Girmantė Ugnė • Kūrybinė psichoterapija

04/08/2025

Su perfekcionizmu sunku. Jis greit apsunkina tiek santykius, tiek vidinį žmogaus pasaulį.

Dailės terapijoje perfekcionizmas gan greitai pasimato - per baltos drobės baimę ir savikritiškumą, dar prieš paliečiant teptuku popieriaus lapą.

Tačiau dailės terapijos metodai suteikia progą pažvelgti į kūrybą vaiko akimis - nesiekiant jokio rezultato ir leidžiant sau žaisti.

Tai yra saugi erdvė, kurioje žmogus gali atrasti, jog klaida nėra klaida, tai tik dėmė, kviečianti kurti istoriją ant popieriaus lapo. Tai tik spalvų bei linijų šokis, kuriam nebūtina suteikti rimtumo atspalvio.

Kuomet lankiau piešimo pamokas pati susidūriau su savo baime klysti. Nors regis aš jau daugybę metų naudoju dailės terapijos metodus ir visiems kartoju, jog čia nieko rimto, tai tik žaidimas. Bet štai! Išlindo ir manasis polinkis į perfekcionizmą.

Ir tada taip gera buvo sulaukti savo mokytojos padrąsinimo nesusireikšminti, leisti sau kvailioti, pašokti ir tiesiog išsitaškyti ant popieriaus lapo.

Kartais išties yra labai svarbu turėti šalia žmogų, kuris primintų, jog visas gyvenimas tėra žaidimas ir verta juo mėgautis.

Jeigu Tau norisi į savo gyvenimą įsileisti daugiau spalvų, spontaniškumo ir žaismingumo - kviečiu į terapines sesijas, kurių metu naudoju ne tik dailės terapijos metodus, tačiau kviečiu ir šokti, judėti, pasitelkiu kūno-judesio praktikas tam, kad išlaisvintume vidinę energiją ir džiugesį.

www.kurybinepsichoterapija.lt

💛

28/07/2025

Spalvos yra kūniškos, jos veikia mūsų psichiką ir nervų sistemą. Intuityvaus piešimo metu, pasirinkdami spalvą, kuri mus labiausiai traukia galime padėti savo nervų sistemai susireguliuoti.

Kviečiu pasidairyti, kaip šios kelios spalvos gali paveikti jūsų vidinę būseną.

O taip pat kviečiu į terapines sesijas, kurių metu remiuosi dailės terapijos metodais.

🌿 www.kurybinepsichoterapija.lt

08/07/2025

Kuomet įsiklausome į savo poreikius, pripažįstame ir atliepiame juos, mes prisidedame prie savo nervų sistemos reguliavimo. "Taip" pasakymas savo poreikiams padeda mūsų nervų sistemai pereiti iš išgyvenimo į saugumo ir ryšio būseną.

Kai ignoruojate savo poreikius (pvz., poilsio, ribų, maisto, ryšio), mūsų nervų sistema gali pereiti į simpatinės nervų sistemos rėžimą, dar vadinamą „kovok arba bėk“ būsena.

Savo poreikių atliepimas tarsi perduoda mūsų smegenims žinutę: „aš esu saugus/(-i)“. Šis saugumo signalas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemos būseną.

Parasimpatinės nervų sistemos būsenos aktyvavimas:
🫁 normalizuoja kvėpavimą
🥕 gerina virškinimą ir imuninės sistemos veiklą
🌞 stiprina emocijų reguliavimą
💤 skatina geresnį miegą
💚 sumažina kortizolio ir adrenalino lygį
🕊️ mažina nerimą

Taip pat, įsiklausymas į savo poreikius gerina interocepciją – mūsų smegenų gebėjimą tiksliai suvokti kūno siunčiamus signalus (alkį, pervargimą ir kt.).

22/06/2025

Vakar įvyko saulėgrįža. Saulėgrįža žymi akimirką, kuomet saulė tarsi sustoja šiauriausiame dangaus taške. Šiaurės pusrutulyje, tai žymi ilgiausią metų dieną - šviesos piką.

Ir vis dėlto.. nors saulė po šios akimirkos ima tolti nuo Žemės, Žemėje temperatūra kyla. Žemė šyla nuo šviesos, kurią jau gavo ✨️

Terapinė kelionėje viskas vyksta labai panašiai. Viena suvokimo akimirka, žvilgsnis į gilesnius savęs sluoksnius pradeda šildyti visą mūsų esybę. Šis žvilgsnis, įžvalga gali būti visai nedidelė ir subtili, tačiau ji sukuria atgarsius mūsų Sieloje. Ji aidi ir šildo mūsų nervų sistemą, minkština tai, kas buvo susitingę, užšalę ir atveria kelią gilesniam gijimui bei savęs priėmimui.

Terapija nėra vien tik apie pokyčius ar savęs supratimą. Terapija yra taip pat apie švelnios, saugios erdvės sukūrimą. Tokios erdvės, kuri yra pakankamai šilta, jog prisiliestume prie įvairių savo jausmų bei išgyvenimų.

Net mažas lašas dėmesingumo savo jausmams, akimirka ryšio pajautimo su kitu, gali nuvilnyti tarsi nedidelės bangelės gilyn į mūsų vidų ir apšviesti tas vietas, kurios metai iš metų buvo paslėptos.

Linkiu puoselėti tą švelnų ir tylų buvimą su viskuo, kas apsireiškia mūsų vidiniame kraštovaizdyje. Tegu mūsų dėmesio šviesa apgaubia su meile ir švelnumu visus mūsų jausmus ✨️💛

10/06/2025

Šį savaitgalį praleidau pilnas tris dienas kūno psichoterapijos mokymuose kartu su geštalto terapijos atstovu Arye Bursztyn. Per šiuos mokymus man labai įsiminė frazė, jog tam, kad susitikčiau su kitu, turiu būti pilnam kontakte su savimi, tačiau ir tuščia nuo savęs 💚

Tuščia nuo savo žinojimo, kas tinka kitam žmogui ar koks jis yra. Kai mano protas yra tuščias nuo vertinimų, širdis gali sutikti kitą širdį ir išties pamatyti žmogaus sielos gelmę.

Taip pat, atkreipdami dėmesį į savo kūną, jo siunčiamus pojūčius galime susitikti su savo vidine tiesa, išgirsti savo poreikius, pajausti kuria gyvenimo kryptimi norime keliauti. Mūsų kūne egzistuoja apie 10 milijonų sensorinių nervų, kurie renka informaciją iš aplinkos ir mūsų organų bei perduoda šią informaciją mūsų galvos ir nugaros smegenims.

Esame sensorinės būtybės, o mūsų kūnai talpina gamtos išmintį. Ši išmintis mums kalba nuolat, dažnai intuicijos balsu. Svarbu įsiklausyti į šį balsą, leisti sau juo pasitikėti 💚

20/05/2025

Ar kada pastebėjote, kaip tarsi visa Jūsų esybė atgyja, kuomet patiriate tikrą, autentišką ryšį su kitu?

Mūsų smegenys yra orientuotos į santykį - tai reiškia, jog mūsų smegenys funkcionuoja ir keičiasi santykių kontekste. Ši perspektyva yra centrinė idėja tarpasmeninių santykių neurobiologijos (TSN) srityje, kurios pradininkas yra laikomas dr. Daniel J. Siegel.

TSN teigia, kad smegenys iš prigimties yra socialios ir vystosi taip, kad žmogus galėtų bendrauti ir kurti santykius su kitais. Visa mūsų smegenų neuroninė struktūra yra sukurta palaikyti socialinius ryšius.

Anksčiau mokslininkai manė, kad žmogaus smegenų vystymasis yra genetiškai nulemtas ir žmogus turi biologiškai nustatytą vystymosi kelią. Tačiau, naujausi neuromoksliniai tyrimai atskleidė, kad ankstyva kūdikių socialinė ir emocinė patirtis daro įtaką smegenų vystymuisi. Taigi, ne tik genai, bet ir aplinka veikia mūsų biologiją.

Geštalto terapija yra orientuota į santykį, kreipia dėmesį į čia ir dabar patyrimą bei santykio kokybę tarp kliento ir terapeuto. Tai yra svarbu, nes:

✨ Čia ir dabar akimirka
Tyrinėdami, kas vyksta - čia ir dabar - išmokstate įsiklausyti į savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius.
Neuromoksliniai tyrimai atskleidė, jog dabarties akimirkos sąmoningumo lavinimas gerina dėmesio koncentraciją, savireguliacijos įgūdžius ir mažina nerimą.

💚Autentiškumo patyrimas
Geštalto terapijoje svarbu autentiškas susitikimas. Kai terapeutas atspindi tai, ką pastebi – kliento balso toną, laikyseną, energijos pokytį - klientas gali pilniau save patirti ir įsisąmoninti. Šių neverbalinių žinučių pastebėjimas padeda atskleisti gilesnes emocijas ir vidinius prieštaravimus bei veda į savo autentiškumo pažinimą.

✨Santykis ir smegenys
Egzistuoja pasakymas, jog mes susižeidžiame santykyje, bet ir gyjame santykyje. Neuromoksliniai tyrimai patvirtina šią idėją. Kai esame palaikančioje aplinkoje stiprėja mūsų empatijos ir savireguliacijos įgūdžiai. Terapiniame kontekste tai reiškia, jog kai terapeutas emociškai „surezonuoja“ su klientu ir klientas pasijaučia saugus atsiverti sustiprėja kliento neuroninės jungtys susijusios su pasitikėjimu savimi, empatija ir savireguliacija.

☀️Įgalinimas ir pilnatvė
Ši bendrai sukurta saugi erdvė padeda klientui integruoti fragmentiškas savo dalis – mintis, emocijas, prisiminimus – o tai veda prie gilesnio harmonijos ir vidinės gerovės pojūčio.

Terapinių sesijų metu man yra svarbus gyvas, nuoširdus ir autentiškas ryšys bei pokalbis. Tačiau vien pokalbiu dažnai neapsiriboju. Kviečiu klientus ne tik kalbėtis, bet ir patirti, tai apie ką jie kalba - per piešimą, judesį, rašymą bei vaidinimą. 💛

Mano puslapis: www.kurybinepsichoterapija.lt

Moksliniai straipsniai, kuriais pasirėmiau:
1. Psychotherapy in the Framework of Embodied Cognition—Does Interpersonal Synchrony Influence Therapy Success? (2021)
2. Neurobiological Changes Induced by Mindfulness and Meditation: A Systematic Review (2024)
3. The Role of Social Interaction on Brain Development and Language Acquisition (2023)

27/04/2025

Svarbu gerbti savo gyjimo procesą ir būti kantriu sau.

Mūsų protas geba greitai keistis dėka minčių, emocijų ir išronių stimulų.

Tačiau mūsų kūnas yra žymiai lėtesnis.

Trauminės patirtys iškieka kūno atmintyje ląstelių ir raumenų lygmenyje.

Kartais, nors pasiekiame pokyčio mentaliniame lygmenyje, mūsų kūnui gali prireikti daugiau laiko išeiti iš įtampos būvio ir sinchronizuotis su pakitusia minčių kokybe.

Tam, kad įvyktų visapusiškas gyjimas - svarbu duoti sau laiko ir švelnumo.

🩷

15/04/2025

Judėti iš jausmo, tai kūną ir Sielą gydanti patirtis. Matyti kitus judančius iš jausmo - širdį pripildanti patirtis.

Tokios erdvės, kaip Šokių erdvė, kuriose galima būti laisvai, keistai, vaikiškai, savimi man regis yra būtinybė tam, kad būčiau sveika tiek fiziškai, tiek emociškai. Juk nuo pat neatmenamų laikų žmonės turėdavo ritualus, šventes, kuriose galėdavo visiškai laisvai išsibūti, pamesti socialinias kaukes ir atsiverti ritmui, sklindančiam iš jų pojūčių. Ne veltui šios šventės egzistuodavo, jos leisdavo žmonėms atsinaujinti ir patirti kažką sukrečiančio bei transformuojančio.

Tą vakarą, besiklausydama Interstellar muzikos, grojamos fortepijonu, tyrinėjau pirštų galiukais parketą, grublėtą sienų paviršių, žaidžiau su šviesa, stebėjau žmones pro stiklainio sieneles, buvau užvertus aukštyn galvą ir pamečiau ją. Pamečiau, nes visiškai panirau į savo pojūčius, ištirpau juose ir sekiau paskui nesibaigiantį smalsumą, kviečiantį tyrinėti... kviečiantį stebėtis viskuo, kas yra aplinkui mane, įskaitant ir tuo, jog esu gyva.

11/02/2025

Kas yra terapinė joga? Tai mokslo, kūno ir dvasingumo susitikimas. Terapinės jogos užsiėmimai yra paremti tradicinės hatha jogos filosofija ir nervo klajoklio teorija.

Nervas klajoklis yra ilgiausias nervas mūsų kūne, kuris atlieka įvairias funkcijas: skatina ramybę, atsipalaidavimą, poilsį, virškinimą ir energijos kaupimąsi. Nervo klajoklio teorija siūlo daugybę įvairių pratimų, palengvinančių nerimo, depresijos ir potrauminio streso simptomus.

Terapinės jogos užsiėmimų metu taikau nervą klajoklį stimuliuojančias kūno ir vaizduotės praktikas, atliekame skirtingas jogos pozas, kvėpavimo pratimus ir atidžiai tyrinėjame, kaip šie pratimai veikia mūsų vidinę būseną. Užsiėmimuose kviečiu įsiklausyti į savo kūną, jo siunčiamas žinutes, žaisti ir mėgautis.

Terapinė joga susideda iš 7-ių elementų:
1. sąmoningo kvėpavimo,
2. vidinės šypsenos,
3. krūtinės ląstą atveriančių pratimų,
4. tempimo pratimų,
5. pilvo sritį atpalaiduojančių pratimų,
6. atjautos sau,
7. jogos nidra.

Jeigu patiriate įtampą, nemigą ar ruminavimą (perdėtas galvojimas) - kviečiu į individualias terapinės jogos sesijas.

Daugiau apie terapinės jogos užsiėmimus galite paskaityti čia: https://www.kurybinepsichoterapija.lt/kas-yra-terapine-joga

Susisiekti dėl užsiėmimų kviečiu el. paštu: kurybinepsichoterapija@gmail.com

Terapinė joga apjungia jogos išmintį ir psichoterapines žinias. Ši praktika yra apie vidinę taiką, švelnumą ir drąsą eiti savęs pažinimo keliu. Ji padeda išsilaisvinti iš neigiamų traumos padarinių, esančių kūne ir prote.

06/02/2025

Kartais žinojimas, kas aš esu pasimeta. Tada nelieka nieko, tik balti horizontai ir rūkas. Praminti keliai išsitrina. Tokiomis akimirkomis aš noriu ištrūkti į gamtą ir pasinerti į savo pojūčius - uoslę, klausą. Noriu užsimerkti ir atsiduoti savo širdies vedimui, pasitikėti savo kūnu ir eiti ten, kur veda mane pajauta, neatmerkdama akių.

Šiandien yra ta diena, kai mano seni įsitikinimai sugriuvo. Taip keista. Nebežinau nei kur eiti, nei kaip eiti. Bet žinau, jog tai tik etapas, netrukus šį pasimetimą užlies šviežios srovės.

Pamenu, kai mokiausi natūralių dėmesingumo praktikų mūsų mokytojas nuolatos pabrėždavo, jog labai svarbu žinoti savo kryptį, tikslą, kur mes norime nueiti. Jis sakydavo, jeigu jaučiamės pasimetę - verta nukeliauti į mišką, užsimerkti ir tiesiog atsiduoti vedimui, eiti iš intuicijos, ne pramintais takeliais, o ten kur veda mūsų pojūčiai. Tokiu būdu mes vėl susijungsime su savo Savastimi ir išgirsime jos balsą.

Būdami gamtoje mes atsiduriame arčiau tikrosios kūrinijos prigimties, ne tik išorinės, bet ir vidinės.

💚

28/01/2025

Kaip atrasti saugumo pojūtį savo kūne?

🙌 Per švelnų prisilietimą. Kuomet švelniai prisiliečiame prie savo kūno mūsų organizmas reaguoja - įsitempę raumenys suminkštėja, o tai siunčia mūsų smegenims signalą, jog esame saugūs.

✨️ Per raminantį judesį. Tai gali būti lingavimas, pasikratymas, šokis.

🌱 Įsižeminimas. Pajaučiant savo atramas, pėdas, kvėpavimą, ištiesinant savo nugarą, pajaučiant ją.

🤍 O kas kitaip? Kuomet jaučiu nerimą ar baimę lokalizuoju šį pojūtį kūne ir tuomet ieškau savo kūno vietos, kuri jaučiasi visiškai kitaip. Tuomet dėmesiu būnu su šia vieta ir jaučiu, kaip mano kūnas bei protas po truputį rimsta.

Taip pat kviečiu į asmenines terapines sesijas, kurių metu taikau nervų sistemą reguliuojančius pratimus ir meno terapijos metodus.

Kūrybinė psichoterapija - tai saugi erdvė tyrinėti savo vidinį pasaulį, pasitelkiant geštalto psichoterapijos principus, dailės terapijos metodus ir nervų sistemos praktikas.

24/01/2025

Kiekviena širdis dainuoja dainą, kuri yra nepilna tol, kol kita širdis nepašnabžda atgal. Taip tarė graikų filosofas Platonas prieš tūkstančius metų.

Skaitant šiuos žodžius man ateina mintis, jog ryšio tema žmogui yra svarbi nuo neatmenamų laikų.

Gal paradoksalu, tačiau mano širdis prisipildė saugumo jausmu ne praktikų dėka, ne meditacijų ar žinių pagalba. O kito žmogaus padedant - kai kitas mane priėmė chaotišką, susivėlusią savo minčių labirintuose, paskendusią istorijose ir nesaugume. Kito žmogaus širdis man tapo mokykla, kaip priimti save.

Ir gal kažkas pasakys, kad nestabilu statyti savo saugumą ant kito pečių... Gal kažkas pasakys, kad neįmanoma sukurti darnių santykių, kol pats nesi pilnas.

Bet iš savo patyrimo galiu pasidalinti, jog galima būnant kiauru kurti santykį. Ir kito širdis tikrai tikrai, gali būti keliu, vedančiu namo.