15/03/2026
Šiais metais baigti dar vieni mokymai - darbas su vaikais ir paaugliais, remiantis geštalto terapija.
Mokymus pradėjome nuo temos apie pasipriešinimą. Darbe su vaikais ir paaugliais tikrai galima dažnai susitikti su pasipriešinimu, tačiau anot geštalto terapijos (o ir mano pačios asmeninio požiūrio) PASIPRIEŠINIMAS yra LABAI TEIGIAMAS dalykas! Pasipriešinimas, tai žmogaus kūrybinis prisitaikymas, kuris apsaugo žmogų nuo pasimetimo, vidinio chaoso ir susiliejimo su aplinka. Taip pat, pasipriešinimas apsaugo paauglių trapų individualumo jausmą, kuris paauglystėje tik pradeda formuotis.
Paauglystėje atsiranda artimesnis ryšys su savo kūnu ir emocijomis, nes šiuo laikotarpiu smegenų dalys atsakingos už emocijas bręsta greičiau nei tos, kurios yra atsakingos už kognityvines funkcijas. Todėl paauglystėje didesnis fokusas būna į jausmus, romantiką, sensorinius pojūčius ir mažiau į mokslus. Šių mokymų metu taip pat kalbėjome apie TĖVŲ EMOCINIUS išgyvenimus. Vaiko paauglystės laikotarpyje tėvai gali išgyventi netektį primenančius jausmus, nes šiame laikotarpyje prasideda vaiko atsiskyrimas nuo tėvų - vaiko elgesys keičiasi savarankiškumo link, paaugliai siekia daugiau privatumo, patiria daugiau nerimo, yra linkę labiau eksperimentuoti, siekdami suformuoti savo vertybes. Šio etapo metu labai svarbu tėvams suvokti savo pačių GEDĖJIMO procesą.
Taip pat, kalbėjome apie SAVIŽALOS ir savižudybės riziką bei apie mitus, susijusius su šiomis temomis. Vienas iš mitų, jog tam, kad kiltų mintys apie savižalą ar savižudybę, paauglys turi būti patyręs traumą. Iš tiesų, pakanka būti tiesiog EMOCIŠKAI PAŽEIDŽIAMU. Emocinis pažeidžiamumas ir palaikymo iš aplinkos nebuvimas yra rizikos veiksniai, galintys paskatinti savižalą ar savižudybę. Emocinis pažeidžiamumas ir disreguliacija gali būti įgimti bruožai. Tokiems vaikams yra itin svarbu, jog artimoje aplinkoje būtų saugu išreiškti savo jausmus. Suaugusiems svarbu nemėginti sumažinti vaiko jausmų (pvz., "nėra čia ko bijoti", "neliūdėk", "neverk" ir pan.), o atvirkščiai - stengtis suprasti, išklausyti be vertinimo ar patarinėjimo.
Darbas su vaikais ir paaugliais, remiantis geštalto psichoterapijos principais yra PATYRIMINĖ TERAPIJA. Tai reiškia, jog terapijos metu fokusas yra ne į kalbėjimą, bet į patyrimą. Tam yra naudojami DAILĖS terapijos metodai, MOLIS, muzika, SMĖLIS, judesys ir kitos priemonės. Dirbant su vaikais ir paaugliais, kalbėjimas apie jausmus dažnai nėra pats natūraliausias ar veiksmingiausias būdas jiems padėti. Daugelis jaunų žmonių dar nemoka žodžiais apibūdinti, kas vyksta jų viduje, todėl prašymai papasakoti, kaip jie jaučiasi gali paskatinti juos užsidaryti. Dėka patyriminės terapijos vaikai gali PATIRTI emocijas, užuot apie jas kalbėjus, o tai leidžia labiau susijungti su savo kūnu, geriau suprasti savo poreikius ir gerina emocijų reguliaciją.
Man brangiausias geštalto psichoterapijos aspektas - tiek darbe su vaikais, tiek su suaugusiais - yra KONTAKTAS. Geštalto psichoterapija yra orientuota į santykį, per santykį susižeidžiame, bet santykyje ir gyjame. Kontaktas su kitu žmogumi įvyksta tuomet, kai aš susitinku su kitu ten, kur jis yra, be vertinimo ar smerkimo, o su nuoširdžiu noru suprasti. Praktikoje, tai atrodo taip - jeigu vaikas daug laiko praleidžia su technologijomis (telefone, soc. tinkluose), aš jo nesmerkiu, nemoralizuoja ir nepatarinėju, o stengiuosi suprasti jo patirtį, jausmus ir mąstymą. Kartu tyrinėjame, ką vaikui duoda viena ar kita veikla, kokį poreikį ji patenkina ir siūlau išbandyti kitokias veiklas, kurios atlieptų tą patį poreikį. Taip pat, kontaktas reiškia, jog šiame santykyje aš nesistengiu būti EKSPERTE, nežiūri į vaiką "iš aukščiau".
Šiame etape vieni mokslai baigėsi, tačiau iškarto prasidėjo kiti - APIE SUAUGYSTĘ. Tai irgi yra itin įdomus etapas, prasidedantis maždaug nuo 18 ir besibaigiantis apie 25/27-uosius metus.
Tad laukite posto tęsinio🙉
