27/11/2024
APIE KAVĄ, skaityti daug, bet kas geria kavą gyveną sėslų gyvena, suvartoja daug cukraus, tada čia jums:
Per ilgą savo istoriją kava sulaukė ir pagyrimų ir kritikos
Bėgant amžiams kai kurie didžiausi pasaulio kompozitoriai, mąstytojai ir valstybės veikėjai aukštino kavos dorybes, o kiti ją pasmerkė kaip nuodingą, protą gadinančią narkotiką. Kai kurios religijos kavą giria, o kitos draudžia.
Kai kurios vyriausybės subsidijuodavo kavos pasėlius; kiti jiems nustatė didelius mokesčius ir muitus. Gydytojai patvirtina kavos naudą sveikatai, tačiau nerimauja dėl jos įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, diabetui ir net vėžiui.
Kava yra populiaresnė nei bet kada, o tai prisideda prie jos prieštaringo statuso. Saikingai vartojama kava daugeliui žmonių kelia minimalų pavojų sveikatai. Kai kuriais atvejais kava netgi atrodo apsauganti.
Tačiau dauguma šiais laikais vartoja kavą dideliais kiekiais, o tai ilgainiui gali labai pakenkti mūsų neuroendokrininei imuninei sistemai.
Neuro-kas?
Neuroendokrininė imuninė sistema susideda iš procesų ir struktūrų, formuojančių mūsų centrinę nervų sistemą, mūsų hormonines sistemas ir mūsų imunines sistemas, kurios visos yra susijusios sudėtingais ryšiais.
Pavyzdžiui, daugelis žinome, kad patirdami stresą lengviau susergame. Emociniai ir psichiniai poreikiai, ypač jei jie trunka ilgai, padidina mūsų streso hormonų kiekį, o tai reiškia, kad mūsų imuninė sistema neveikia taip gerai.
Sudėtinga mūsų neuroendokrininių imuninių sistemų sąveika rodo, kad nėra aiškaus padalijimo tarp proto ir kūno. Tai, ką mes galvojame ir patiriame, yra tiek pat „mes“, kiek tai, ką daro mūsų kūnas.
Puodelis-juodos kavos
Kiek mes žinome, ką žinome?
Sunku susidaryti aiškų vaizdą apie kavos poveikį sveikatai. Epidemiologinius tyrimus, kuriais bandoma rasti ryšį tarp kelių gyvenimo būdo veiksnių, gali būti sunku interpretuoti.
Viena vertus, kavos gėrimas yra susijęs su kitu mitybos ir gyvenimo būdu, pavyzdžiui, alkoholio ir nikotino vartojimu bei sėsliu gyvenimo būdu. Kitaip tariant, žmonės, kurie geria daug kavos, taip pat linkę gerti, rūkyti ir būti netinkamos formos.
Kita vertus, žmonės, kurie vengia kavos, dažnai tai daro dėl su sveikata susijusių priežasčių. Jie taip pat labiau linkę rūpintis savo sveikata kitais būdais, pasirinkdami sveikatą skatinantį gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mankštindamiesi. Taigi lyginant kavą geriančius žmones su negeriančiais, praleidžiama daug svarbių kintamųjų.
Antra, kavos farmakologinės sudedamosios dalys labai skiriasi priklausomai nuo tyrime naudotų pupelių rūšies, skrudinimo būdų ir skirtingų kavos ruošimo būdų, jau nekalbant apie skirtumus tarp parduodamos tirpios kavos ir šviežiai skrudintos ekologiškos kavos.
Taip pat skiriasi individualus jautrumas kofeinui, greičiausiai dėl genetinių savybių, susijusių su kofeino metabolizmu, taip pat dėl gyvenimo būdo įtakos. Pavyzdžiui, rūkančiųjų kofeino pusinės eliminacijos laikas yra trumpesnis nei nerūkančiųjų, o moterims, vartojančioms geriamuosius kontraceptikus, kofeino pusinės eliminacijos laikas yra dvigubai ilgesnis.Pusinės eliminacijos laikas reiškia per kiek pasišalina iš organizmo.
Galiausiai, daugumoje tyrimų stebimas ir matuojamas vienos kofeino dozės poveikis, o ne lėtinio naudojimo poveikis. Tačiau dauguma kavą geriančių žmonių geria kavą kasdien.
Kaip parodė daugybė tyrimų, vienkartinės dozės eksperimentai nebūtinai atspindi mūsų įprastos kasdienybės poveikį. Pavyzdžiui, mokslininkai įrodė, kad per dvi ar tris dienas galime sukurti toleranciją kofeino poveikiui širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl moksliniai tyrimai, rodantys tam tikrą ūmios vienkartinės dozės poveikį organizmui, yra mažai svarbūs lėtiniam kofeino suvartojimui.
Tačiau specialistai savo natūropatinėje praktikoje naudoja epidemiologinių ir eksperimentinių tyrimų įrodymus. Taip pat remiasii patirtimi ir sistemingu supratimu, kaip sąveikauja mūsų nervų, endokrininė ir imuninė sistema, kad galėtų pagrįstai spėti apie galimą kavos poveikį pacientams.
Kofeinas ir jūsų smegenys
Kofeinas yra viena iš pagrindinių kavos sudedamųjų dalių, turinčių psichoaktyvią veiklą. Tai yra medžiagų grupės, bendrai vadinamos metilksantinais, dalis. Šie alkaloidai yra gerai žinomi dėl savo gebėjimo padidinti pažintinius gebėjimus, pagerinti energiją, gerinti savijautą ir padidinti susijaudinimą bei budrumą.
Šis poveikis daugiausia atsiranda dėl kofeino gebėjimo blokuoti adenozino receptorių vietas visame kūne. Tačiau yra ir kitų neurocheminių poveikių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Vėlgi, tyrimai, įrodantys kofeino poveikį neuromediatoriams (cheminėms medžiagoms, kurios leidžia mūsų nervų sistemos ląstelėms bendrauti), ne visada pateikia tikrovišką vaizdą.
Pirma, neurocheminiuose tyrimuose naudojama dozė paprastai neviršija įprasto kasdieninio gyvenimo metu suvartojamus kiekius.
Kai naudojami gyvūnai, jie negeria kavos. (Sunku pagaminti tokius mažus puodelius ir be priešpriešinių dalykų.Todėl mokslininkai naudoja vieną kofeino dozę, kuri gali neatspindėti neurocheminio lėtinio vartojimo poveikio kofeino žmonėms.
Antra, neurotransmiteriai yra gaminami skirtingais kiekiais skirtingose smegenų srityse vienu metu ir turi labai skirtingą poveikį nuotaikai ir asmenybei, priklausomai nuo to, kurioje smegenų vietoje jie naudojami.
Greita apžvalga: serotoninas dalyvauja nuotaikos ir apetito reguliavime; gama-aminosviesto rūgštis (GABA) paprastai slopina neuronų veiklą, kad sukeltų atsipalaidavimą ir miegą; o acetilcholinas dalyvauja raumenų susitraukime.
Nustatyta, kad nuolatinis kofeino vartojimas padidina serotonino (26–30 % padidėjimas), GABA (65 % padidėjimas) ir acetilcholino (40–50 %) receptorius. Tai gali prisidėti prie pakilios nuotaikos ir jaučiamo energijos padidėjimo, kurį jaučiame išgėrę kavos (dėl to espresas yra patogus gėrimas prieš treniruotę). Nepaisant didėjančių receptorių, kofeinas taip pat slopina GABA išsiskyrimą, kuris prisideda prie mūsų budrumo jausmo.
Lėtinis kofeino vartojimas taip pat padidina serotonino receptorių jautrumą. Kitaip tariant, serotoninui būdingi receptoriai labiau reaguoja į serotoniną, esantį sinapsiniame plyšyje – tai panašu į didesnės palydovinės antenos įrengimą, kad gautų daugiau esamo signalo. Vienas tyrimas parodė, kad sumažėjo serotonino išsiskyrimas, tačiau padidėjo serotonino reabsorbcija, todėl bendras serotonino kiekis padidėjo. (Pagalvokite apie tai kaip apie natūralų smegenų perdirbimą.)
Žmogaus kūne padidėjus neurotransmiterių receptorių skaičiui arba padidinus jų jautrumą, tai paprastai rodo su tais receptoriais susijusių neuronų funkcinio pajėgumo ir aktyvumo sumažėjimą.
Arba smegenims reikia daugiau cheminių medžiagų, kad galėtų atlikti savo darbą, arba dalyvaujantys neuronai neveikia taip stipriai. Tai gali reikšti, kad trūksta tam tikro neurotransmiterio arba kad jo aktyvumas turi padidėti. Kofeino ir serotonino atveju tai iš dalies gali paaiškinti nuotaiką gerinantį kavos gėrimo poveikį.
Taip pat įrodyta, kad kofeinas padidina serotonino kiekį limbinėje sistemoje – gana primityvioje mūsų smegenų dalyje, dalyvaujančioje reguliuojant pagrindines funkcijas, tokias kaip hormonų sekrecijos, emocinės reakcijos, nuotaikos reguliavimas ir skausmo / malonumo pojūčiai. Ši medžiaga veikia panašiai kaip ir kai kurie antidepresantai.
Serotonino kiekio padidėjimas kartu su serotonino receptorių padidėjimu sukelia būdingus abstinencijos simptomus (pvz., susijaudinimą ir dirglumą), kai kavos gėrimas nutraukiamas. Smegenys tikisi aktyvesnio savo serotonino receptorių veikimo, o kai jose staiga nutrūksta gausus laimingų cheminių medžiagų tiekimas, jos tampa driglios.
Netiesiogiai lėtinis kofeino vartojimas gali paveikti neurochemiją, sumažindamas kofaktorius – cheminius partnerius – reikalingus neurotransmiterių sintezei.
Pavyzdžiui, kava slopina geležies, pagrindinio mineralo, dalyvaujančio serotonino ir dopamino sintezėje, pasisavinimą. Be to, serotoninui, dopaminui ir GABA sintetinti mums reikia aktyvuotos vitamino B6 formos, piridoksalio-5-fosfato. Kavos vartojimas gali sumažinti cirkuliuojančių B vitaminų kiekį, o tai gali paveikti neurotransmiterių sintezę kitu būdu.
Taigi kofeinas turi įtakos tam, ar yra tam tikrų cheminių medžiagų; kaip imlios mūsų smegenys joms; ir ar mes išvis gaminame tas chemines medžiagas.
Kofeinas ir jūsų hormonai
Ir mokslininkai, ir pasauliečiai gana gerai žino kofeino vartojimo poveikį hormonams.
Pavyzdžiui, greitai naršant internete atsiranda daugybė svetainių, kuriose teigiama, kad kofeinas „alina antinksčius“. Tačiau nenuostabu, kad tai gali būti ne visai tikslu. Nors žinome daug dalykų apie kofeino poveikį žmogaus streso fiziologijai, tam tikri jo atsiradimo mechanizmai vis dar yra gana paslaptingi.
Kofeinas stipriai veikia pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį: susietą pagumburio ir hipofizės sistemą smegenyse bei antinksčius, esančius ant inkstų. HPA ašis daro įtaką organizmo gebėjimui valdyti ir susidoroti su stresu tiek ramybės metu, tiek aktyvios veiklos metu.
Antinksčių liaukos išskiria du pagrindinius hormonus: epinefriną ir kortizolį. Epinefrinas arba adrenalinas padidina kvėpavimo dažnį, širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį; o kortizolis išlaisvina sukauptą gliukozę, kurios mums reikia didesnio kiekio jaučiamo streso metu.
Kaip galite įsivaizduoti, mūsų ankstyviesiems hominidų protėviams galimybė greitai pasiekti ir naudoti sukauptą energiją buvo naudinga savybė. Tačiau, nors tai yra puikus ūmus atsakas į tiesioginį stresą (pvz., lokio persekiojimą), tai žalinga reakcija, kai stresas yra lėtinis (pavyzdžiui, dėl bendrų mūsų kasdienio šiuolaikinio gyvenimo poreikių).
Tyrimai su žmonėmis parodė, kad kofeinas padidina kortizolio ir epinefrino kiekį ramybės būsenoje, o kortizolio kiekis po kofeino vartojimo yra panašus į tą, kuris patiriamas ūmaus streso metu. Kavos gėrimas, kitaip tariant, iš naujo sukuria stresines sąlygas organizmui.
Nors mokslininkai turi tam tikrų idėjų apie tai, kaip kofeinas padidina HPA hormonus, tikslus mechanizmas vis dar neaiškus.
Problemą apsunkina tai, kad stresiniais laikotarpiais žmonės linkę vartoti daugiau kofeino (tai gerai žino beveik kiekvienas studentas egzaminų sezono metu). Jie padidina stresą ir gali dar labiau pabloginti situaciją.
Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad kofeino vartojimas lėtinio streso metu padidino kortizolį, kraujospūdį ir kitus neigiamus hormoninius reiškinius. Lėtinį stresą patiriančios žiurkės, vartojusios kofeiną, susirgo ir mirė anksčiau, nei žiurkės, patyrusios lėtinį stresą nevartodamos kofeino.
Tačiau vėlgi, lėtinis kofeino vartojimas sukelia tam tikrą fiziologinę toleranciją, todėl žmonėms, kurie reguliariai geria kavą, kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, gausus šlapinimasis, epinefrino gamyba ir net nerimas bei stimuliacija gali būti ne taip stipriai paveikti.
Atrodo, kad kitas kofeino hormoninis poveikis yra susijęs su konkurenciniu metabolizmu kepenyse.
Pavyzdžiui, kepenys detoksikuoja kofeiną, naudodamos CYP1A2 fermentų sistemą, kuri taip pat yra atsakinga už pradinį estrogeno metabolizmą I fazės klirenso kepenyse metu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kofeinas greičiausiai metabolizuojamas lėčiau moterims, vartojančioms geriamuosius kontraceptikus arba pakaitinę hormonų terapiją po menopauzės.
Nors tyrimų, įrodančių lėtinio kofeino vartojimo poveikį cirkuliuojančiam estrogenų kiekiui, dar nėra, mokslininkai teigia, kad kofeino vartojimas gali sumažinti krūties vėžio riziką, padidindamas CYP1A2 izofermento reguliavimą ir taip pagerindamas estrogenų metabolizmą.
Kofeinas ir jūsų imuninė sistema
Imuninė sistema yra didžiulė ir sudėtinga sistema, kuri plačiai bendrauja su savimi ir jungiasi su visomis kitomis kūno sistemomis.
Paprastumo dėlei imuninę sistemą suskirstysime į dvi dalis: Th1 pusę (T-ląstelių tarpininkaujama sistema) ir Th2 pusę (B ląstelių tarpininkaujama antikūnų sistema). Th1 pusė yra mūsų įgimta imuninė sistema – sistema, kuri vystosi ankstyvame amžiuje – ir yra pirmoji mūsų gynybos linija nuo patogenų, tokių kaip virusai ir bakterijos.
Kita vertus, Th2 sistema įgyjama: kadangi visą gyvenimą esame veikiami patogenų, gaminame jiems antikūnus. Antikūnai atpažįsta svetimus įsibrovėlius, jei su jais susiduria pakartotinai, ir pradės stipresnį ir greitesnį ataką, jei įvyks antra invazija. Dėl šios sistemos kažkas pajus reakciją į nuodingą gebenę tik po antrojo poveikio.
Dvi šios sistemos pusės veikia kaip sūpuoklės: kai viena pusė dominuoja, kita pusė nuslopinama.
Tyrimai rodo, kad dėl lėtinio kofeino poveikio imuninė sistema perkeliama į Th2 dominavimą. Tai gali padėti gydyti dominuojančias Th1 autoimunines ligas, tačiau paprastam žmogui tai gali per daug pakelti Th2 sistemą ir sukelti pernelyg uolų Th2 imuninį atsaką. Dominuojanti Th2 sistema skatina asmenis į padidėjusio jautrumo reakcijas, tokias kaip astma ir alergijos.
Iki šiol nebuvo jokio ryšio tarp lėtinio kofeino vartojimo ir padidėjusio su Th2 susijusių ligų paplitimo, tačiau remiantis turimomis žiniomis apie kofeiną ir imuninę sistemą, ryšys atrodo tikėtinas.
Gydytojai rašo kad natūropatinėje praktikoje mato, kad vartojant kofeiną tam tikros autoimuninės būklės pagerėjo, o kitos blogėja.
Jei žmogus, sergantis reumatoidiniu artritu (autoimunine liga, sukeliančia sąnarių skausmą ir uždegimą), sako, kad geriant kavą jaučia žymiai daugiau sąnarių skausmo, galima manyti, kad jų Th2 sistema yra dominuojanti, o kofeinas skatina jų sąnarių sunaikinimą toliau stimuliuodamas šią ir taip pernelyg uolią Th2 sistema.
Viską sudėjus
Jokie žinomi tyrimai neparodė statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp per didelio kavos vartojimo ir neuroendokrininės imuninės sistemos atsipalaidavimo. Tik dar tiksliai nežinome, kaip visos dėlionės detalės dera tarpusavyje.
Tačiau galima sukurti tam tikrus teorinius būdus, kurie buvo pastebėti kliniškai. Taip pat galime daryti pagrįstus spėliojimus, remdamiesi tuo, ką jau žinome apie neuroendokrininės imuninės sistemos tarpusavio ryšius.
Poveikis medžiagų apykaitai
Nuolatinis kavos vartojimas padidina atsparumą insulinui, o tai yra situacija, kai organizmas negali veiksmingai pristatyti gliukozės į kūno ląsteles. Esant tokiai situacijai, insulinas, padedantis pernešti gliukozę į ląsteles, negali gerai atlikti savo darbo, nes organizmo ląstelės yra mažiau imlios.
Tai paprastai atsitinka laikantis dietos, kurioje yra daug rafinuoto cukraus ir krakmolo. Taigi, kad galėtų atlikti savo darbą, organizmas turi išleisti vis didesnį insulino kiekį. Kaip ir tėvai, atpalaiduojantys savo rėkiantį mažylį, organizmas tampa vis mažiau jautrus insulino poveikiui, o tai reiškia, kad cirkuliuoja daugiau gliukozės, o tai reiškia daugiau insulino išsiskyrimo... ir pan.
Tai užburtas ratas. Ir, deja, tai ciklas, kuris šiuo metu vyksta daugumoje pasaulio gyventojų. Derinkite įprastą vakarietišką dietą, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių, su stresu ir dideliu kofeino vartojimu, ir jūs turite potencialų medžiagų apykaitos nelaimės situaciją.
Insulinas skatina interleukino-6 (IL-6), kuris yra Th2 citokinas (ląstelių signalizacijos molekulė), išsiskyrimą.
Jei IL-6 yra chroniškai padidėjęs (šiuo atveju dėl didelio insulino kiekio), tai gali sukelti Th2 dominavimą ir galimą padidėjusį jautrumą dėl pernelyg uolaus antikūnų atsako. Tai gali sukelti įgytą jautrumą maistui ir cheminėms medžiagoms.
Interleukinas-6 taip pat skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris, kaip gliukokortikoidų hormonas, padidina gliukozės kiekį organizme. Dėl to padidėja insulino poreikis, o tai yra problematiška dėl atsparumo insulinui, kuris pirmiausia pradėjo kaskadą.
Pakartokime: dieta, kurioje yra daug rafinuoto cukraus ir krakmolo, padidina gliukozės kiekį kraujyje.
Daugiau gliukozės reiškia daugiau insulino, kurio reikia jai pašalinti.
Daugiau insulino reiškia, kad ląstelės susitvarko, o tai reiškia, kad į kraują patenka dar daugiau insulino (ypač jei žmonės ir toliau valgo šią daug angliavandenių turinčią dietą).
Daugiau insulino reiškia atsparumą insulinui, kurį galbūt apsunkina didelis kofeino vartojimas.
Daugiau insulino reiškia daugiau IL-6 ir daugiau uždegimo bei padidėjusio jautrumo.
Daugiau IL-6 reiškia daugiau kortizolio, o tai reiškia daugiau gliukozės... ir štai mes vėl labai bjauraus ciklo pradžioje.
Atsižvelkite į tai, kai šį rytą važiuodami į darbą sėdėdami su itin didele kava ir glazūruotą spurgą gero sau nepadarėte.
Poveikis smegenų funkcijai ir nuotaikai
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir insulinas neapsiriboja tik uždegimu. Jie gali sukelti neurotransmiterių serotonino, dopamino ir GABA disbalansą, o tai gali sukelti subklinikines nuotaikos problemas, tokias kaip lengva depresija, žema motyvacija, dirglumas ir kognityvinių funkcijų sutrikimas.
Žmonėms, kuriems yra chroniškai didelis gliukozės kiekis, atsparumas insulinui, sisteminis uždegimas ir stresas, paprastai būna „smegenų rūkas“, atminties praradimas, mieguistumas.
Kartu su galimu geležies ir B grupės vitaminų trūkumu, kurį sukelia kava, kurie vėlgi sukelia pagrindinių neuromediatorių sintezės sutrikimą, tai gali sukelti nuotaikos būsenas, kai žmonėms reikia kavos, kad galėtų tinkamai funkcionuoti.
Ar kada nors jautėte, kad jums labai reikia kavos? Ar sakote žmonėms: „Man bloga nuotaika, kol negausiu kavos? Jei taip, galite susidurti su tokia situacija.
Saikingas kofeinas tikriausiai nėra problema daugeliui žmonių. Iš tikrųjų tai gali turėti naudos sveikatai. Problemų kyla, kai kavą geriame visą dieną ir deriname ją su sėdimu gyvenimo būdu, netinkama mityba ir chroniškai padidėjusiu stresu.
Mes geriame daug daugiau kofeino nei mūsų proseneliai. Ne tik padidėjo mūsų kavos suvartojimas, bet ir rinka yra prisotinta kofeino. Mums prieinamas daug daugiau rafinuoto cukraus, o mūsų gyvenimas vyksta daug greičiau.
Tai tobula audra: kofeinas, stresas, cukrus ir sėslus gyvenimas. Šis derinys ir jo sudėtingi ryšiai su jūsų neuroendokrinine imunine sistema gali paveikti jus labiau, nei jūs suprantate.
Mūsų kūno sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Vienos srities stimuliavimas gali turėti platų poveikį, ypač jei stimuliacija yra dramatiška ir (arba) užsitęsusi.
Didelis kofeino kiekis tikriausiai turi daug neigiamų poveikių organizmui, kurio ne visi tyrimai dar paaiškina, tačiau jei sujungsime turimus tyrimus, toks poveikis atrodo labai realus.
Sekite ženklus, kuriuos jums rodo jūsų kūnas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės gerdami kavą.
Ar trumpą laiką jaučiatės gerai, tada drebulys ir irzlumas?
