28/10/2018
Aleksandras Žarskus tikino, kad geriausias sveikatos prieskonis yra rūgštis. Norintiems apsisaugoti nuo įvairių ligų ir peršalimo, jis patarė kuo dažniau valgyti raugintų kopūstų ir agurkų, taip pat šviežių daržovių. Netgi kasdien išgerta stiklinė vandens, į kurią įpilta šiek tiek obuolių acto ar kitokios organinės rūgšties, gali apsaugoti organizmą, kuriam didžiausią žalą daro šarmėjimas. Prie ilgaamžių savęs nepriskiriantis A.Žarskus tikino, kad niekada nesvajojo ilgai gyventi, bet jam svarbu gyventi sveikiau ir geriau. „Reikia rūgštinti kraują. Daugelis dietologų sako, kad citrina yra gerai, bet pasidomėkime, kokia yra jos pH. Be rūgšties mūsų organizmas kenčia“, – įsitikinęs A.Žarskus. Vilniaus mokytojų namuose skaitantis paskaitas kaunietis savo ciklą pavadino „Rūgštis – sveikatos prieskonis“. Retai apie sveikatos temas diskutuojantis A.Žarskus tikino, kad tokią išvadą padarė daug eksperimentavęs su savo organizmu. - Kodėl norite paneigti šiuo metu populiarią nuomonę, kad būtina šarminti organizmo terpę? – paklausiau A.Žarskaus. – Šioje srityje daug kas atrodo kaip detektyvas. Yra labai daug ekspertų, kurie pataria, kaip reikėtų elgtis, ką valgyti, kokį gerti vandenį. Bet mažai tokių, kurie galėtų pagrįsti, kodėl taip reikia daryti, koks veikia mechanizmas. Apie rūgšties naudą organizmui ėmiau galvoti, kai susidomėjau vienu faktu – Anglijoje moterys darosi abortus, nes nepakelia pykinimo nėštumo metu. Gydytojai neturi priemonių, o priemonė paprasta – reikia papildyti rūgšties atsargas. Kai kraujas yra šarminis, organizmas negauna pakankamai deguonies, o deguonies trūkumą pirmiausia pajunta galvos smegenys, todėl kyla pykinimas. Paprasčiausia pagalba nėščiosioms, kurias pykina, – gerti vandenį, parūgštintą kokia nors organine rūgštimi. Kad ir obuolių actu. Tai padės sumažinti priešlaikinių gimdymų skaičių. Kai būsimai motinai trūksta deguonies, jo trūksta ir įsčiose bręstančiam vaisiui. Todėl vaikas skuba užgimti. - Skrandis gamina pačią stipriausią rūgštį – tai druskos rūgštis. Kaip atsitinka, kad organizmui pritrūksta rūgšties? – Negalėčiau atsakyti, kodėl taip atsitinka. Reguliuojant mitybą, įmanoma papildyti rūgšties atsargas organizme. Jei pasidomėtume anksčiau gyvenusių žmonių mityba, pamatytume, kad ant jų stalo buvo gerokai daugiau rūgščių produktų. Simonas Daukantas apie tai taip pat rašė. Mūsų protėviai žiemai raugdavo statines kopūstų, burokėlių. Svarbu, kad rūgštis būtų organinė. Vitaminas C – taip pat rūgštis, tai askorbino rūgštis, kurios atsargas reikia papildyti organizme. Visos rūgštys pasižymi tuo, kad turi vandeninio jonų. Vienintelė rūgštynių rūgštis kelia šiek tiek didesnį pavojų, nes dėl jos susidaro inkstuose akmenys, todėl nereikėtų ilgai jos vartoti. Šiuo metu vyrauja priešinga nuomonė – siūloma valgyti daugiau maisto produktų, kurie ne rūgštintų, o šarmintų organizmą. Esu įsitikinęs, kai kraujas pasidaro šarminis, gero nelauk. Būtent dėl šios priežasties mus vargina įvairios lėtinės ligos. Pavyzdžiui, kai astmą pradėjo gydyti, paaiškėjo, kad nuo šios ligos žmonės net miršta. Tuo tarpu XIX amžiaus enciklopedijoje rašoma, kad astma – tai toks negalavimas, su kuriuo įmanoma gyventi iki gilios senatvės. Kai vaikai nebegali iškvėpti, ką daro anglies dvideginis? Jis parūgština kraują. Tai sukelia dusulį. - Yra daugybė dietų ir patarimų, kaip suliesėti, bet nėra vienintelės, nėra efektyvios. Kodėl taip atsitiko? – Reikia žinoti, koks mechanizmas skatina organizmą liesėti. Pavyzdžiui, jei žinotume, kaip pasisavinami angliavandeniai, sutiktume, kad žmogui reikia nevalgyti to, kas balta. Tai – cukraus, baltos duonos, miltinių patiekalų, ir to, kas turi daug krakmolo. Šarmėjimas priklauso nuo angliavandenių vartojimo. Cukrus, miltiniai patiekalai, saldumynai – visa tai didina šarmų kiekį organizme. Kodėl mes storėjame, nors nevalgome riebiai? Kodėl liesėjame, nors valgome riebiai? Gliukozė – tai svarbiausias ląstelių energijos šaltinis. Laisvos gliukozės yra žmogaus audiniuose. Tai – angliavandenis, patenkantis į kraują. Skylant gliukozei, atsipalaiduoja daug energijos, susidaro įvairių tarpinių produktų, o galutiniai gliukozės skilimo produktai yra anglis dioksidas ir vanduo. Kad gliukozės kiekis būtų pastovus, tai reguliuoja nervų sistema ir belatakės liaukos. Sumažėjus gliukozės kiekiui, jaučiamas alkis. Valgant daug angliavandenių, kur kas greičiau kaupiasi riebalai nei valgant lašinius. Mes tunkame ne nuo riebalų, o nuo angliavandenių: baltos duonos, bandelių, makaronų, pyragaičių, saldumynų. - Kaip galima sumažinti potraukį saldumynams? – Reikia prisiminti, kad yra rūgščių maisto produktų, kuriuos valgyti sveika. Suvalgote vieną sausainį, o negalite atsispirti, ir norisi imti dar vieną sausainį. Nieko keisto, nes gliukozė yra pagrindinis maistas smegenims. Kai staigiai sumažėja cukraus kiekis kraujyje, kyla nenumaldomas noras suvalgyti ką nors saldaus. Mes tarsi atsiduriame užburtame rate. Mano patarimas paprastas – nevenkite riebalų, nes jie nesukelia staigaus cukraus kiekio padidėjimo kraujyje. Saldumynai ypač kenkia vaikams. Užvalgęs saldumynų, vaikas jaučia didelį energijos antplūdį, jis gali tapti hiperaktyvus, o riebiau pavalgęs ir gavęs baltyminio maisto, bus ramesnis. - Ką jūs galvojate apie badavimą? – Badauti tam, kad organizmas apsivalytų, tai – ne man. Įsitikinau, kad būna mažai naudos, organizmas tik tada užsiteršia, kai kraujas būna per daug šarminis. Kuo kraujas šarmingesnis, tuo hemoglobinas sunkiau atiduota deguonį ląstelėms. Badaujant reikia gerti vandenį, tačiau ne bet kokį. Vandenį galima pagardinti medumi, jis nerūgština kraujo, nes jis būna jau perdirbtas. Dar geriau per parą išgerti vieną ar du litrus vandens, kuris būna parūgštintas vos 5 gramais kokios nors rūgšties. Gerdami tokį rūgštų vandenį nejausime alkio. Yra žinoma, kad nuo ketvirtos badavimo dienos dingsta alkis. Jei žmogus negeria parūgštinto vandens, jį kamuoja alkis. Rūkantiems žmonėms reikia kur kas labiau parūgštinti savo organizmą, nes rūkymas labai šarmina kraują. Dar labai svarbu, kad geriant rūgštų vandenį po 7 parų badavimo galima be jokio pereinamojo laikotarpio pereiti prie įprasto valgiaraščio. Tačiau badavimas nedaug padės, jei vėliau nekeisime mitybos įpročių – nesumažinsime angliavandenių ir nepadidinsime baltymų bei riebalų kiekio. – Kas dar galėtų būti rūgščių šaltiniu? – Vaisiai, uogos, žalumynai. Daržovės taip pat rūgština kraują, bet jas reikia valgyti šviežias. Tinka visos organinės rūgštys, pavyzdžiui, gintaro, pieno, citrinos, obuolių rūgštys. Nėra didelio skirtumo, kokią rūgštį vartosime, nes visos jos yra vandenilio jonų tiekėjos. Negalima pamiršti raugintų daržovių, pavyzdžiui, raugintų kopūstų, agurkų. Viskas, kas rauginta, turi būti ant kasdienio stalo. Geriamasis vanduo taip pat rūgština, jei jo pH yra mažiau kaip 7. Gerti bėgantį iš čiaupo vanduo nėra patartinas, nes jo pH būna 7,2-7,8. Kraują šarmina cukrus ir visi angliavandeniai, taip pat grūdinės kultūros ir kruopos, taip pat pieno produktai. Jei norime parūgštinti kraują, iš pieno produktų galime vartoti tik išrūgas ir sviestą.
Orginalus tekstas:
Nuo riebalų liesėjame, o nuo angliavandenių storėjame – taip visas dietas sukritikavęs kaunietis Aleksandras Žarskus tikino, kad geriausias sveikatos prieskonis yra rūgštis. Norintiems apsisaugoti nuo įvairių ligų ir peršalimo, jis patarė kuo dažniau valgyti raugintų kopūstų ir ag...
