, gimė žodžiai.

Dainą, kurią dainuoju fone, kažkada buvau įrašiusi pas Verą studijoje, kai bandžiau dainavimą per mikrofoną. Sąmoningai įkėliau ją prie savo žodžių, nors mane pačią ji dar truputį erzina kažkur giliai, nusprendžiau palikti ir stebėti savo pojūčius, klausantis jos.

Girdint savo balsą, taip pat galime pasitikrinti, kiek yra savęs priėmimo giliausiame lygmenyje.
Juk mūsų balsas - tai mūsų dvasios išraiška - pati sakraliausia ir artimiausia dieviška mūsų išraiška.
Kaip girdi savo balsą - priimi jį ir mėgaujiesi ar vertini, o gal net bjauriesi?
Pasidalink komentaruose 🧡



❤

26/10/2025

Alytuje grojau dviems nuostabiems mažyliams - 3 mėn. Ugnei ir 5 mėn. Jokūbui su mamytėmis Sandra Molė ir Ieva Glušauskaitė-Marcinonienė
Dėkingume už šią patirtį!

Išmokti pirmiausia pasirūpinti savo būsena, mylėti save ir skirti laiko sau - turbūt pagrindinis iššūkis kiekvienai mamai, nes juk tiek daug atsakomybių ir darbų užsikrauname pačios, kad laiko sau, o kartais net miegui, nebelieka, jeigu kūdikis yra neramus ir neleidžia išsimiegoti.
Gvildenome temą, kad kūdikis, jeigu yra sveikas, dažniausiai tik atspindi mamos būseną.
Buvo įdomu stebėti Jokūbą, kai intuityviai paėmusi priglaudžiau jį prie savęs, kad mama galėtų nors trumpam atsijungti nuo atsakomybės, Jokūbas, stebėjęs judančią lazdelę ir skambančius dubenis, po kelių minučių pradėjo kvatoti pilna burna!:)
Man tai buvo netikėta, nes pirmas sekundes, galvojau, kad pradeda kūkčioti, bet visgi - jis kvatojo...
Nuostabus patyrimas!
Dėkoju Sandra už atliepį ir iniciatyvą, kad atvažiuočiau...
Jaučiausi laukiama, gera gera...
Ačiū labai studijai už erdvę

18/10/2025

Samotrakės salą prisiminus.
Lygiai prieš metus, 2024m spalį, išvykau iš jos, prabuvusi ten, šventoje saloje, beveik 4 savaites.
Dalinuosi savo spontaniška dėkingumo salai daina, kurią dainavau, atsisveikinant su ja.
Ten, kur gera, ten, kur yra mano galios vieta.
To neaprašysi - gali tik pajausti salos dvasią.
Beje, po apsilankymo Samotrakėje, 1-ą kartą savo gyvenime, nuvykau į Lopaičius.
Kas esate ten buvę, žinote, kokia tai stipri vieta. Tai ir yra sumažinta Samotrakės energijos versija.
Tie patys protėviai, ta pati dvasia, tik salos energija yra kokius 1000 kartų stipresnė.
Jeigu vaikštai protėvių takais, jeigu ieškai savęs tikrojo ir tu ten nuvyksi.
Kaip viena vedlė pasakė - kai atrasi vietas, kuriose tavo seniausios šaknys - tai tavo galios vieta.
Ar tu jau esi atradęs savo galios vietą?
Pasidalink, kur ji.

18/08/2025

Kas atsitinka, kai gyvenimas išplešia tavo "galvotą galvoje planą"?
Pirmą minutę tu truputį susinervini ir pastresuoji, nes neturi plano B.
Atsikvėpus bei nurimus emocijoms, seki savo jausmu ir netikėtai atsiduri pačiose nuostabiausiose vietose, apie, kurias nebūtum sužinojęs ir nebūtum jų atradęs, jeigu tas planas nebūtų pakrypęs "ne taip".
Aš visada net blogiausiose situacijose surandu pliusus ir tai mane pačią žavi.
Atsidūriau nuostabiame miške, pilname mėlynių, visai šalia jūros, su keliais praeinančiais žmogiukais. Kas gali būti geriau?
Įkvepiu, iškvepiu, esu palaimingoje malonėje mėgautis tuo, kas mane užpildo - jūra, mišku, ramybe, tyla, saule, vienybe su gamta.
Tik begalinis dėkingumas širdyje.
6 dienų pabėgimas iš miesto į rojų, 6 parų gyvenimas miške.
Ne prabangūs viešbučiai, o tyra gamtos energija man yra tikroji prabanga, užsipildymas ja iš esmės.
Ir tai aš vadinu gausa - pildyti savo vidinį indą, nes uždėta karūna ir rėkimas pasauliui, kad esu karalienė, nepadės ja tapti tol, kol būsi tuščia/-ias viduje. Mes pritraukiame tik tai, kuo esame užsipildę patys - tik mažas priminimas...
Ir tai nėra apie drąsą, tai - apie PASITIKĖJIMĄ Visata, apsauga, savo vidiniu jausmu, savo Aukščiausiojo Aš vedimu, ko mokausi kasdien jau 13 metų.
Namaste!
O kaip TU užsipildai savo resursus?

10/08/2025

"Siela, pasidavusi į savo gelmes su Visatos stebuklingumu ir grožiu, nutapyta paties Dievo, sustoja vandenyno pakraštyje.
Jos rankose ilsisi fleita ir iš vidaus kyla daina,
tekanti kaip tyli ir paslaptinga malda.
Šios melodijos grožis išjudina senovės būtybes iš jų ilgo miego paslėptuose gelmių kambariuose.
Pritraukti jos šviesos, jie susirenka arti,
klausytis tyloje ir šlovinti Kūrėją."

07/07/2025

Įrašas, darytas prieš 5 metus, bet visada aktualus apie gydymą garsais.
Tam, kad gydyti garsais, neužtenka tik įsigyti instrumentus. Pats svarbiausias darbas vyksta nematomame lygmenyje, kai žmogus , norintis padėti kitiems, pirmiausia grynina ir "valo" save iš vidaus. Jis atlieka savo vidinį darbą tam, kad taptų pats kuo tyresniu ir švaresniu kanalu ir gebėtų atliekamo seanso metu, save patraukti į šalį, visiškai "nusinulinti" bei per savo jautrumą suteikti erdvę kito sveikimui.
Kad ši teorija taptų praktika, žinoma reikalingas laikas ir pati praktika.
Net pačiai keista, kai paskaičiuoju, kad tai darau jau 11 metų, o asmeninis vidinis darbas sąmoningai jau vyksta 13 metų ir jis, žinoma niekada nesibaigia.
Atrodytų kas iš tų skaičių - visgi žymūs pokyčiai viduje, kurie pasimato išorėje arba yra jaučiami energetiškai nevyksta nei per dieną, nei per metus, jiems reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Pažiūrėjusi atgal, padarytame savo vidiniame darbe, nuo kurio labai glaudžiai priklauso mano teikiamos paslaugos gylis, galiu tik pasidžiaugti ir drąsiai pakviesti tave į susitikimą su savimi garsuose giliau ❤.
Esu palaiminta šio gyvenimo kelyje mokytis iš šviesiausių ir geriausių.
"Aš grojau vina, kol mano širdis pati pavirto šiuo instrumentu, tuomet pasiūliau šį instrumentą dieviškajam Muzikui, vieninteliam egzistuojančiam Muzikui.
Nuo tada aš tapau Jo fleita ir kai Jis nusprendžia, Jis groja Savo muziką.
Žmonės vertina mane už šią muziką, kuri iš tikrųjų nėra mano, bet
to Muziko, kuris groja Savo instrumentu."
/Hazratas Inajatas Chanas/

25/05/2025

Maorių išmintis ir genties "Banginių jodinėtojų" kodai.
Polynezijos sala Moorea. Buvau ten prieš 25 metus, kai dirbau kruiziniame laive. Tai buvusios Lemūrijos civilizacijos teritorija. Man jau tuomet vyko galingos sielos aktyvacijos, tik tuomet dar nesupratau, kas su manimi vyksta ir nebuvau tam pasiruošusi...Svajoju ten nuvykti susitikti su banginiais akis į akį.
Labai įdomus interviu su senole.Jei suprantate angliškai, paklausykite.

🌊✨ Experience the Sacred Connection with Whales and Māori Wisdom ✨🌊I am honored to share a special interview with Puawai Ormsby, a beautiful Māori Elder fr...