21/12/2025
Anksčiau organizmą aš mačiau kaip raumenų ir kaulų junginį.
Visus sąnarių ir raumenų skausmus gydydavau padėdamas pacientams sustiprinti raumenis, masažuodamas trigerinius taškus ir ištempdamas tai kas yra įtempta.
Kažkiek padėdavo, dažnai nebūdavo efektyvu. „Kodėl?“, klausiau aš savęs.
Nejaugi į kūną aš žiūriu per daug mechaniškai? Kas mane riboja?
Dešimtmetis studijų, kelionių, knygų ir tūkstančiai pacientų parodė kitą pasaulį.
Žmogus yra skysčio būtybė ir nuo skysčių tėkmės priklauso jo sveikata.
Tai nereiškia, kad žmogus turi būti išskydęs, kad būtų sveikas. Anaiptol.
Stipriausią ir galingiausią techniką varinėja hidraulinių skysčių ir tepalų sistema (mano vidinis mechanikas nesiliauja). Tėkmė yra galingas dalykas.
Stuburo tarpslanksteliniai diskai yra pilni skysčio, kuris padeda balansuoti milžinišką spaudimą įvairaus judėjimo metu.
Pabandykite sėdėdami tiesiai, švelniai, vos juntamai palinguoti ir įsijauskite į skysto stuburo pojūtį. Nelaužkite, nelenkite ir neskubėkite. Palingavus keletą minučių stuburas tampa labiau pralaidus.
Begalės arterijų ir venų išraizgytas stuburas lengviau perneša slankstelius, diskus ir sąnarius maitinančius skysčius – kraują, limfą ir sąnarių skystį.
Bet tai dar ne viskas.
Stuburo kanalas yra užpildytas smegenų skysčiu, kuris cirkuliuoja ir maudo galvos smegenis, patenka į stuburo kanalą ir maitina nugaros smegenis.
Tuomet šis auksinis ir brangiausias mūsų kūno skystis ramiai teka žemyn ir maudo stuburo nervus. Smegenų skysčio kelionė stuburo kanalu tęsiasi beveik iki uodegikaulio.
Pamaitinęs ir pagirdęs visus nervus šis skystis kyla atgal į smegenis ir taip cirkuliuoja mums net nenutuokiant.
Smegenų skystis gydo, maitina, valo ir palaiko.
Badaujantys nervai negali tinkamai pasirūpinti raumenimis, kurie stingsta ir kietėja, silpsta ir jautrėja.
Todėl kurdamas savo programas ir gydydamas pacientus visuomet galvoju apie centrinį stuburo pralaidumą. Jeigu jo sėkmingai nepavyks atkurti, visa kita reikalaus didžiulių pastangų.
Kas „uždaro“ stuburą?
Judėjimas per skausmą ir kančią.
Besaikis kūno lankstymas iki ribų ir už jų.
Bet koks fizinis ir protinis darbas jau pervargus.
Skysčių sąstovis pilve.
Užsitęsusios ligos ir stresas.
Kas „atidaro“ stuburą?
Gilūs įkvėpimai ir paskirstytas judesys.
Nė vieno sąnario nelaužiame maksimaliai.
Jūsų unikalus ritmas ir lengvumas vaikštant bei judant.
Laisvi klubai ir tarpumentis. Į priekį neatkištas smakras.
Ne per didelis krūvis, kuris verčia sukietėti.
Ne per mažas krūvis, kuris neįjungia kūno tonuso.
Taip pat nepamirškime juoko ir džiaugsmo.
Nepameskime prasmės ir ugdykime vertingą viziją.
Nepamirškime pasirūpinti kitais ir leiskime, kad pasirūpintų mumis.
O kartais netrukdykime gyvenimo tėkmei. Viskas visuomet kažkaip išsisprendžia.
Su artėjančiomis šventėmis!
