04/05/2023
Dilgėlės – ne piktžolės, jos Dievo numatytos sveikatai, grožiui ir dar skrandžiui.
Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica) yra įvardijama kaip vienas svarbiausių ir naudingiausių vaistažolių. Liaudies medicinoje didžioji dilgėlė žinoma jau nuo labai seniai. Pabrėžtina, kad šis augalas naudojamas ne tik kaip vaistažolė, bet kaip ir maistas – sriuboms, salotoms, sultims, žaliesiems kokteiliams ir kt. Ką tik surinktų dilgėlių lapuose gausu vitaminų (pvz., C, B grupės) ir mineralų (magnio, kalio, geležies), įvairių naudingų organinių junginių (organinių rūgščių). Didžioji dilgėlė pirmiausiai žinoma kaip bendrą organizmo būklę gerinantis augalas – jos arbatos, užpilai, ekstraktai ar sultys žymiai pagerina bendrąją savijautą, padeda organizmui greičiau atsigauti po ilgos žiemos, gali padėti stiprinti kraują, plaukus, gerinti odos būklę, tinka sunkiai sergantiems pacientams (netinka pacientams, kurių kraujas kreša labiau).
Pati populiariausia didžiosios dilgėlės vaistinė žaliava yra lapai arba viršutinės stiebo dalys, rečiau renkamos didžiosios dilgėlės šaknys. Šaknys gali būti kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Jos kruopščiai nuplaunamos, tada džiovinamos specialiose džiovyklose (iki 60 °C). Gaminami šaknų užpilai, ekstraktai. Paskutiniais tyrimais įrodyta, kad dilgėlės šaknų ekstraktai ypač svarbūs vyrams – gali apsaugoti nuo prostatos hiperplazijos ar pagerinti jos būklę.
Jeigu renkami stiebeliai, tai geriausia juos rinkti pavasarį, kol stiebeliai dar jauni (iki 10-15 cm) arba vasarą prieš pat žydėjimą. Surinktus stiebelius reikia labai gerai nuplauti, tada nupilti verdančiu vandeniu ir susmulkinti. Taip paruoštos dilgėlės labai tinkamos maistui gaminti ir jį papildyti vertingosiomis medžiagomis. Naudingosiomis medžiagomis patys turtingiausi yra jauni dilgėlių lapeliai, surinkti pavasarį. Dilgėlių ekstraktas labai populiarus kosmetikoje, ypač stiprina plaukus ir mažina galvos odos pleiskanojimą, todėl šampūnai su dažnai gaminami juos praturtinant šia vaistažole.
