27/08/2025
Patirtos psichologinės traumos vaikystėje pakeičia fiziologinę smegenų struktūrą ir labai padidina riziką, kad vaikas, net būdamas jau suaugęs žmogus, tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės, seksualinės sveikatos problemų.
Kaip žinoti, ar esame patyrę traumų?
Vaikystėje traumuotas ir savo traumų neišsigydęs, neįsisąmoninęs žmogus turi vidinių (psichologinių) žaizdų. Žmonės, turintys vidinių žaizdų, nesugeba efektyviai suprasti ir patenkinti savo poreikių. Be to, jie nesąmoningai save apsupa panašiais į save žmonėmis, taip dar labiau sumažindami šansus patenkinti savo poreikius. Taip pat neretai susilaukę savo vaikų nesąmoningai savo traumas perduoda jiems, visą šį procesą pratęsdami per kartų kartas.
Požymiai rodantys, kad vaikystėje žmogus patyrė smurtą ir/ar traumas:
- nepasitiki savimi arba yra pernelyg „pasitikintys savimi“;
- „nejaučia nieko“ arba nežino, kaip ir kodėl jaučiasi („jaučiuosi gerai“, „jaučiuosi blogai“);
- vienaip ar kitaip nesirūpina savimi ar žalojasi (įvairios fizinės sveikatos problemos);
- dažnai jaučia baimę, stresą, nerimą, gėdą ar kaltę, pyktį;
- stokoja empatijos (nesugeba suprasti kitų žmonių);
- turi priklausomybių (nuo alkoholio, tabako, maisto, tarpusavio santykių, sporto, sekso ir t. t.);
- kenčia nuo nemigos arba nuo didelio mieguistumo ir energijos stokos;
- yra pasimetę, neorganizuoti, išsiblaškę, labai impulsyvūs; neryžtingi;
- jaučia beviltiškumą ar nori, kad juos kažkas išgelbėtų, jais pasirūpintų;
- perdėtai rizikuoja;
- vienaip ar kitaip nesuvokia realybės, jos nepripažįsta, ją iškreipia;
- kitais žmonėmis nepagrįstai pasitiki arba nepagrįstai nepasitiki;
- yra agresyvūs (bendraudami kitus įžeidinėja, žemina, pašiepia, gąsdina, manipuliuoja ir pan.);
- nori visiems įtikti;
- bijo klysti;
- bijo reikšti savo preferenciją (lot. praeferentia – pirmenybė);
- ignoruoja kitų žmonių preferenciją;
- galvoja padrikai, neracionaliai;
- nemoka reikšti minčių arba turi kitokių komunikacijos problemų; nejaučia asmenybės ribų: nei savo, nei kitų žmonių;
- palaiko destruktyvius ar beprasmius tarpusavio santykius;
- turi seksualinių problemų;
- jaučia tuštumą/apatiją, vienatvę;
- nejaučia ryšio su savimi ir būdami vieni su savimi nesijaučia laimingi (arba net jaučia nerimą);
- vienaip ar kitaip yra nepatenkinti savimi, savęs nepriima, savęs nemyli;
- bendraudami nesugeba užmegzti emocinio ryšio ir/arba jaučia poreikį apsimetinėti, nebūti savimi;
- nejaučia gyvenimo džiaugsmo arba apskritai nenori gyventi.
Tai keletas dažniausiai pasitaikančių vidinių žaizdų – potrauminio streso simptomų. Jų yra ir daugiau. Jeigu pastebėjote, kad jums būdingas kažkuris iš šių simptomų (arba net keletas), vadinasi, greičiausiai vaikystėje ir/ar kitu gyvenimo tarpsniu esate patyrę traumų ir turite vidinių žaizdų.
Tai identifikavus pirmiausia vertėtų suprasti, kad tų žaizdų nereikia gėdytis ar kaltinti savęs. Jūs dėl to nekalti. Ir jūs tokie esate ne vieni – kaip jau minėta, didžioji dauguma pasaulio žmonių (jei ne visi) yra vaikystėje traumuojami. Traumos ir vidinės žaizdos paplitusios masiškai ir jų (žinodami, kaip jas identifikuoti) matome kasdien: tiek vaikų, tiek suaugusiųjų poelgiuose, tiek gatvėje, tiek per televizorių, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau verta suprasti ir tai, kad, žinodami apie savo vidines žaizdas, galite jas, kaip ir fizines žaizdas, išsigydyti, t. y. tapti laimingi ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Jūs neatsakingi už tai, kad patyrėte traumų ir turite žaizdų, bet kaip suaugę žmonės esate atsakingi, kad tas žaizdas išsigydytumėte, t. y. tik nuo jūsų priklauso, ar vidinės žaizdos bus išgydytos, ar ir toliau leisite joms valdyti jūsų gyvenimą.
Primal: pirminės terapijos procesas - vidinio vaiko gydymas - rugsėjo 17-21 d.
Pulsacijų seminaras - "Savivertė ir vidinis aiškumas" su Prem Svaraj - gruodžio 5-7 d.
